Aktualijos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Sąjungoje jau derinamas naujas sancijų paketas Ukrainą užpuolusiai Rusijai, o NATO jau aiškiai juda nuo atgrasymo strategijos Baltijos šalyse prie konkrečios gynybos planų. Tiesa, NATO aiškiai paskelbė, kad nestabdys rusų ore ir lauks Putino prie savo sienų.

Su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu Vilniuje pirmadienį susitikusi Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu Ukrainoje vyksta kova už tai, kaip atrodys ateities pasaulis. „Ukrainoje vyksta kova už tai, kaip atrodys ateities pasaulis. Jeigu neliks Ukrainos, tai laisvei, demokratijai, ir taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai iškils neregėti pavojai“, – Vyriausybės pranešime spaudai cituojama I. Šimonytė.

Maskva šeštadienį pareikalavo Baltijos šalių imtis priemonių Rusijos ambasadoms apsaugoti po to, kai vasario pabaigoje Vilniuje buvo užpultas rusų diplomatas. Ekspertų teigimu, toks reikalavimas nieko nestebina, esą taip norima įsitraukti „į pralaimimą kovą Vakarų informacinėje erdvėje“ ir išnaudoti visas esamas ir buvusias istorijas savo naudai. Jie kartu su premjere Ingrida Šimonyte perspėja gyventojus laikytis rimties ir visais būdais vengti provokacijų.

Vykstant karui Ukrainoje stebima daugiau kibernetinių incidentų Lietuvoje, tačiau šis faktas dar neleidžia teigti, kad Lietuva patiria daugiau atakų iš Rusijos, sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas. Rytis Rainys kibernetinių incidentų pagausėjimą praėjusią savaitę sieja su žmonių budrumu – reaguojama į menkiausius signalus.   „Jaučiame padidėjusių kibernetinių incidentų skaičių – incidentų praėjusią savaitę registruota maždaug 111 atvejų, apie 30 proc.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės kabineto narė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad Lietuvos senjorai ir senjorės, lyginant su ES senjorais, vis dar gauna tik apie 30,7 proc. darbo užmokesčio siekiančias pensijas, todėl siūlo šią neteisybę Lietuvos senjorų atžvilgiu taisyti valstybei mokant taip vadinamą „13-ąją pensiją“, kurios dydis priklausytų nuo darbo stažo. Minimali 13-oji pensija būtų apie 215 eurų, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje lankosi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Jis, kartu su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, aptarė situaciją regione ir karą Ukrainoje. A. Blinkenas pažadėjo 400 papildomų karių Lietuvai.  JAV diplomatijos vadovas spaudos konferencijoje sakė, kad dabartinės krizės akivaizdoje, Lietuva ir JAV yra susitelkusios, teikia paramą Ukrainai, siekia didinti Ukrainos gynybinius pajėgumus ir akylai saugo NATO sienas.

Lietuvoje reikia įrengti papildomą rezervinį internetą bei geriau apsaugoti darbuotojų kompiuterius, sako kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius. Pasak jo, tokį rezervinį internetą turėtų įrengti nepriklausomas tiekėjas.  Tuo metu asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas pareiškė, kad karas Ukrainoje rodo, jog Lietuvos informacinių technologijų (IT) saugumo doktrina sudaužyta į šipulius.

Buvęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis siūlomas į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Prezidentas Gitanas Nausėda dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjo E. Pašilio skyrimo Lietuvos apeliacinio teismo teisėju. E. Pašilis 2015–2020 metais ėjo generalinio prokuroro pareigas, o pasibaigus kadencijai grįžo dirbti į Ukmergės teismą, kur teisėju dirbo nuo 1999 metų.

Eidamas 31-uosius metus mirė Rokiškio rajono savivaldybės tarybos narys, Visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningi su Ramūnu Godeliausku“ narys Karolis Baraišys.  Apie Karolį jo draugai ir bendražygiai atsiliepė: „Drąsus, aštrus, tačiau kartu ir kuklus, švelnus. Drąsus, kai reikėdavo išsakyti savo nuomonę ir poziciją, kuklus, kai kalbėdavo apie nuveiktus darbus, aštrus savo pasisakymais, tačiau ne mažiau švelnus, kai situacijos reikalaudavo empatijos ir žmogiškumo.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitikime su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu aptarė Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą bei grėsmes, kylančias Baltijos šalių saugumui ir visai euroatlantinės erdvės saugumo architektūrai. Šalies vadovas padėkojo už nuoseklią ir ilgametę JAV paramą Lietuvos valstybingumui, lyderystę įtvirtinant saugios ir laisvos Europos viziją, taip pat už JAV teikiamą karinę paramą Lietuvai.

