Aktualijos

Vieną Šilalės mokyklą sukrėtė kraupus smurto išpuolis. Mokinys mokyklos autobuse be gailesčio sumušė ir spardė mergaitę. Pranešama, kad jaunuolis policijai yra žinomas. Vaizdo įraše matyti, kaip berniukas autobuse atsistojęs muša sėdinčią mergaitę, tampo ją už plaukų, spardo. Fone girdėti keiksmažodžiai ir smurto išpuolį stebinčių vaikų juokas. Tokie filmuoti vaizdai plinta socialiniame tinkle. Taip pat filmuotą medžiagą turi ir mergaitės artimieji.

Karas Ukrainoje tęsiasi jau 13-ą dieną. Vyksta aktyvūs Rusijos ir Ukrainos kariuomenės susidūrimai. Lietuvoje žmonių nuotaikos – neramios. Netyla diskusijos, ką turėtų daryti NATO ir baimė dėl pačios Lietuvos. Į šias baimes sureagavo Lietuvos kariuomenė. Savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame sureagavo į klausimą „Ar mus puls?“.  Pateikiame visą Lietuvos kariuomenės publikuotą įrašą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) palieka Europos rinkimų organizatorių asociaciją, neužtekus balsų iš jos pašalinti Rusijos ir Baltarusijos. „Narystė asociacijoje, kuri nesugeba priimti sprendimo dėl dviejų valstybių agresorių atstovų pašalinimo, yra niekaip nesuderinama su pamatiniais demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos principais“, – antradienį išplatintame pranešime sakė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

Kauno savivaldybė kitą savaitę pradeda registraciją į mokyklas, šiemet ji paankstinta mėnesiu. Pasak savivaldybės, taip siekiama užtikrinti, kad kauniečiai turėtų pakankamai laiko apsispręsti, o moksleiviai patektų į patogiausias ugdymo įstaigas. Tėvai ar globėjai elektroninius prašymus gali teikti nuo kovo 15 iki gegužės 31 dienos, internetu imokykla.kaunas.lt arba pateikti tiesiogiai pasirinktoje mokykloje. Kaip įprastai, vienas vaikas gali registruotis į dvi miesto įstaigas.

Dar vienas Darbo partijos narys pareiškė manantis, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje yra kalti ir Vakarai. Kretingos savivaldybės tarybos narys Antanas Puodys aiškina, kad JAV neva prisidėjo prie karo, nes „masiškai, perdėtai varė ginklus į Ukrainą ir pačios kurstė karą“. Vis dėlto Darbo partija tokiai nuomonei nepritaria ir nuo panašių teiginių atsiriboja. Koks bus Darbo partijos ir A. Puodžio tolimesnis kelias, kol kas neaišku.

Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų pirmininkai antradienį paragino Europos Sąjungos (ES) šalis kuo greičiau suteikti Ukrainai kandidatės į ES statusą, pranešė Lietuvos Seimas. „Remti Ukrainos siekį tapti visateise Europos Sąjungos nare ir kuo greičiau suteikti jai ES kandidatės statusą būtų galingas ir veiksmingas atsakas į Rusijos karinę agresiją ir reikšminga pagalba Ukrainai šiuo sunkiu metu“, – rašoma bendrame jų pareiškime.

Putinui pradėjus karą Ukrainoje, apsirūpinti ginklais puolė ir lietuviai – ilgėja eilės norinčiųjų baigti kursus ir įsigyti ginklą. Specializuotose parduotuvėse nuo lentynų žmonės šluoja ginklus savigynai, pardavimai šoktelėjo tris ir daugiau kartų. Kai kur jau ima trūkti ne tik ginklų bet ir šovinių. Žmonės ne tik ginkluojasi, daugėja norinčiųjų pakliūti į šaudyklas. Ginklų parduotuvėje pardavėjai vos spėja konsultuoti. Kam reikia ginklo, kam dujų balionėlio.

