Aktualijos

Keturiolikta karo Ukrainoje diena – šalies prezidentas sako, kad per dvi savaites okupantai Ukrainoje pražudė daugiau nei 50 vaikų, o iš viso – beveik pusę tūkstančio civilių. Kyjivas baigiantis antrai karo savaitei skaičiuoja ir okupantų aukas – jų daugiau nei 12 tūkst. Zelenskis kviečia rusų karius nevykdyti vadų įsakymų ir nevažiuoti į karą. Deja, Putinas, panašu, nežada sustoti. Toliau telkia pajėgas antrai puolimo bangai ir pamažu skinasi sau kelią į Ukrainos gilumą iš pietų.

Rusija galėtų atjungti Lietuvą nuo bendros su Baltarusija, Rusija ir Baltijos šalimis elektros  energetikos sistemos (BRELL), sako šalies prezidentas. Tačiau, pasak Gitano Nausėdos, Lietuvos vartotojai neliktų be elektros, nors pajėgumai mūsų kurį laiką būtų mažesni „Elektros atveju iš tikrųjų gali būti priverstinis mūsų atsijungimas nuo BRELL žiedo, jeigu pati Rusija nuspręstų naudoti šitą priemonę mūsų atžvilgiu. Tokiu atveju reikėtų kardinalių sprendimų.

Baltijos šalių sveikatos ministrai kreipėsi į Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), ragindami apsaugoti nuo Rusijos sukelto karo Ukrainos medikus ir medicinos įstaigas, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuviai sukūrė tinklapį, kuriame skelbia 40 milijonų Rusijos piliečių numerių ir skatina žmones iš viso pasaulio jiems skambinti ir pasakoti apie tai, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje. Mat dažnas propagandos mele skęstančioje Rusijoje to net nežino. Tiesa, apie vykstanti karą rusams lietuviai praneša ir per pažinties programėles, profilius ir komentarus įvairiuose socialiniuose tinkluose.  Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis trečiadienį nuo pareigų nušalino administracijos direktorių Vilių Šiliauską, sulaukusį teisėsaugos įtarimų kyšininkavimu. Kaip BNS informavo mero atstovas Tomas Jarusevičius, mero potvarkis pasirašytas reaguojant į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją. „Visą dieną laukėme oficialaus pranešimo iš pareigūnų, popiet patys kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybą.

Susisiekimo ministras sako, kad Europos Sąjungai (ES) svarstant uždrausti Rusijos ir su ja susijusiems laivams įplaukti į Bendrijos jūrų uostus daugiausia diskusijų kyla dėl to, kaip  įgyvendinti tokį draudimą. Tačiau, pasak Mariaus Skuodžio, kai kurie sprendimai, nors ne tokie ambicingi, gali būti paskelbti jau netrukus.  „Kaip ir dėl oro erdvės – vienas dalykas yra pasakyti, kitas dalykas – įgyvendinti ir padaryti. Su laivais lygiai taip pat.

Černobylio atominei elektrinei, kurioje 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, jėgainės apsaugos sistemoms visiškai nutrauktas elektros tiekimas. Lietuvos valstybinės atominės energetikos inspekcijos atstovas sako, kad  Lietuvos gyventojams grėsmės nėra, vėjas pučia į kitą pusę, o informacija tikrinama visą laiką.

Šią savaitę sulaikyti ginkluotės gamyklą Kauno rajone fotografavę du asmenys, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis trečiadienį informavo BNS, kad asmenys įtariami neteisėtu specialios technikos įrengimu ar panaudojimu rinkti informacijai. Asmenys sulaikyti pirmadienį. Jiems gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Kauno rajone yra įsikūrusi Giraitės ginkluotės gamykla.

Vilnius priima nuo karo bėgančius ukrainiečius, tačiau jau reikia ruoštis priimti ir galimus pabėgėlius iš Baltarusijos bei Rusijos, sako sostinės meras. „Žiūrint du žingsnius į priekį, neabejoju, kad reikia ruoštis ir jau ruošiamės pabėgėliams ne tik iš Ukrainos, bet ir iš Baltarusijos ir Rusijos“, – trečiadienį žurnalistams po sostinės savivaldybės tarybos posėdžio sakė Remigijus Šimašius.

Opozicijai Kaune priklausantys konservatoriai ir demokratai trečiadienį paragino merą Visvaldą Matijošaitį iš pareigų atleisti savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską, sulaukusį teisėsaugos įtarimų dėl korupcijos. „Matome, kad Kauno savivaldybėje visos ylos pradeda lysti iš maišo.