Nuo kovo 2-osios kaukės pradinukams per pamokas tapo neprivalomos, tačiau mokytojai ir mokyklų vadovai pastebi, kad jas nusimesti skubėjo tik dalis mokinių. Kai kurie ir toliau sėdi su kaukėmis bei saugosi nuo viruso. Antradienis buvo paskutinė diena, kai pradinukams pamokų metu reikėjo dėvėti kaukes. Nuo kovo 2-osios jos pirmų–ketvirtų klasių mokiniams tapo neprivalomos pamokų metu, jei klasėje sėdi vienos klasės moksleiviai.

Nors Vyriausybė, matydama gerėjančius pandemijos rodiklius, imasi vis daugiau laisvinimų, po beveik mėnesio pertraukos COVID-19 vėl pareikalavo jaunų žmonių mirčių. Dar penktadienį Statistikos departamentas pranešė apie 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusio vyro mirtį. Kaip rodo atvirieji duomenys, jis buvo Rokiškio rajono gyventojas. Taip pat apie 20–29 m. amžiaus grupei priklausiusios moters mirtį pranešta pirmadienį. Alytaus rajono gyventojos gyvybė užgeso kovo 6 dieną.

Skirtingais duomenimis, Lietuvoje daugėja įsilaužimų į socialinių tinklų ir kitas paskyras, taip pat fišingo (ang. phishing) atvejų, kuomet siunčiant apgaulingus elektroninius laiškus gyventojams siekiama pasisavinti asmeninę informaciją. Bene didžiausia to problema – didelė dalis žmonių vis dar nesinaudoja kelių faktorių autentifikavimu. Anot asociacijos „Infobalt“ eIDAS grupės pirmininko ir „SK ID Solutions“ verslo vadovo Lietuvoje Viktoro Kamarevcevo, tai tik skamba sudėtingai.

2021 metais Lietuvos muziejuose apsilankė 3 mln. 186 tūkst. 401 lankytojas. Tai 12 proc. daugiau nei 2020-aisiais (2 mln. 837 tūkst. 798 lankytojai). Šį skaičių sudaro pavieniai ir organizuoti lankytojai, fondų lankytojai, edukacinių užsiėmimų bei muziejaus organizuojamų renginių lankytojai ir dalyviai. Tokia informacija gauta Kultūros ministerijai apibendrinus į  Muziejų veiklos statistinių rodiklių sistemą  suvestus duomenis.

Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuvoje smarkiai padidėjo profesionalios kareiviškos ekipuotės, pusiau automatinių ginklų, pistoletų, dujinių balionėlių paklausa. Lietuvos ginklų pardavėjai sako, kad sandėliai praktiškai iššluoti, o tiekėjai, dar prieš savaitę turėję užtektinai prekių, dabar jų užsakymus rašo į eilę, rašo portalas vz.lt.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kviečia visų parlamentinių frakcijų Seime lyderius pasitarimui dėl krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo stiprinimo. Susitikime Vyriausybės vadovė ir ministrai taip pat pristatys numatomas krašto apsaugos stiprinimo iniciatyvas, kurias siūlys Seimo pavasario sesijos pradžiai, BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Karui Ukrainoje kasdien darantis vis karštesniam jos gynėjams reikia ginklų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo „ginklų, o ne pavežėjimo“, o daugelis Europos ir ne tik, šalių – atsiliepia. Į Ukrainą plūsta prieštankinė ir priešlėktuvinė ginkluotė, šaunamieji ginklai, liemenės. Tiesa, jei kristų teisėta šalies valdžia ir prasidėtų partizaninis karas, kiltų etinė dilema, nes NATO dirba tik su vyriausybėmis, sako ekspertai.

Dvyliktoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Rusija, nors ir nesugeba išjudinti kovos ant žemės, Ukrainą vis stipriau puola iš oro. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Pirmadienis ►  Rusija antradienį atvers humanitarinius koridorius ir leis civiliams evakuotis iš kelių užpultos Ukrainos miestų, įskaitant sostinę Kyjivą ir uostamiestį Mariupolį, pranešė šalies naujienų agentūros.

Dvyliktąją Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą dieną vyko trečiasis derybų tarp abiejų šalių etapas. Pranešama, kad abiejų šalių derybininkai vyko į Baltarusijos teritoriją. Ukrainos prezidento patarėjas po derybų skelbia, kad pastebimi maži poslinkiai dėl humanitarinių koridorių.

JAV ir Europos politikai diskutuoja, kaip reiktų paremti Ukrainos Vyriausybę egzilyje, jei prezidentas Volodymyras Zelenskis būtų priverstas palikti Kijevą arba būtų nukautas, skelbia CNN. Diskutuojama, kad reiktų skatinti Zelenskį ir kitus valdžios atstovus persikeltį Vakarų Ukrainą, Lvivą. O jei Zelenkis ir jo bendražygiai bus priversti palikti šalį, kalbama apie tai, kad jie galėtų įsikurti Lenkijoje. Šios diskusijos yra preliminarios, kol kas nepriimtas joks sprendimas.

Danija, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, birželio 1-ąją numatytame visuotiniame referendume spręs, ar atsisakyti Europos Sąjungos gynybos politikos nuostatų išimties, sekmadienį pranešė šalies ministrė pirmininkė „Istoriniai laikai reikalauja istorinių sprendimų“, – spaudos konferencijoje sakė Mette Frederiksen ir pridūrė, kad vyriausybė „labai aiškiai ragina danus panaikinti išimtį gynybos srityje“. Pagal Danijos išimtį – vieną iš keturių ES specialiųjų susitarimų, dėl kurių derėjosi ...

Ukrainos ministrų kabinetas sprendžia, ką daryti su žuvusių Rusijos karių kūnais, nes Rusija nenori jų atsiimti, skelbia Pravda.ua. Baiminantis blogėjančios sanitarinės situacijos ir norint išvengti užkrečiamų ligų protrūkio Ukrainos ministrų kabinetas sprendžią ką daryti ir kur dėti kareivių kūnus. Pradžioje buvo nutarta juos sukrauti į vagonus-šaldytuvus ir siųsti į Rusiją, bet Rusija tokių vagonų nepriima.

Ukrainiečių šeimos bėga nuo karo ir beldžiasi į lietuvių namus. Vaizdas, kaip moteris pati viena gelbėja vaikus, jau tapo klasika. Vilniuje apsistojusi jauna mama dalinasi, kaip nuo bombų slėpė savo mažylius, kaip pėsčiomis kirto šalies sieną. Net ir būdama saugi, ji eina iš proto dėl Ukrainoje esančio vyro likimo. Kateryna į Lietuvą atvyko su dviem vaikučiais ant rankų. Germanui ką tik sukako 5-eri, o mažoji Agata dar visai kūdikis – gimė vos prieš 8 savaites.

Į Lietuvą sekmadienio vakarą atvyko Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas Antony Blinkenas, kuris lanko Belgiją, Lenkiją, Moldovą ir Baltijos šalis, siekdamas patvirtinti Vašingtono paramą Ukrainai. A. Blinkenas pirmadienį Vilniuje susitiks su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda, ministre pirmininke Ingrida Šimonyte ir užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

Rusijai užpuolus Ukrainą lietuviai įvairiais būdais padeda ukrainiečiams. Vienas iš būdų – remti ukrainietiškus verslus. Ukrainietiški restoranai sako sulaukiantys klientų antplūdžio. Jie užeina ne tik pavalgyti, bet ir pasiteirauti, kaip sekasi. Socialiniuose tinkluose apstu raginimų boikotuoti rusiškus verslus ir remti ukrainietiškus. Lietuvoje esančių rusiškų ir ukrainietiškų restoranų vadovai pasakoja, kaip žmonės į raginimus reaguoja.

