„Perspėjame Vilnių, Rygą ir Taliną, kad jie yra atsakingi už savo paleistos antirusiškos psichozės padarinius“, – naujienų agentūra „Reuters“ citavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešimą.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė naujienų portalui tv3.lt sako, kad toks Maskvos pareiškimas nėra netikėtas.
Anot jos, jei net nebūtų pasirodžiusios užuominos, kad Lietuvos gyventojai turi griežtą nuomonę prieš Kremliaus veiksmus, visas provokacijos ar tam tikras buvusias istorijas vis tiek būtų išnaudoję Rusijos informacinio lauko dalyviai.
„Tai galima suvokti kaip norą išnaudoti kiekvieną tikrą ir netikrą istoriją savo reikmėms, savo propagandinei kovai – visa tai bus išpūsta, išnaudota ir daug kartų pervertinta, apkalbėta tiek Rusijos viduje, tiek išorėje. <…> Šia prasme tai visiškai nestebina, o tokio pobūdžio pareiškimai, grasinimai ir užuominos stebimos kitose vidurio Rytų Europos valstybėse – tai yra noras įsitraukti į pralaimimą kovą Vakarų informacinėje erdvėje“, – teigia profesorė.
TSPMI politologas Vytis Jurkonis pabrėžia, kad visas šis incidentas, žvelgiant į kontekstą, kas vyksta Rusijos užpultoje šalyje, „yra mažytis epizodas, todėl nereiktų nukreipti savo dėmesio nuo to, ką turime daryti – visomis pastangomis padėti Ukrainai“.
Jis taip pat akcentuoja, kad atsiradus bet kokiems įtarimams apie neteisėtus veiksmus, atsakingos Lietuvos institucijos jas tiria.
„Tam nereikia nei rusų, nei vokiečių, nei kinų ambasadų kažkokių nurodymų. Lietuva turi savo įsipareigojimus ir ji juos vykdo. <…> Žinant kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, ieškoti, ar čia buvo provokacija, ar ne, nereikia. Čia galimybių gali būti nuo A iki Z, kad kažkam neišlaikė nervai ar kad visas šis dalykas gali būti surežisuotas. Galimybių yra labai daug, reikia žiūrėti į konkrečius faktus“, – sako V. Jurkonis.
Į Maskvos pareiškimą sureagavo premjerė
Šeštadienį į Maskvos pareiškimą Baltijos šalims sureagavo ir premjerė I. Šimonytė. Ji dar kartą perspėjo gyventojus Lietuvoje laikytis rimties ir visais būdais vengti provokacijų ar nesusipratimų, kurie galėtų būti išnaudoti Kremliaus propagandai.
„Matyt, pastebėjote, kad vakar taip ir buvo padaryta, buvo tam tikrų pareiškimų iš (Rusijos) užsienio reikalų ministerijos atstovės. Tai tikrai komentuoti jų nėra labai didelės vertės.
Bet norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį visų mūsų piliečių, bendrapiliečių, visų žmonių, kurie neabejingi tam, kas vyksta Ukrainoje, neabejingi pagalbai ir paramai įvairiomis formomis, kad visas pastangas reikia dėti, jog niekas, ką mes darome, nebūtų lengvas grobis Kremliaus propagandistams“, – sakė premjerė.
Visą I. Šimonytės spaudos konferenciją stebėkite:
Jakniūnaitė: Rusijos informacinė erdvė nebuvo paruošta
Policijos suvestinėje buvo skelbiama, kad vasario 24 dieną apie 19 val. 20 min. Vilniuje, Latvių gatvėje, daugiabučio gyvenamojo namo kieme, asmuo sumušė 1993 metais gimusį vyrą, įtariamasis uždarytas į areštinę.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Julija Samorokovskaja tuomet LRT patvirtino, kad sumuštas asmuo yra Rusijos ambasados diplomatinės tarnybos trečiasis sekretorius.