Dėl dezinformacijos, karo kurstymo bei propagandos stabdomas televizijos programos „Mir“ platinimas bei blokuojamos 57 interneto svetainės Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) nustačiusi, kad Rusijos Federacijos televizijos programoje „Mir“ nustatyti pažeidimai akivaizdžiai rimtai ir sunkiai pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. skleidžia karo propagandą ir kursto karą, 2022 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą penk...

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad numatyto paslaugų paketo karo pabėgėliams nepakanka, jis turi būti plečiamas. Anot jos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SAM) Seimo pavasario sesijoje siūlys, kad išmokos užsieniečiams, kuriems taikoma laikinoji apsauga, apimtų platesnį sąrašą.

Vyriausybė trečiadienį pritarė iš Ukrainos atvykstantiems karo pabėgėliams suteikti socialines garantijas, tarp kurių – įvairios išmokos, kompensacijos už komunalines paslaugas, nuomą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė posėdyje teigė, kad pabėgėliams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, bus suteikta teisė gauti išmokas vaikams, laidojimo pašalpą, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, vienkartinę įsikūrimo paramą.

Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Vyriausybė siūlo Seimui Lietuvoje nepaprastąją padėtį pratęsti iki balandžio 20-osios vidurnakčio ir tuo laikotarpiu drausti visų Rusijos bei Baltarusijos kontroliuojamų programų transliacijas, taip pat numatyta galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą. „Ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ji žymiai padidėjo, nes atsirado naujų grėsmių.

Karas Ukrainoje politikus privertė didinti gynybos biudžetą, o mūsų kariai ne tik ieško modernių ginklų, su kuriais stabdytų galimą įsibrovėlį, bet ir analizuoja Rusijos pajėgų manevrus. Bet ar tikrai Lietuva yra pasiruošusi užtikrinti gyventojų saugumą, jei kiltų karas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su vidaus reikalų viceministru Vitalijumi Dmitrijevu ir Seimo nariu Vytautu Baku. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad iki 500 eurų būti didinama žalos riba, kuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus, taip pat kai kurios veikos dekriminalizuotos. Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, baudžiamosios politikos sisteminė pertvarka leis užtikrinti, jog Baudžiamasis kodeksas, atitinkantis užsienio šalių gerąją praktiką, kovoje su nusikalstamumu būtų daug veiksmingesniu bei modernesniu teisingumo įgyvendinimo įrankiu.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį pasmerkė Rusijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, skyrė ukrainiečiams humanitarę pagalbą, bevardę gatvę šalia Rusijos ambasados pavadino Ukrainos Didvyrių vardu. Visi sprendimai priimti skubos tvarka bendru sutarimu. Pristatydamas sprendimų projektų paketą sostinės meras Remigijus Šimašius sakė, kad ukrainiečiams šiuo metu labiausiai reikia humanitarinės pagalbos ir informacinio palaikymo.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, pagal kurias už verslo ir žmonių teikiamą paramą Ukrainai numatoma taikyti tokias pat mokestines lengvatas, kaip ir Europos ekonominės erdvės valstybėms. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pataisos praplėstų paramos gavėjų sąrašą ir leistų taikyti mokesčių lengvatas paramai, kuri teikiama Ukrainos kariuomenei ar kitoms šalies institucijoms.

Policija, remdamasi ekspertų išvadomis, dėl karo kurstymo ir propagandos apribojo prieigą prie keliasdešimties interneto portalų, tarp jų – ir oficialus Kremliaus tinklalapis, keli portalai, skelbiantys informaciją lietuvių kalba. Premjerė Ingrida Šimonytė užsimena, kad rengiamos ir įstatymų pataisos, kaip veiksmingiau kontroliuoti tokius pažeidimus bei tikina, kad žiniasklaidos bei apskritai informacijos laisvės principas neturėtų apimti ir skleidžiamo melo.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje sutarė beveik 300 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai ir teikia siūlymą Seimui atitinkamai tikslinti 2022 metų valstybės biudžetą. Toks pakeitimas leistų išlaidas gynybai padidinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). „(Šį klausimą – BNS) reiktų svarstyti skubos tvarka“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Teisėsaugai įtariant Kauno savivaldybės administracijos vadovą Vilių Šiliauską kyšininkavimu, miesto meras Visvaldas Matijošaitis sako, kad su juo siekiama susidoroti. Pareigūnų veiksmus jis pavadino puolimu. „Šis žmogus nebe pirmą kartą sulaukia puolimo savo adresu. Ne taip seniai kai kam neįtiko jo nedarbinė veikla bitininkaujant, bet ten po ilgo tyrimo jokių pažeidimų institucijos nenustatė“, – BNS trečiadienį perduotame komentare teigė V. Matijošaitis.

Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Vyriausybė siūlo Lietuvoje nepaprastąją padėtį pratęsti iki balandžio 20-osios 24 val. ir tuo laikotarpiu drausti visų Rusijos bei Baltarusijos programų transliacijas, taip pat numatyta galimybė riboti lietuviškų žiniasklaidos priemonių veiklą. Tai numatoma Vidaus reikalų ministerijos parengtame Vyriausybės nutarime dėl nepaprastosios padėties.

Vadinamąsias antikrizines priemones, kuriomis būtų amortizuojamos dėl karo Ukrainoje pasaulyje kylančios žaliavų ir energetikos išteklių kainos, Vyriausybė žada pateikti tik po Europos Komisijos sprendimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Jos teigimu, galimos priemonės būtų siūlomos kartu su šių metų valstybės biudžeto pakeitimais.

Kilus neramumams Ukrainoje ir nuogąstavimams dėl galimo radiacinio fono pakitimų didelio susidomėjimo Lietuvoje pastarosiomis dienomis sulaukė kalio jodido tabletės. Ministerija ramina, kad jų gerti nesulaukus įspėjimo nereikia ir skelbia apie pratęsiamus receptus kalio jodido tabletėms atsiimti. Juos e.sveikatoje vilniečiai jau gali rasti, o apie konkrečią atsiėmimo vietą savivaldybė žada skelbti kitą savaitę.

Lietuvoje yra sulaikytų strateginius objektus, tarp kurių – ir kariniai, fotografavusių asmenų, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis tai sakė kalbėdamas apie suaktyvėjusius Rusijos ir Baltarusijos žvalgybininkų veiksmus. „Žinoma, kad fiksuojami žmones, kurie, pavyzdžiui, fotografuoja karinius, strateginius objektus, tai gali būti infrastruktūriniai, svarbūs objektai“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė A. Anušauskas.

Degalinėse itin sparčiai augant kuro kainoms, Vyriausybė kol kas nesiūlys mažinti degalų akcizo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Didžioji dalis litro (kuro – BNS) kainoje yra vis dėlto naftos kainos. Jūs matote, kaip kyla naftos kainos, naftos kainos kyla ir dėl neapibrėžtos situacijos naftos rinkoje, todėl kad nėra aišku, ar bus sankcionuojama rusiška nafta, ar į rinką ateis kitų tiekėjų nafta, kiek tos naftos ateis“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Teisėsauga trečiadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kuriame korupcija įtaria Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių Vilių Šiliauską ir vienos neįvardijamos statybų bendrovės vadovą. Apie ikiteisminį tyrimą BNS iš pradžių patvirtino Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kiek vėliau pranešimą spaudai paskelbė Generalinė prokuratūra.

Rusijos, Baltarusijos žvalgyba taikosi į Lietuvoje veikiančius šių šalių opozicijos aktyvistus – juos seka, klausosi pokalbių, organizuoja provokacijas, trečiadienį informavo Valstybės saugumo departamentas (VSD). „Rusijos ir Baltarusijos valdantieji režimai didina spaudimą nesisteminės opozicijos organizacijoms, kurios dėl didelio valdžios ir teisėsaugos spaudimo bei persekiojimo veiklą perkelia į užsienio valstybes“, – rašoma pranešime.

Kalbos specialistai pataria: nesakykime „kenksmingose sąlygose“, turi būti „kenksmingomis sąlygomis“. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija naujienų portale „tv3.lt“ teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.

Premjerė Ingrida Šimonytė kartu su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene spaudos konferencijoje pareiškė, kad Lietuvoje jau yra beveik 3 tūkstančiai vaikų iš Ukrainos, jie pradeda mokytis. Mokyklose pradės dėstyti ir ukrainiečių mokytojai, pabėgę nuo karo. Premjerė, savo ruožtu, kalbėjo apie sankcijų ir karo poveikį šalies ekonomikai bei propagandinių kanalų ir susirinkimų draudimą.

