Aktualijos

Europos lyderiai įsipareigojo remti Ukrainos europinę integraciją, po penktadienio naktį pasibaigusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Penkios valandos sunkių ir įtemptų diskusijų, nusitęsusių į gilią naktį ir pagaliau rezultatas – iš esmės pradedama Ukrainos eurointegracijos procedūra“, – feisbuke rašo šalies vadovas. Prezidentūros pateiktame G. Nausėdos komentare jis teigė, jog būtent dėl Ukrainos narystės užvirė svarbiausia diskusija.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė penktadienį Varšuvoje su Lenkijos šeimos ir socialinės politikos ministre Marlena Malag aptars humanitarinę pagalbą nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Ministrė taip pat lankysis Lenkijos ir Ukrainos pasienyje įsikūrusiame Nepilnamečių priėmimo punkte, kur aptars nelydimų nepilnamečių ukrainiečių priėmimo, apgyvendinimo, būtiniausios paramos ir paslaugų jiems užtikrinimą, kalbėsis apie socialinę paramą ukrainiečiams.

Sostinės savivaldybė Pavilionyse, Pašilaičių rajone, pirks sklypą statyti naują progimnaziją. Savivaldybės taryba šią savaitę pritarė tokiam sprendimui. Už vieno hektaro sklypą bendrovei „VBG Invest“ bus sumokėta 1,728 mln. eurų.  Planuojama, kad naują ugdymo įstaigą lankys per 600 moksleivių iš Tarandės, Perkūnkiemio, Pašilaičių. Sostinės vicemero Tomo Gulbino teigimu, įsigijus sklypą bus skelbiamas architektūros konkursas.

Prasidėjus Vladimiro Putino karui Ukrainoje, Lietuvos mokyklos pildosi ne tik vaikais, bėgančiais nuo karo siaubo, bet ir vaikais iš Rusijos. Iš Rusijos atvykusius vaikus priimančios mokyklos direktorė sako, kad iš šios šalies atvykę žmonės yra tiesiog pasibaisėję režimo žiaurumu. Į Lietuvą plūsta nuo karo siaubo bėgantys ukrainiečiai. Vis dėlto Rusijai užpuolus Ukrainą, kai kurie žmonės nusprendė pasitraukti ir iš Rusijos.

Aiškėja, kad Kauno savivaldybės administracijos direktorius gavo didžiausią iki šiol kyšį Lietuvoje – 140 tūkstančių eurų. Teisėsauga įtaria, kad jį davė daugybę projektų Kaune vykdančios statybų įmonės „Autokausta” vadovas.

Nerimo dienos Kėdainiuose. Trąšų gamybos bendrovės „Lifosa“ sąskaitos areštuotos. Taip nutiko po to, kai Europos Sąjunga pritaikė sankcijas jos savininkui Putino rato oligarchui Andrejui Melničenko. Daugiau kaip tūkstančio darbuotojų ateitis nežinioje. Po pamainos iš įmonės „Lifosa“ Kėdainiuose namo skuba darbuotojai.

Nuo karo bėgančių ukrainiečių srautai nemažėja. Prie Lenkijos–Ukrainos sienos dirbantys lietuviai sako, kad nebeužtenka autobusų žmonėms vežti. Iš Rusijos atakuojamos šalies ukrainiečiai bėga tik su būtiniausiais daiktais ir net neįsivaizduoja, kas jų laukia toliau. Nemažai jų namų jau nebeturi, jie sugriauti. Pasienyje su Ukraina dirbanti kolegė pasakoja, kad stebina vaikų ištvermė.

Lietuva turi ruoštis visuotinei gynybai. Taip teigia prezidentas Gitanas Nausėda, o krašto apsaugos ministras kurpia pilietinio pasipriešinimo strategiją, kuri turėtų praplėsti tautiečių akiratį, kaip ginti save ir Tėvynę tiek nuo karinės, tiek nuo kibernetinės grėsmės. Pirmajame pavasario sesijos posėdyje parlamentarai vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos kandidatūros Europos Sąjungoje. Tačiau susikivirčijo dėl nepaprastosios padėties Lietuvoje pratęsimo.

Ukrainoje vykstant karui, Lietuvoje už antivalstybines veikas ne kartą teisti asmenys bando užstoti Kremliaus režimą ir nusikalstamus Rusijos veiksmus.