Vilnietė Rūta skundėsi, kad su karščiuojančiu vaiku atskubėjusi į šeimos kliniką grįžti namo buvo priversta su ašaromis akyse. Moteris teigė, kad už tokiose situacijose įprastai nemokamai atliekamus kraujo tyrimus jos buvo paprašyta susimokėti. Klinika pažymi, kad tokie tyrimai valstybės gali būti kompensuojami tik tada, kai yra paskiriami gydytojo. Tiesa, pernai buvo pasitaikęs atvejis, kai įstaiga mokestį už sveikatos paslaugas vis tik paėmė nepagrįstai.

Prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Aukščiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas Ukrainos prezidentui skirtas už  nuopelnus kartu su ukrainiečių tauta ginant laisvę ir demokratines vertybes Europoje bei už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos ir Ukrainos tarpvalstybinius santykius, numatoma prieš Kovo 11-ąją pasirašytame dekrete.

13-ą dieną tęsiasi agresyvaus Kremliaus režimo paskelbtas karas Ukrainos žemėse. Kova dėl nepriklausomybės ir demokratijos išlikimo šalyje suvienijo ne tik ukrainiečių tautą, bet ir visą tai stebintį pasaulį. Solidarizuojantis su Ukraina Lietuvoje taip pat viskas dažosi mėlyna ir geltona spalvomis. Antradienį, Tarptautinę moters dieną, Vilniuje prie Ukrainos ambasados surengta solidarumo su Ukrainos moterimis akcija.

Rusijai dėl karo Ukrainoje Vakarų šalių pritaikytų sankcijų apimtys prilygina ją Šiaurės Korėjai, sako Lietuvos banko valdybos narys Simona Krėpšta. Jis neatskleidžia, kiek sankcionuojamų asmenų bei jų turto yra Lietuvoje, tačiau tikino, kad jo nėra daug.

Rusijos užpultą Ukrainą paliko daugiau nei 1,5 milijono nuo karo bėgančių žmonių. Lietuvoje migracijos departamentas užregistravo jau virš 3 tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos, trečdalis jų – vaikai. Vilniuje duris atveria naujas centras, kuriame jie gali glaustis ir gauti visą būtiną pagalbą – informaciją, maistą bei nakvynę 3 paroms, kol savanorių organizacijos ar Vilniaus savivaldybė jiems suras naujus laikinus namus.

Nuo šios savaitės kelių eismo taisykles (KET) pažeidę vairuotojai už savo automobilio valytuvo ras įspėjimus, kad už tokį pažeidimą jų automobilis bus nutemptas. Tai numato šį sausį įsigalioję įstatymo pakeitimai, kurie pavojingai pastatytus automobilius jau leidžia nutempti ne tik policijai, bet ir savivaldybių pareigūnams. Viešosios tvarkos pareigūnai jau yra sudarę preliminarius maršrutus Vilniuje, kuriais kovo pabaigoje patruliuos transportavimo vilkikas su pareigūnais.

Pacientų organizacijos vėl beldžiasi į valdininkus dėl sumažėjusio kompensuojamųjų vaistų prieinamumo. Jie sunerimę, mat dalis pacientų, sergančių hipertenzija ir kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, neteko kompensacijos nuolat vartojamiems vaistams. Tai nutiko metų pradžioje įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui. Politikai gi primena, kad yra galimybė pasirinkti kitą tos pačios veikliosios medžiagos vaistą.

Trečiadienį Vyriausybė svarstys socialinių garantijų paketą karo pabėgėliams iš Ukrainos. „Rytoj Vyriausybės posėdyje turėtume svarstyti socialinių garantijų paketą, kuris priklausys visiems žmonėms, atvykusiems iš Ukrainos, kurie gaus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje“, – antradienį per spaudos konferenciją Visagine sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Klaipėdoje susitiko su rusų bendruomenių, stačiatikių bažnyčios, rusakalbių mokyklų atstovais. Lietuvos rusakalbiams gyventojams nerimaujant dėl galimo priešiškumo visuomenėje, ministrė juos patikino, jog neapykantos kurstymas šalyje nebus toleruojamas. „Rusai nėra Putinas ir ne Kremlius, jie nėra atsakingi už karą Ukrainoje.