„Pasikalbėkim“ laidoje žurnalistė Renata Šakalytė kalbina organizacijos „Blue / Yellow“ koordinatorę Žemyną Bliumenzonaitę. Ukrainos kariams pagalbą teikiantys savanoriai šiandien sulaukia ypač daug dėmesio ir milijoninių aukų. Už gautas lėšas ukrainiečiams perkama viskas, kas gali pasitarnauti karo lauke: visureigiai, ekipuotė, dronai, medicinos priemonės, šarvinės liemenės, šalmai.

Agresiją prieš Ukrainą vykdančios Rusija ir Baltarusija netrukus gali sulaukti ir teisinio atsako. Tarptautiniai teismai sulaukia vis daugiau kreipimųsi dėl Maskvos ir Minsko nusikaltimų, o atsakomybėn patraukti norima ir šių režimų diktatorius – Vladimirą Putiną ir Aliaksandrą Lukašenką. Teisės profesorius teigia, kad sunku atsakyti, kiek gali trukti teisinis procesas prieš diktatorius ir pabrėžia, kad namų darbus turi atlikti ir agresiją patirianti Ukraina.

Karo vaizdai Ukrainoje daugelį stipriai sukrečia, tačiau šioms naujienoms ypač jautrūs vaikai. Nepaisant to, mažųjų ir paauglių jokiu būdu negalima palikti nežinioje, atvirkščiai, suaugusieji turi nušviesti, kas iš tikrųjų vyksta XXI amžiuje Europos karo lauke. Pedagogai ir psichologai atskleidė, kaip dera kalbėtis su vaikais šia jautria tema. Svarbiausia – nepamesti šalto proto ir pranešti tik patikimą informaciją, neklaidinti vaikų spėlionėmis ar pamąstymais.

Jungtinių Valstijų karinių pajėgų vadas generolas Markas A. Milley sekmadienį pranešė, jog į Lietuvą atvyks daugiau amerikiečių karių. Pasak generolo, jie bus paimti iš rytiniame NATO sparne dislokuojamos JAV brigados. Pajėgos bus dislokuojamos tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą. „Šiuo metu vyksta čia atvyksiančių karių dislokavimas“, – žurnalistams Pabradės poligone, Švenčionių rajone sakė M. A. Milley.

Seimą pasiekė sudėtingos istorijos, kai psichikos negalią turintys asmenys, ištikti priepuolių, kitą kartą ima kelti pavojų ne tik sau, bet aplinkiniams. Visgi padėti tai spręsti turinčios tarnybos sako dabar esančios lyg bejėgės. Savivaldybių, policijos atstovai ir politikai pažymi, kad popieriuje visa tvarka kaip ir surašyta, bet, kaip dažnai nutinka, realybėje tai neveikia. Šią problema aptarti ką tik rinkosi Seimo Psichikos sveikatos pakomitetis.

Medicinos darbuotojai nežino, ko tikėtis, kai jų traukinys sustoja Ukrainos-Lenkijos pasienio tamsoje. Tačiau netrukus pasirodo autobuso šviesos, medikai sukrunta, rašo CNN. Tai, ne šiaip traukinys, o traukinys iš Charkivo gabenantis mirtinai sergančius vaikus. Šiems vaikams reikia paliatyvios slaugos, o slauga mirtinai sergančiam vaikui karo metu yra ypatingai sunkus ir skaudus dalykas. Maži ir trapūs kūnai linguoja mamų rankose, kai juos neša iš traukinio vagono į autobusą.

Medikai telkiasi, kaip dar būtų galima geriau padėti retomis ligomis sergantiems Lietuvos gyventojams. Kadangi daug retų ligų nulemtos genetiškai, viena iš siūlomų esminių priemonių – masinė išplėstinė naujagimių ištyrimo programa. Pažymima, kad tai padėtų ne tik išsaugoti dalį gyvybių, bet ir sumažinti neįgalių vaikų Lietuvoje.   Nors retos ligos gali skambėti kaip mažą visuomenės dalį turinti jaudinti problema, specialistai skuba prieštarauti, kad taip tikrai nėra.