Trečiadienį Seimo valdyba susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti netrukus prasidėsiančios pavasario sesijos darbus. Šalies vadovo patarėjo Povilo Mačiulio teigimu, susitikimo metu didelis dėmesys buvo skirtas socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos klausimams. Teigiama, kad išlaidos šalies gynybai netolimoje ateityje galėtų siekti 3 proc.

Finansinių technologijų startuolis „Revolut“, Lietuvoje turintis keturias įmones, galimai gali būti siejamas su Europos Sąjungos, Jungtinės Karalystės ir JAV sankcijų sąrašuose atsidūrusiu uzbekų kilmės rusų verslininku, oligarchu Ališeriu Usmanovu, o „Revolut“ įkūrėjo tėvas yra „Gazprom“ dukterinės įmonės direktorius, rodo portalo tv3.lt turimi duomenys.

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus pagal atskiras kategorijas. Premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius 2021 metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus.

Skaudūs įvykiai Ukrainoje verčia nerimauti ir mūsų šalies gyventojus. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad išsamią informaciją, kaip pasirengti galimoms nelaimėms galima rasti Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje LT72 – https://www.lt72.lt/ „Šiuo metu esame įaudrinti skaudžių įvykių Ukrainoje, todėl svarbiausia, ką dabar, užuot nerimavę, turėtume padaryti, tai pasirengti galimoms nelaimėms. Iš tiesų, žinojimas saugo.

Vyriausybė šiandien svarstys Finansų ministerijos siūlymą didinti išlaidas šalies gynybai iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (BVP) ir teikti siūlymą Seimui atitinkamai tikslinti biudžetą. Toks pakeitimas sudarytų galimybę šalies gynybai ir saugumui šiemet skirti papildomai iki 297,99 mln. eurų.  „Didėjant įtampai ir prastėjant saugumo situacijai regione, turime daugiau dėmesio skirti mūsų krašto gynybai ir saugumui stiprinti.

Vyriausybė neskubės teikti Seimui planuojamos mokesčių pertvarkos, o jei pavasario sesijoje ji ir būtų pateikta, bus svarstoma gerokai atidėti pokyčių įsigaliojimą, rašo portalas vz.lt.  Premjerė Ingrida Šimonytė vz.

Lietuvos verslo konfederacija aktyviai teikia pastabas dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo tobulinimo, nes spendžiami užimtumo, darbuotojų kvalifikacijos, migracijos klausimai. Šiandien Vyriausybei svarstant numatomus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pakeitimus, LVK siūlo įvertinti teikiamų pasiūlymų pagrindimą. Verslo atstovų nuomone, reikalinga nustatyti efektyvesnes priemones, sprendžiant ilgalaikių bedarbių problemą.

Lietuva turi sudaryti sąlygas nuo karo bėgantiems ukrainiečiams kuo greičiau įsilieti į gyvenimą čia, sako Seimo pirmininkė. „Karo pabėgėliai, kurie atvyksta, jie po vienos-dviejų dienų nori dirbti. Jie nori būti užtikrinti, kad jų vaikai gali eiti į mokyklą ir jie nori eiti į lietuviškas mokyklas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, Lietuva turi pasistengti, kad biurokratinės procedūros pabėgėliams įsikurti būtų kuo paprastesnės ir greitesnės.

Karo pabėgėlių iš Ukrainos pervežimą ir apgyvendinimą Lietuvoje koordinuojantis savanorių centras „Stiprūs kartu“ antradienio vakarą patyrė kibernetinę ataką. Tai taip vadinama DDOS ataka, kai vienu metu organizuojamas masinis užklausų kiekio siuntimas į konkrečią internetinę svetainę. Bandant atakuoti stipruskartu.lt, piko metu patirtas daugiau kaip 56 tūkst. užklausų srautas per sekundę. Veikiant normaliomis sąlygomis, sulaukiama apie 14 tūkst. lankytojų per dieną.

Rusijai ir Baltarusijai neturėtų būti leidžiama rengti ar pretenduoti organizuoti jokių tarptautinių sporto renginių, teigiama beveik 40 Europos Sąjungos (ES) ir kitų valstybių už sporto politiką atsakingų ministrų bei politikų pareiškime. Jame taip pat teigiama, kad sportininkams, komandoms, tiesiogiai atstovaujantiems Rusijos ir Baltarusijos valstybėms nacionalinėse rinktinėse, turėtų būti uždrausta varžytis kitose šalyse.