Didžiausias šilumos tiekėjas Lietuvoje AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) klientams jau paruošė sąskaitas už vasario mėnesio šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas. Dėl drastiškai išaugusių energetinių išteklių kainų sostinės gyventojai už šilumą vasarį mokėjo 11,30 ct/kWh su PVM. Vis dėlto mėnuo buvo gerokai šiltesnis nei įprasta žiemos mėnesiams – vidutinė temperatūra vasarį siekė 0,4 °C, todėl klientus pasieks vidutiniškai 9 proc. mažesnės sąskaitos negu sausį.

Vladimiro Putino Ukrainoje pradėtas karas visai Rusijai užtraukė didžiules sankcijas, kurių padarinius rusai ima jausti vis labiau. Tačiau, nepaisant to, rusai kol kas masiškai į gatves neina ir nesipiktina V. Putino sprendimais, o tuo metu Vakarų pasaulis vis labiau spraudžia Rusiją į kampą dėl Ukrainoje pradėto karo.

Premjerė Ingrida Šimonytė aptaria situaciją Lietuvoje ir Ukrainoje. Pasak jos, „nereikia provokuoti diskusijos“ ir kalbėti apie civilinę saugą bei slaptavietes nuo bombų Lietuvoje. Grėsmės, pasak jos, nėra, todėl kalbėti apie tai neverta, nors priedangos pastatų Lietuvoje ir stinga.  Premjerė aiškino, kad situacija Lietuvoje saugi, šalis yra ginama NATO, todėl gyventojams rūpintis ir ieškoti priedangų ir bunkerių nereiktų, tai esą gali kelti nereikalingą nerimą.

Gerėjant pandemijos rodikliams daugėja ir atlaisvinimų. Dar praėjusią savaitę Vyriausybė apsisprendė nebetaikyti ploto ribojimo vienam pirkėjui, atšaukta prievolė uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose dėvėti tik respiratorių. Kovo pradžioje taip pat atšauktas draudimas lankyti pacientus ligoninėse. Tiesa, jų lankymo tvarką palikta nustatyti įstaigos vadovui.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios sankcijos Lietuvoje pritaikytos jau 5 juridiniams asmenims ir 1 fiziniam asmeniui. Tai daugiausiai Rusijos komercinių bankų ir rusų oligarchų įmonių lėšos Lietuvos bankuose.  „Nuo karo pradžios sankcijos Lietuvoje jau pritaikytos 5 juridiniams ir 1 fiziniui asmeniui. Šiems Rusijos ir Baltarusijos asmenims priklausančių įšaldytų lėšų bendra suma siekia 650 tūkst.

Kovo 8 dieną užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Lietuvoje besilankančiu Nyderlandų Karalystės vicepremjeru ir užsienio reikalų ministru Wopke Hoekstra. Susitikimo metu aptartas dvišalis Lietuvos ir Nyderlandų bendradarbiavimas, Rusijos agresija prieš Ukrainą, Europos Sąjungos (ES) ir NATO atsakas į Rusijos veiksmus, pagalba Ukrainai, saugumo situacija regione bei priemonės Lietuvos saugumui stiprinti.

Statistikams paskelbus, kad vasarį metinė infliacija Lietuvoje siekė 14,2 proc., o mėnesio – 1,8 proc., „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, anksčiau prognozavęs, kad infliacija piką pasieks ir ims mažėti kovą, dabar sako, kad karas Ukrainoje iš esmės keičia prognozes.   Bendrovės „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, infliacija piką turėtų pasiekti vasaros viduryje.

Nuo kovo 8 d. atšaukiamas reikalavimas renginiuose uždarose erdvėse privalomai dėvėti respiratorius. Tiesa, reikalavimas dėvėti medicininės kaukes išlieka. Tokie pakeitimai numatyti sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Jame nurodoma, kad vyresni nei 6 metų žiūrovai ir (ar) dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėtų ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius arba medicinines kaukes, kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.