Seimas keturiems mėnesiams linkęs nustatyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) centralizuotam šildymui ir pritarė tam po pateikimo. Šildymo lengvata galiotų nuo sausio pradžios iki balandžio pabaigos ir būtų taikoma atgaline tvarka.   Už pateikimą balsavo 111 Seimo narių, 2 parlamentarai susilaikė, 1 tautos atstovas buvo prieš. „Šilumos ūkis skirtingose savivaldybėse yra labai skirtingas ir tiesiogiai kainodara nustatoma vėliau.

Ketvirtadienį teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pirmojo laipsnio garbės ženklu „Už nuopelnus teisingumui“ apdovanojo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininką, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą Vytautą Landsbergį. Šis apdovanojimas įteiktas kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse. „Atkūrus valstybės nepriklausomybę, ypatingai svarbi misija buvo sukurti teisingumo pamatus.

Valdančioji Laisvės frakcija ketvirtadienį pranešė kreipusis į Seimo valdybą siūlydama Seimo viešbutį užleisti karo pabėgėliams iš Ukrainos. Frakcija ragina parlamento valdybą suteikti leidimą to norintiems Seimo nariams apgyvendinti ukrainiečius. Jie atkreipia dėmesį, kad Seimo viešbutis šiuo metu apgyvendintas nepilnai.

Gerėjant epidemiologinei situacijai valdžia priima vis daugiau atlaisvinimų. Štai nuo kovo 5 d. atšauktas draudimas lankyti artimuosius ligoninėse. Vienintelė privaloma sąlyga lieka būtinai dėvėti respiratorių. Visgi nustatyti lankymo tvarką teisę palikus ligoninės vadovui, ne visos įstaigos skuba keisti dabartines taisykles. COVID-19 ligonius gydančios ligoninės pažymi, kad nors pandeminė situacija šalyje ir gerėja, virusas niekur nedingo.

146 milijonai eurų. Tokia apyvarta vos per porą metų prasisuko lietuviškoje įmonėje su penkiais darbuotojais, kurios galutiniai naudos gavėjai – garsus Rusijos oligarchas Andrejus Gurjevas ir artimas Vladimiro Putino bičiulis Vladimiras Litvinenka.

Seimui ketvirtadienį pateiktas biudžeto pataisos projektas, kuriuo išlaidas gynybai siūloma didinti iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Absoliučia suma Krašto apsaugos ministerijos asignavimai prie to, kas jau buvo šiais metais suplanuota, 1,2 mlrd. eurų, papildomai gynybos reikmėms didėtų 300 mln. eurų. Iš jų jau skyrėme 40 mln. eurų priimančiosios šalies paramai ir šis pakeitimas leistų skirti dar papildomus daugiau nei 250 mln.

Pirminiai laboratoriniai tyrimų rezultatai tiriant antradienį pastebėtą taršą Danės upėje rodo, kad į upę pateko maistinio aliejaus, ketvirtadienį informavo Aplinkos apsaugos departamentas. „Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija (AAA) paėmė mėginius naftos produktų, riebalų ir anijoninių paviršiaus aktyviųjų medžiagų (detergentų) koncentracijoms nustatyti.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako, jog kaltinimai administracijos vadovui Viliui Šiliauskui yra netikėti, jis bus atleistas. „Man šis įvykis – tiek man, tiek šalia sėdintiems vicemerams, yra kaip kruša, ledų griūtis iš giedro dangaus. Nesitikėjome, pasitikėjome. Šiai dienai – smerkiame“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė meras.

Ukrainos gyventojai, įskaitant nelydimus nepilnamečius, kurie pasitraukė iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir užsiregistravo Migracijos departamento registracijos centre, nemokamai gaus ne tik būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir gydytojų Lietuvoje ambulatoriniam gydymui išrašytus receptinius vaistus, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Išlaidos už receptinius vaistus bus apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.

Kovą apie 200 tūkstančių gavėjų sulauks vienišo asmens išmokos. Ją gaus visi Lietuvoje gyvenantys vieniši žmonės sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir neįgalieji, negaunantys našlių pensijos. Pirmosios išmokos kartu su susidariusia nepriemoka pasieks gavėjus paskutinę kovo savaitę. „Prasidėjus šio mėnesio pensijų mokėjimui, sulaukiame ir gyventojų klausimų dėl vienišo asmens išmokos.

Laikinai priglausti nuo karo bėgančius vaikus iš Ukrainos pasiryžo per 600 Lietuvos gyventojų, trims vaikams globėjai jau surasti, ketvirtadienį pranešė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Pasak jos, prieš savaitę paskelbus apie laikinų globėjų paiešką, sutikusiųjų padėti skaičius didėja kiekvieną dieną. Taip pat atsiranda pasirengusių ne tik globoti, bet ir įvaikinti šiuos vaikus, tačiau tarnyba pabrėžia, kad tokios galimybės nėra.