Nuolat girdime šūkį „Slava Ukraini! Heroyam slava!“. O po šiais žodžiais slypi tikrų žmonių istorijos. Didvyrių titulą pelno ne tik fronte likę vyrai – šeimos vedlės moterys vertos tiek pat pagarbos. Dvi ukrainietės metė viską ir atvyko į Lietuvą tik su vaikais ir močiute. Šios moterys didvyrės pasakoja tv3.lt savo istoriją, kaip perėjo ugnį ir vandenį, kad pasiektų saugią šalį.

Klaipėdos uoste nuo šeštadienio lankosi Vokietijos karo laivas „Sachsen-Anhalt“, pranešė Lietuvos kariuomenė. Pasak pranešimo,  draugiško vizito bei logistiniais aprūpinimo tikslais apsilankė Vokietijos fregata – kovai skirtas laivas, kurio ilgis siekia beveik 150 metrų, o keliamoji galia – 7,2 tūkst. tonų. Laivo įgulą paprastai sudaro apie 110 žmonių.

Buvęs Ukrainos gynybos viceministras Aleksandras Nossovas pasidalijo žinia, kad Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas generolas majoras Viktoras Gulevičius pasitraukė iš pareigų dėl masinio karių atsisakymo dalyvauti kovos veiksmuose. Visgi „Bellingcat“ tyrėjai tokią informaciją ir paskelbtus dokumentus laiko melagiena, pasak jų, tai trokštama, bet netikra žinia.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Europos Sąjungoje jau derinamas naujas sancijų paketas Ukrainą užpuolusiai Rusijai, o NATO jau aiškiai juda nuo atgrasymo strategijos Baltijos šalyse prie konkrečios gynybos planų.  „Pagrindinės žinutės, kurios skiriasi nuo prieš tai buvusių susitikimų arba kur matome reikšmingą pokytį, tai sakyčiau, kad NATO vadovybėje (ir tai jau viešai komunikuojama) keičiasi požiūris į Baltijos šalių saugumą.

Europos Sąjunga (ES) derina naują sankcijų Rusijai paketą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Praktiškai visi yra sutarę, kad derinamas naujas sankcijų paketas, kuris apimtų ir naujas pavardes, ir tam tikrus sektorius, ir taip pat įmones, neatmetant galimybės, kad gali būti plečiamas ir bankų, kurie atjungti nuo SWIFT sistemos, sąrašas“, – per spaudos konferenciją sekmadienį Vyriausybėje sakė G. Landsbergis.

Prekybos tinklas „Maxima“ pranešė nuo pirmadienio stabdantis prekybą laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“. „Atsižvelgdami į situaciją informuojame, kad nuo rytojaus stabdome prekybą laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“, – bendrovės pranešime cituojama „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. Anksčiau šią savaitę stabdantis prekybą laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ pranešė Lietuvos paštas.

Dėl karo Ukrainoje dalis lietuvių nebeplanuoja naujų atostogų, o pavienės šeimos perka lėktuvo bilietus į vieną pusę, stengiasi išvykti gilyn į Vakarus, kuo toliau nuo karo ir tėvynės. O skrydžių rinkos specialistai pasakoja, kad naujų draudimų skraidyti, pakilusių kuro kainų atsilieps ir skrydžiams, kurie turėtų brangti. Vilniaus oro uoste keliautojų netrūksta.

Premjerė Ingrida Šimonytė perspėja gyventojus Lietuvoje laikyts rimties ir visais būdais vengti provokacijų ar nesusipratimų, kurie galėtų būti išnaudoti Kremliaus propagandai.  „Matyt, pastebėjote, kad vakar taip ir buvo padaryta, buvo tam tikrų pareiškimų iš (Rusijos) užsienio reikalų ministerijos atstovės. Tai tikrai komentuoti jų nėra labai didelės vertės.

Praėjusią parą nustatyti 3524 nauji COVID-19 atvejai, 14 žmonių mirė, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 2989, antrą – 531, trečią – keturi žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1360 COVID-19 sergantys pacientai – keliomis dešimtimis daugiau nei praėjusią parą, 77 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė per 900 tūkst.