Okupantai ir toliau vykdo genocidą prieš taikius Ukrainos gyventojus. Sprogdina jų namus, neleidžia išvažiuoti civiliams iš miestų, pjausto automobilių padangas, šaudo į mėginančius išvažiuoti žmones. Jų lavonai tiesiog lieka pakelėse. Negana to, Rusija tarsi norėdama dar labiau pasityčioti iš ukrainiečių, humanitarinius koridorius siūlo atidaryti tik į Rusiją ar Baltarusiją, bet ne į Vakarus. Visgi žmonės bando gelbėtis įvairiausiais būdais.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) primena, kad iki kovo 15 d. abiturientai turi galutinai apsispręsti, kokius brandos egzaminus laikys, o kurių atsisakys. NŠA duomenimis, prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 27648 kandidatai.  Pasirinkti egzaminus abiturientai turėjo iki praėjusių metų lapkričio pabaigos, tačiau jie galėjo rinktis daugiau egzaminų nei laikys. Nuo šių metų abiturientai gali pasinaudoti galimybe atsisakyti vieno ar kelių pasirinktų brandos egzaminų.

Artimiausi treji metai bus kritiniai Lietuvos ir Europos saugumui, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. Patarėjo teigimu, per šį laikotarpį svarbu padidinti gynybai skiriamą Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, tačiau jis pabrėžė, jog sunkumų gali kilti apsirūpinant ginkluote, kurios dabar reikia visiems. „Artimiausi metai, kalbant apie tris procentus, yra artimiausi dveji-treji metai. Tai yra ta perspektyva, kurią mes galime realiai susiplanuoti.

Reaguodama į Rusijos valdžios karą prieš Ukrainą „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ sustabdė platforminių vagonų nuomą, pranešime spaudai rašo bendrovė. Nuo kovo 7 d. bendrovės platforminiai vagonai negali būti gabenami tiek tiesiogiai į Rusiją ar Baltarusiją, tiek tranzitu į kitas šalis, išskyrus į Latviją ir Estiją.   Šiuo sprendimu siekiama apriboti galimybes platforminius vagonus Rusijoje ir Baltarusijoje panaudoti kariniais tikslais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali sustiprinti savo karines ambicijas ir mesti iššūkį NATO Baltijos jūros šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, jei nebus sustabdytas Ukrainoje, interviu POLITICO perspėjo Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis.

Per parą į Lietuvą patekti bandė 30 neteisėtų migrantų, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasienyje su Latvija tokių migrantų buvo dešimt, Lenkijoje – 35. Sekmadienį VSAT pareigūnai apgręžė 32 į Lietuvą norėjusius patekti atėjūnus, šeštadienį – 4, penktadienį – 13, ketvirtadienį – 31, trečiadienį – du, antradienį – 24. Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių pirmadienį įleistų užsieniečių nebuvo.

Grupė lietuvių antradienį pradėjo kampaniją „Paskambink Rusijai“, ja bus siekiama kuo geriau informuoti paprastus rusus apie karą Ukrainoje, šalies valdžiai apribojus prieigą prie nepriklausomų informacijos šaltinių. Ruošdamiesi kampanijos startui, savanoriai sukūrė interneto puslapį su milijonais Rusijos gyventojų telefonų numerių, gautų iš viešų registrų.

Tryliktoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Atominės energetikos specialistams neramu, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje apgadino dar vieną branduolinį objektą. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Antradienis ► Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ antradienį paskelbė, kad stabdo veiklą Rusijoje. ► „Nuo 2022 metų kovo 9 dienos 10 val. Maskvos laiku (9 val.