Rusijai su Baltarusija užpuolus Ukrainą Seimo sprendimu nuo kovo 11 dienos pusiaunakčio visoje Lietuvoje įvedama nepaprastoji padėtis. Šiuo metu nustatyta, kad ji truks iki balandžio 20 dienos imtinai.

Lietuvos gyventojai jau griebiasi už galvų – kaip ant mielių didėja ne tik kuro kainos, bet po truputį brangsta ir maisto produktai. Pavyzdžiui, kai kurie duonos gamintojai kainas jau pakėlė 20 procentų, o kiti jas žada kelti greitu metu. Tad ko tikėtis toliau? Kas laukia Lietuvos gyventojų? Ar Lietuvai gresia ekonominė krizė? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su ekonomistu Mariumi Dubnikovu ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovu Petru Čepkausku.

Lietuvos verslas neturėtų tikėtis finansinės valstybės paramos dėl nutrūkusių ryšių su Rusija ir Baltarusija, nes žinojo apie tokių ekonominių santykių riziką ir jų pasekmes, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Verslo darymas Rusijoje ir Baltarusijoje buvo verslo rizikos klausimas, o dabar, kai retkarčiais prabylame apie pagalbos jam priemones, tai tikriausiai nėra sąžininga, kad Lietuvos mokesčių mokėtojai apmokėtų tą riziką už veikimą šiose rinkose.

 Lietuvos kariuomenei už 40 mln. JAV dolerių (apie 36,3 mln. eurų) bus nupirkta papildomų prieštankinių raketų sistemų „Javelin“, paleidiklių ir kitos įrangos, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.  Tokį sutarties pakeitimą kovo 9 dieną Gynybos resursų agentūra pasirašė su Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybe. Su ja kalbamasi ir dėl kuo ankstesnio visos įrangos pristatymo Lietuvos kariuomenei.

Siekiant įtemptu laikotarpiu išvengti perkrovos ir sumaišties sveikatos sistemoje, atliepti šalies gyventojų poreikius bei įvykdyti įsipareigojimus pabėgėliams iš Ukrainos Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo kuriam laikui atidėti daug diskusijų sukėlusią sveikatos priežiūros įstaigų pertvarką. „Lietuvos gyventojai dar negavo visų reikiamų sveikatos paslaugų, kurių teikimas buvo atidėtas dėl pandemijos.

 Dėl karo Ukrainoje Europos Sąjungai (ES) į sankcijų sąrašą trečiadienį įtraukus netiesioginį Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosos“ savininką Rusijos oligarchą Andrejų Melničenką, įmonės sąskaitos areštuotos. Tai BNS patvirtino Kėdainių meras Valentinas Tamulis ir pati įmonė.  „Šiuo metu gamykla funkcionuoja, šiandien dar niekas darbuotojų neatleidžia, bet jiems („Lifosai – BNS) sąskaitų areštas uždėtas, jų veikla kaip ir sustabdyta“, – BNS sakė V. Tamulis.

 Lietuvos Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria ragina suteikti Ukrainai šalies kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą. Už ją vienbalsiai buvo 123 Seimo nariai. „Šiuo metu šalies kandidatės statuso suteikimas Ukrainai būtų svarbus moralinės paramos ženklas jos žmonėms, kurie negailėdami gyvybių gina savo Tėvynę ir teisę patiems spręsti šalies ateitį“, – sakoma rezoliucijoje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad įvykiai Ukrainoje atvėrė akis, jog su brutalia jėga tartis neįmanoma – jai reikia prieš pastatyti jėgą. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Čmilytė-Nielsen: Ukraina atvėrė akis Seimo pirmininkė teigė, kad Seimo laukia daug neatidėliotinų darbų, o ir sesiją Seimas pradeda ypatingą dieną – kovo 11-osios išvakarėse.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko namuose rasta 140 tūkst. eurų, kaip manoma, gautų kaip kyšis. Tai, pasak prokuroro, iki šiol didžiausia Lietuvoje rasta kyšio suma. Jis patvirtino, kad kyšio davėjas – bendrovės „Autokausta“ vadovas Juozas Kriaučiūnas. Jam, kaip ir V. Šiliauskui, pareikšti įtarimai. „Vakar ryte Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pradėjo kratą Kauno administracijos direktoriaus namuose.