Naujos karinės stovyklos sąjungininkų kariams bus įrengtos per kiek daugiau nei mėnesį, o didesnių logistinių iššūkių priimant papildomus pajėgumus kol kas nėra, teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Šiuo metu didesnių logistinių iššūkių su atvykstančių sąjungininkų karių priėmimu nėra“, – BNS atsiųstame komentare teigė ministras. Jo teigimu, stovyklos turėtų būti paruoštos per keturias – šešias savaites. Naujoms stovykloms steigti Vyriausybė praėjusią savaitę skyrė 40 mln.

Teisingumo ministerija (TM) siūlo peržiūrėti Baudžiamąjį kodeksą: iki 500 eurų būtų didinama žalos riba, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus, kai kurios veikos dekriminalizuojamos. Ministerija nurodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos baudžiamoji politika buvo griežtinama, kriminalizuojant daug sąlyginai nedidelio pavojingumo veikų, ir tai neproporcingai apkrauna ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismų sistemą, perpildo laisvės atėmimo vietų įstaigas.

Keturioliktoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Lenkija ir JAV nesusišneka dėl naikintuvų Ukrainai. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius.

Pentagonas trečiadienį galutinai atmetė planą perkelti naikintuvus iš Lenkijos į Ukrainą kovoti su ją užpuolusios Rusijos pajėgomis, sakydamas, kad šis „labai rizikingas“ žingsnis gali būti suprastas kaip eskalacija.

Danės upėje, maždaug trijų šimtų metrų ruože, antradienio vakarą pastebėti teršalai. „Buvo pasirodžiusi nedidelė plėvelė, neaiškios kilmės. Užtvėrėme boninėmis užtvaromis. Teršalai buvo pastebėti tarp Biržos ir Pilies tilto“, – BNS sakė Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyresnysis specialistas Linas Pušinskis.  „Panaudoti naftos neutralizatoriai, bonines užtvaras palikome. Kiek galėjome, išskaidėme, darbus baigėme, nes sutemo.

Lietuvos kariuomenė pradeda atakos dronų pirkimą, svarsto apie priešlėktuvinės gynybos sistemos plėtrą ir užsimena, kad ateityje galbūt pirks ir tankų. Karas Ukrainoje politikus privertė didinti gynybos biudžetą, o mūsų kariai ne tik ieško modernių ginklų, su kuriais stabdytų galimą įsibrovėlį, bet ir analizuoja Rusijos pajėgų manevrus. Jie, anot kariuomenės vado, visiškai nenustebino. Šiandien Lietuvos kariai treniravosi, kaip stabdyti priešo tankus, jeigu jie įsiveržtų į mūsų žemes.

Ar Europos Sąjunga galės visiškai atsiriboti nuo Rusijos, kuriai pernai už dujas, naftą ir kitas prekes sumokėjo 160 milijardų eurų? Anot ekspertų, Europos valstybėms teks susitaikyti su aukštesnėmis žaliavų kainomis. Pavyzdžiui, brangesnį metalą senajam žemynui teks vežtis iš kitur. Didžiausias iššūkis – Rusijos naftos produktų ignoravimas. Jei Europa norės gyventi be rusiškų dujų, gali tekti pristabdyti kovą su klimato kaita, deginti daugiau anglies, plačiau naudoti branduolinius reaktorius.

Ukrainiečiams pabėgėliams važiuojant į Lietuvą ir ieškant, kur išsikeisti atsivežtas santaupas grivinomis, kai kurios keityklos nuo karo bėgančius žmones palieka visiškoje neviltyje – kai kurie grivinų išvis nekeičia. O kiti gi už vieną eurą prašo apie 90 grivinų – beveik tris kartus daugiau nei numato oficialus Lietuvos banko kursas.  Keityklos aiškina, kad tokį kursą taiko, nes grivina pinga, norinčiųjų parduoti valiutą tik daugėja, o jos pirkėjų beveik nėra.

Kruvinas, daug civilių aukų pareikalavęs karas Ukrainoje tęsiasi, o NATO vis dar vengia įsitrauktį į tiesioginę kovą – atmestas ir Ukrainos prezidento Volodomyro Zelenskio prašymas uždaryti oro erdvę. Tiesa, politologai ir ekspertai sako, kad Vakarų tiekiamus ginklus ir kitą pagalbą Putinas jau gali traktuoti kaip pretekstą pradėti karą prieš NATO valstybes. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo VU TSPMI docentas, karybos tyrinėtojas Deividas Šlekys.