Lenkija perduos savo turimus sovietinės gamybos naikintuvus Jungtinėms Valstijoms, antradienį pranešė lenkų Užsienio reikalų ministerija. Tikėtina, kad šie lėktuvai vėliau bus perduoti Ukrainai, įnirtingai kovojančiai su Rusijos invazija.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo tarptautinėje konferencijoje, skirtoje  aptarti bendrus Rusijos ir Kinijos bandymus paveikti demokratinių valstybių institucijas, rašoma pranešime spaudai. „Praėjusi savaitė daugeliu atžvilgių buvo žiauri. Ne vien Ukrainai. Bet mums visiems, kuriems teko malonė būti tik žiūrovais, bent kol kas. Mūsų karta tikėjosi, kad niekada nebus atviro, plataus ir žiauraus karo Europoje liudininkė.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitąmet didinti gynybos biudžetą iki mažiausiai 3 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP). Šalies vadovas sako matantis besiformuojančią politinę valią palaikyti šitiek augsiančius asignavimus krašto apsaugai. „Po konsultacijų su politinėmis partijomis matau, kad formuojasi politinė valia palaikyti mano siekį didinti karinių išlaidų lygį iki ne mažiau kaip 3 proc.

Ukrainos globos namuose ir internatinėse mokyklose gyvena 100 tūkst. vaikų, ir prieš evakuojant juos iš Ukrainos, kur Rusija vykdo didelio masto invaziją, reiktų siekti tėvų sutikimo, pirmadienį pareiškė Jungtinės Tautos. JT pabėgėlių ir vaikų agentūrų vadovai drauge paskelbė prašymą dėl pažeidžiamų nepilnamečių.

Lietuviams – ukrainiečių ašaros ir dėkingumas. Pirmosios nuo karo Ukrainoje bėgančios šeimos jau kuriasi Lietuvoje. Viena jų Juodkrantėje jau rakina savo naujojo būsto duris. Anna, jos 13 metų sūnus Timofėjus ir 7-erių dukra Miroslava eina pasivaikščioti prie Kuršių marių. Apie naujus gyventojus nedidelėje Juodkrantėje žinia pasklido greit, o šeimą atpažinusi vietinė net įteikė dovanėlę – sako, kad kaip tik vežė ją naujakuriams.

Šeštadienio vakarą nutiko nelaimė Klaipėdos „Švyturio arenoje“. Varžantis „Neptūnui“ ir „Lietkabeliui“ krepšinio rungtynių metu nuo tribūnos iš antro aukšto iškrito mažametis. Dėl galvos sumušimų jis pristatytas į ligoninę. Kaip naujienų portalą tv3.lt informuoja policija, pranešimo apie įvykį Klaipėdoje, Dubysos g. 10 sulaukė šeštadienį 19.06 val. Berniukas, gimęs 2017 m., tribūnoje žaisdamas ant laiptų pargriuvo ir nukrito pro tribūnas skiriančius atitvarus.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kreipėsi į teisėsaugą dėl taršos nafto produktų atliekomis miške Jonavos rajone. Departamentas pirmadienį pranešė, jog specialistai užfiksavo atliekomis užterštą 0,6 hektaro plotą Karmėlavos miške. Įtariama, kad pavojingos naftos produktų atliekos panardinamu siurbliu per sumontuotą guminę žarną į mišką išleistos iš Kalnėnų naftos produktų terminalo.

„Jei norime išvengti III pasaulinio karo – padėkime Ukrainai“, – tokius žodžius Gitanas Nausėda šiandien ištarė į Vilnių atvykusiam Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovui Antony Blinkenui. Suteikti ukrainiečiams to, ko prašo, amerikietį kolegą ragino ir Gabrielius Landsbergis. Bet pats Blinkenas ir toliau kartoja tai, ką Amerika jau sakė ne kartą, – NATO dėl Ukrainos su rusais nekariaus, padės kitomis priemonėmis.

Tęsiantis Rusijos pradėtam karui Ukrainoje ir žudant taikius civilius gyventojus, šį vakarą laidoje „Karštai su tv3.lt“ diskutuosime apie cinišką Kremliaus elgesį ir kokių dar žiauresnių veiksmų Ukrainoje artimiausiu metu gali imtis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris grasina Vakarams pasauliniu karu ir branduoliniu smūgiu, jei šios imsis dar aktyvesnių veiksmų ginant Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo Vakarus kuo greičiau skelbti energetinį embargą Rusijai ir nustoti finansuoti teroristus. Vis tik Vakarai to daryti neskuba – tik šiandien Europos Komisijos pirmininkė paskelbė, kad pradeda kalbėti apie būdus sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Tačiau bent kol kas prieš tokį scenarijų griežtai pasisako Vokietija – esą embargas rusiškoms dujoms, naftai ir anglims rusų tankų Ukrainoje nesustabdys.