Daugėja raginimų tirti Rusijos karo nusikaltimus, vykdomus Ukrainoje, rašo CNN. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Mariupolio vaikų liginės ir gimdymo namų bombardavimą pavadino „karo nusikaltimu“ ir įrodymu, kad „prieš Ukrainą vykdomas genocidas“. Jungtinės Tautos pareiškė, kad ligoninės, medikai ir kitos su gydymu susijusios institucijos „niekada neturėtų virsti taikiniu“. Trečiadienį Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pareikalavo „naujo modelio“ tyrimų, pasak jos, priva...

Atsižvelgus į opozicijos kritiką, dėl karo Ukrainoje Seimui teikiamos nepaprastosios padėties pratęsimo sąlygos yra patikslintos, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Vyko diskusijos, kiek žinau, keli punktai yra patikslinti: dėl to fotografavimo ir filmavimo, kur kažkam kilo klausimas, ar galima googlinti, man atrodo, tie dalykai yra daugiau ar mažiau išspręsti“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.

Kremliaus režimui užpuolus Ukrainą, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė prašymą dėl Ukrainos kandidatės statuso stojimui į Europos Sąjungą (ES) suteikimo. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad abejonių dėl šio klausimo niekam nebeturi kilti, nes Ukrainoje žūstantys žmonės kovoja ne tik už savo laisvę, bet ir už viso demokratinio pasaulio idėją.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu Lietuva yra gražiausia, kokia galėtų būti. Premjerė pastebi, kad karo Ukrainoje akivaizdoje lietuviai susivienijo kaip niekad, o stebint susivienijantį pasaulį, panašu, jog vyksta galutinis išsivadavimas iš sovietinio totalitarizmo. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Buvusiam Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovui Narimantui Markevičiui už kyšininkavimą prokuratūra prašo skirti 48 tūkst. eurų baudą. Prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras kreipėsi į teismą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. Ši byla atskirta iš Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo ikiteisminio tyrimo dėl įtariamo kyšininkavimo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.

Keturios Seimo opozicinės frakcijos nepritaria naujoms nepaprastosios padėties sąlygoms, todėl ketina balsuoti prieš jos įvedimą. „Negalime balsuoti už tokį žodžio laisvę ir pagrindines Konstitucijos teises ribojantį projektą. Mes pritariame nepaprastosios padėties pratęsimui, tačiau negalime pritarti toms naujoms nuostatoms, kurios tikrai yra perteklinės“, – ketvirtadienį BNS sakė Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad karo akivaizdoje Lietuva turi dirbti dviem kryptimis. Pirma, reikia padėti su Rusijos agresija susidūrusiai Ukrainai, o antra, reikia rūpintis Lietuvos saugumu. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Nausėda: reikia dirbti dviem kryptimis Prezidentas G. Nausėda sveikino į pavasario sesiją susirinkusius parlamentarus. Vis dėto sesija Seimo narių laukia kitokia.

Ketvirtadienį – pirmoji Seimo pavasario sesijos diena. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytė-Nielsen teigimu, parlamento darbotvarkė pavasario sesijoje prasideda nuo visų svarbiausių klausimų, susijusių su karu Ukrainoje. Tam, anot jos, artimiausiomis savaitėmis bus skiriamas didžiausias dėmesys. „Dėl to iš esmės turime ir sutarimą su opozicija, ir su pozicija.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pasidalino naujais kelio ženklais. Po jo žinute socialiniame tinkle kilo labai daug diskusijų ir emocijų. „Iki laisvo Kyjivo 779 km. Iki Kremliaus okupuoto (laikinai) Minsko – 187 km. Naujas kelio ženklas Vilniuje. Kaimynai baltarusiai, atsibuskit“, – savo socialiniame feisbuko tinkle skelbia R. Šimašius.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikia spartinti atsijungimą nuo bendros su Baltarusija, Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), nes Rusija gali ją naudoti kaip poveikio priemonę, atjungdama Baltijos šalis, sako šalies prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. „Kad elektros atjungimas gali būti kaip vienas iš poveikių, mes matėme vakar, atjungus Černobylio atominę elektrinę, tai kelia grėsmę visos Europos saugumui.