Lietuviai organizacijai „Blue/Yellow“, tiekiančiai paramą Ukrainos kariams, paaukojo 17 mln. eurų. „Šiuo metu Ukrainą jau pasiekė sunkvežimis su uniformomis, batais, miegmaišiais, šarvinėmis liemenėmis, medicinos priemonėmis ir kt. Taip pat Ukrainą pasiekė ir 20 visureigių, prikrautų Ukrainos kariams reikalingais daiktais“, – informuojama organizacijos feisbuke. Organizacija „Blue/Yellow“ remia Ukrainos karius, savanorius, teritorinės gynybos dalinius.

Šaulių sąjungai papildomai turėtų būti skirta apie 4 mln. eurų, už kuriuos organizacija ketina apmokyti dėl Rusijos karo Ukrainoje gausiai šaulių gretas papildančius naujokus.  „Esama situacija reikalauja peržiūrėti mūsų planus ir perskirstyti resursus. Krašto apsaugos ministerija numato jau šiais metais Šaulių sąjungai papildomai skirti iki 4 mln. eurų (+ prie 2,5 mln., kurie jau skirti)“, – šią savatę feisbuke pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Vokietijos ambasada Pietų Afrikos Respublikoje negalėjo neatsakyti, kai Rusijos ambasada toje pačioje valstybėje pradėjo aiškinti, jog Ukrainoje kovoja prieš nacizmą. Tai tipiniai Kremliaus teiginiai bandant pateisinti Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Vladimiras Putinas nuolat kaltina ukrainiečius ir jų prezidentą nacizmu, nors, pavyzdžiui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagal kilmę yra žydas.

Šeštadienį pasieniečiai į Lietuvą iš Baltarusijos neįsileido 4 neteisėtų migrantų. Į Latviją praėjusią parą iš Baltarusijos neleistinose vietose bandė patekti 26 užsieniečiai. Į Lenkiją penktadienį iš kaimyninės šalies brovėsi 22 migrantai. Penktadienį VSAT apgręžė 13 į Lietuvą norėjusių patekti atėjūnų, ketvirtadienį – 31, trečiadienį – 2, antradienį – 24, pirmadienį – 20, sekmadienį – 13. Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių šeštadienį įleistas vienas užsienietis.

Į Lietuvą sekmadienį atvyksta Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovas Antony Blinkenas, kuris lanko Belgiją, Lenkiją, Moldovą ir Baltijos šalis, siekdamas patvirtinti Vašingtono paramą Ukrainai. Kovo 3–8 dienomis vykstanti kelionė „tęsia plačias konsultacijas ir koordinavimąsi su NATO sąjungininkais ir Europos partneriais dėl besitęsiančio Rusijos iš anksto suplanuoto neišprovokuoto ir nepateisinamo karo prieš Ukrainą“, pranešime skelbia Valstybės departamentas.

Jau antrą kartą nepavyksta evakuoti gyventojų iš Rusijos pajėgų apsiausto Mariupolio, praneša „The Guardian“. Rusijos pajėgos su separatistais ir Ukrainos Nacionalinė gvardija kaltina vieni kitus dėl neatveriamo humanitarinio koridoriaus.   Televizija „Ukraine 24“ parodė Ukrainos Nacionalinės gvardijos Azovo pulko karį, kuris teigė, kad Rusijos pajėgos ir jas remiantys separatistai toliau tęsia apšaudymus tose vietovėse, kurios turėjo būti saugios.

Savo akimis karo baisumus regėjęs gydytojas, majoras Vilius Kočiubaitis, dalindamasis jau daugiau nei prieš 10 metų dalyvautų karo misijų Afganistane patirtimi, sako labiausiai suvokęs vieną dalyką. „Nieko nėra brangesnio už žmogaus gyvybę – ar vaiko, ar ji net priešo, ar savo paties“, – sako jis. Nors šiuo metu V. Kočiubaitis užsiima ramesne šeimos gydytojo praktika, už jo pečių – ilgametė darbo skubiosios pagalbos skyriuje ir karo medicinos gydytojo patirtis.

Rusijos ir Baltarusijos ambasadų apsauga užtikrinama, sako Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, Maskvai šeštadienį pareikalavus, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia imtųsi priemonių ambasadoms apsaugoti, kai Vilniuje buvo užpultas vienas rusų diplomatas. „Ambasadų apsauga visą laiką buvo užtikrinama, tai mūsų vidiniai dalykai, kaip apsauga vykdoma, bet ji tikrai užtikrinama.