Pasiteiravus D. Jakniūnaitės, kodėl tik kovo 5 dieną Maskva sureagavo į šį incidentą, o ne iškart, profesorė nurodo, kad tai yra dar vienas parodymas, kad nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios nebuvo koordinuotos informacijos iš Rusijos pusės.
„Prasidėjus karui Rusijos informacinė erdvė ir žmonės, kurie dirba ten, nebuvo paruošti. Civilinis sektorius buvo didžiuliame pasimetime ir visiškame nekomunikavime.Prireikė kelių dienų pradėti gaminti platesnėmis istorijomis apkabintų dalykų, Rusijos viešajai erdvei susiveikti. Dabar buvo susikoordinuota ir prasidės vis daugiau ir daugiau tokių visokiausių pareiškimų, mano spėjimu“, – naujienų portalui tv3.lt aiškino ji.
Policija: ambasados yra apsaugotos
Šeštadienį Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis patvirtino, kad Rusijos ir Baltarusijos ambasadų apsauga užtikrinama.
„Ambasadų apsauga visą laiką buvo užtikrinama, tai mūsų vidiniai dalykai, kaip apsauga vykdoma, bet ji tikrai užtikrinama. Yra imtasi priemonių, kad saugumas būtų užtikrintas, kiek reikia, tiek pajėgumų yra“, – BNS šeštadienį sakė R. Matonis.
Policijos sustiprinti Rusijos ir Baltarusijos ambasadų apsaugą anksčiau šią savaitę paprašė premjerė, kartu ragindama žmones per protesto akcijas vengti provokacijų, kad jos nebūtų panaudotos priešiškai propagandai.
„Manau, kad savo nuomonę Lietuvos žmonės ne tik gali, bet ir turi pareikšti, bet labai raginčiau ir labai prašyčiau daryti viską, kad būtų išvengta kažkokių provokacijų ir nesusipratimų, todėl, kad ko tikrai nereikėtų sukurti pretekstų Rusijos Federacijai ir Baltarusijai išnaudoti kažkokius įvykius Lietuvoje savo propagandiniais tikslais“, – per spaudos konferenciją praėjusį pirmadienį sakė premjerė.
Ekspertai: Kremlius nesitikėjo vieningo žmonių palaikymo Ukrainai
Jau nuo pat pirmosios dienos Kremliaus režimui paskelbus karą Ukrainoje, Europoje, įskaitant ir Lietuvos miestus, kasdien vyksta Ukrainos palaikymo akcijos.
Pasiteiravus ekspertų, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi šitokios vieningos Europos šalių gyventojų pozicijos, jie nurodo, V. Putinas nesitikėjo ne tik šio, bet ir kitų dalykų.
„Jie nesitikėjo, kad ukrainiečiai taip priešinsis. Jie nesitikėjo, kad bus tokia Vakarų parama. Akivaizdu, kad jie skleidžia žinią, neva Ukraina palikta viena.
Parama iš tikrųjų yra milžiniška, manau, kad visuomenė nori tos paramos dar didesnės ir tai yra žmogiškai suprantama. Matant visą situacijos rimtumą, kuris vyksta Ukrainoje prieš civilius gyventojus, norisi, kad būtų imtasi visų priemonių tam sustabdyti“, – sako V. Jurkonis.
„Jie tikėjosi sąlyginai greito karo [laimėjimo] ir faktų pripažinimų. Aišku, kad nesitikėjo ir tokio sankcijų masto, ir palaikymo masto nesitikėta. Blogiausias scenarijus, kurio buvo tikėtasi, buvo toli gražu ne pats blogiausias“, – teigia D. Jakniūnaitė.
Primename, kad Rusija vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.
Reaguodama į besikeičiančią saugumo situaciją, NATO ėmėsi stiprinti Aljanso gynybą rytiniame flange.
Naujausią informaciją apie karą Ukrainoje sekite: čia.