Okupantų teroras Ukrainoje tęsiasi. Rusijos pajėgos iš oro, jūros ir sausumos bombarduoja Ukrainos miestus ir, skelbiama, ruošia didelę ataką prieš sostinę Kyjivą. Nikolajevo ir Charkivo gyvenamieji rajonai po naktinių antskrydžių kone sulyginti su žeme – gatvėse žuvusiųjų civilių kūnai. Ukrainiečiai bando kontra-atakuoti – sako, kad sunaikino rusų karinį laivą prie Odesos, bent trisdešimt priešo sraigtasparnių ir daugybę kitos technikos.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pranešė telefonu kalbėjęsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir paragino Vakarus „padaryti dar daugiau“ dėl Rusijos invaziją patiriančios šalies. „Kalbėjome apie Vakarų pagalbą. Taip, nemažai jau padaryta, bet privalome padaryti dar daugiau: ginkluotė, humanitarinė pagalba, dar griežtesnės sankcijos Rusijai. Spartesnė Ukrainos integracija į ES“, – feisbuke rašė G. Nausėda.

Okupantų užimtų teritorijų Ukrainos gyventojai rusams atiduoti nežada. Žmonės kūnais stabdo važiuojančią rusų techniką, su Ukrainos vėliava rankose tiesiog lipa ant okupantų šarvuočių. Jų negąsdina net okupantų šūviai. O patys ukrainiečiai ginkluojasi iki ausų, gelbėja sužeistuosius, ieško žuvusiųjų. Zaporyžėje atsiimti ginklų ir ginti tėvynės susirinko tūkstančiai gyventojų. Tiesa, žmonės visais įmanomais būdais bando ištrūkti iš rusų ordos niokojamos šalies.

Vilniuje, patalpose prie savivaldybės pastato Europos aikštėje, pirmadienį atidarytas humanitarinės pagalbos ukrainiečiams surinkimo punktas. Kaip pranešė savivaldybė, šiuo metu renkami medicinos reikmenys ir pirmosios pagalbos rinkiniai. Anksčiau šiose patalpose veikusios projektavimo įmonės „Projektavimo sprendimai” vadovas Karolis Sankauskas kreipėsi dėl galimybių čia įkurti paramos logistinį centrą.

Premjerė kartu su krašto apsaugos ministru Arvudu Anušausku pranešė, kad bus didinamas Lietuvos gynybos biudžetas. Skubos tvarka skiriama papildomai 250 milijonų eurų. Premjerė šiandien apie gynybą ir nacionalinį saugumą kalbėjo su parlamentinių frakcijų Seime seniūnais. Po susitikimo Ingrida Šimonytė sakė, kad  su parlamentinių frakcijų Seime lyderiais buvo aptartos dvi klausimų grupės. Papildomai 250 milijonų gynybai „Aptarėme keletą klausimų.

Raudonasis Kryžius pirmadienį pasmerkė augančią humanitarinę krizę Ukrainoje ir įspėjo dėl didžiulio perkeltų asmenų skaičiaus bei jų poreikių Rusijos užpultoje šalyje ir kaimyninėse valstybėse. „Konfliktas Ukrainoje virsta viena didžiausių humanitarinių krizių Europoje daugeliui ateinančių metų“, – žurnalistams Ženevoje sakė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos vadovas Francesco Rocca.

Konservatorius Jurgis Razma registravo Baudžiamojo kodekso pataisas, kurias priėmus būtų išplėsta atsakomybė už tokių karinių veiksmų, kokie dabar vykdomi Ukrainoje, propagavimą. Projektu numatoma įtvirtinti tokią nuostatą: „Tas, kas  viešai skatino, rėmė ar pritarė agresyviam karui ar kitokiam ginkluotos jėgos panaudojimui, pažeidžiančiam pagrindinius tarptautinės teisės principus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.