Trečiadienį pasieniečiai į Lietuvą iš Baltarusijos neįsileido 12 migrantų. Į Latviją praėjusią parą nepateko 9 tokie užsieniečiai. Į Lenkiją iš Baltarusijos antradienį draudžiamose vietose bandė eiti 17 migrantų. Antradienį ir sekmadienį Lietuvos pasieniečiai apgręžė po 32 tokius asmenis, pirmadienį – 30, šeštadienį – 4, penktadienį – 13, ketvirtadienį – 31. Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių trečiadienį įleistų užsieniečių nebuvo.

127 skaidrumo, antikorupcijos ir atvirų duomenų srityse veikiančios nevyriausybinės organizacijos, tarp kurių – ir „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) ragina Europos Sąjungos valstybes atverti galutinių naudos gavėjų registrus. Anot TILS, tai svarbu, siekiant veiksmingai įgyvendinti Rusijai dėl karo Ukrainoje skirtas sankcijas.

Vyriausybės siūlymai nepaprastosios padėties metu drausti prorusišką propagandą yra populistiniai ir rodo valdžios nepasitikėjimą savo šalies piliečiais, teigia dalis ekspertų. Kiti sako, jog Rusijos invazijos į Ukrainą metu tokias priemones galima pateisinti, tačiau tuo pačiu ragina didinti gyventojų medijų raštingumą.

Seimui pristatomas Vyriausybės siūlymas laikinai pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) neapmokestinti centralizuoto šildymo gyventojams nuo šių metų sausio iki šildymo sezono pabaigos.   Į pavasario sesiją susirinkusiems parlamentarams bus pateikta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisa dėl PVM už šildymą padengimo iš biudžeto.  Kompensuoti PVM šildymui valdžia siūlo siekdama iš dalies sumažinti žmonių finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų.

  Parlamentarai ketvirtadienį renkasi į pavasario sesiją ir jau per pirmą posėdį ketina spręsti dėl nepaprastosios padėties pratęsimo, svarstyti lėšų didinimą krašto apsaugai, palaikyti Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos (ES) nare. „Sesijos pradžia bus skirta „degantiems“ klausimams, susijusiems su karu Ukrainoje, pagalba atvykstantiems karo pabėgėliams.

Penkioliktoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. JAV įspėja Ukrainą dėl galimos karo eskalacijos ir nekonvencinių ginklų panaudojimo prieš ją. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Ketvirtadienis ► Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip skelbiama, ketvirtadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir mėgino įtikinti Rusijos lyderį baigti invaziją į Ukrainą.

Rusijos karinės pajėgos toliau demonstruoja savo žiaurumą – apšaudė civilių automobilį, žmonių evakuacijos metu tęsė atakas. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 00.09 | G. Schroederis atvyko į Maskvą siekti taikos Ukrainoje Buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kaip skelbiama, ketvirtadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir mėgino įtikinti Rusijos lyderį baigti invaziją į Ukrainą.

Pasirodžius kraupiems vaizdams iš mokyklos Šilalėje autobuso, kur jaunuolis sumušė mergaitę, aiškėja daugiau detalių. Sumuštos mergaitės mama atskleidžia, kad tai nėra pirmas jaunuolio išpuolis prieš jos dukrą – anksčiau ji yra grįžusi su mėlynėmis ant kojų ir skųsdavosi patirianti patyčias. Mama sako, kad jeigu mokyklos administracija būtų laiku ir tinkamai sureagavusi, dabar mergaitei nereikėtų gydytis sumušimų. Vis dėlto mokyklos direktorius sako su mama susidūręs pirmąkart.

Bėda po vieną nevaikšto: negana to, kad Ukrainą niokoja karas, ateinančiomis dienomis šalį užklups žvarbūs šalčiai. Pranešama, kad oro temperatūra Ukrainoje kris net iki –18 laipsnių. Tai niūrios žinios be namų, elektros, šilumos tiekimo likusiems Ukrainos žmonėms, taip pat link sienos judantiems karo pabėgėliams. Šaltos oro masės juda ties visu Rytų Europos regionu – Lietuva ir Ukraina nėra išimtis. Portalas tv3.lt jau rašė, kad Lietuvoje naktį paspaus nuo 12 iki 14 laipsnių šalčio.

Lietuvoje suaktyvėjo Rusijos ir Baltarusijos šnipai. Tą konstatuoja Valstybės saugumo departamentas ir sako, kad net ir mūsų šalyje diktatorių režimų agentai seka ir persekioja čia besislapstančius opozicionierius. Tačiau Putino ir Lukašenkos šnipai domisi ne tik savo bendrapiliečiais – krašto apsaugos ministras sako, kad sulaikyti asmenys, fotografavę ir strateginius Lietuvos objektus.