Aktualijos

Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai imasi rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos, tai planuojama padaryti per mėnesį, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jam pavesta organizuoti ir koordinuoti procesą. „Tikiuosi, kad per mėnesį pavyks parengti. Dirbsime kartu su prezidento Nacionalinio saugumo grupės patarėjais.

Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis, ukrainietės visuomenininkės pasakoja, kad Ukrainoje likę neįgalūs asmenys praktiškai yra įkalinti savo namuose. Turint judėjimo apribojimų, sunku ar dažnai neįmanoma pasislėpti. Dėl to kyla didžiulis pavojus žmonių gyvybėms, o neįgalieji susiduria ir su psichologiniais sunkumais.

Rekonstruojant Vilniaus televizijos bokštą, šiemet daugiau dėmesio norima skirti jo saugumui. Be to, Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlys pripažinti TV bokšto rekonstrukcijos projektą valstybei svarbiu projektu.  Pernai pradėjus bokšto rekonstrukciją, didžioji dalis darbų vyko viršutinėje bokšto „taurėje“, į rekonstrukciją investuota 2,1 mln. eurų. Šiemet jai numatoma skirti 2,5 mln. eurų.

Lietuvoje naktį dangus bus beveik giedras, šiek tiek pašals. Temperatūra kai kur nukris iki 7 šalčio. Kovo 13 d. žymesnių kritulių nenumatoma. Naktį kai kur rūkas. Vėjas silpnas. Temperatūra naktį 2–7 laipsniai šalčio, dieną 4–9 laipsniai šilumos. Kovo 14 d. be kritulių. Vėjas silpnas. Temperatūra naktį 1–6, kai kur iki 8 laipsnių šalčio, dieną 5–10 laipsnių šilumos. Kovo 15-os naktį kritulių tikimybė maža, dieną pietvakarinėje šalies pusėje nedidelis lietus.

Vidurdienį Boriso Nemcovo skvere prie Rusijos ambasados protestuotojai rinkosi į akciją su nauju antikarinių protestų Rusijoje simboliu – balta-mėlyna-balta vėliava.   Pasak organizatorių, dabartinė Rusijos trispalvė, kadaise buvusi „permainų ir kovų už laisvę“ simboliu, buvo „pasisavinta“ oficioziniams tikslams ir nuolat išnaudojama „kaip priedanga avantiūroms, tapo valdžios nepakeičiamumo ir agresyvaus karo simboliu“. „Vėliava, kaip ir kadaise nekalta svastika, tapo sutepta krauju.

Vilniaus Baltupių mikrorajono gyventojus lydi nerimas. Didlaukio gatvės daugiabučio namo kieme kaimynai baudžia ne vietoje automobilius pasistačiusius vairuotojus – gadina jų turtą, palieka piktus raštelius, užkištus už mašinos stiklų, laužo valytuvus, praduria padangas. Policija įspėja, kad už pažeidimus gresia naudos net iki 750 eurų.

Rusų okupantai intensyvina miestų puolimą. Apšaudomos net onkologinės ligoninės ir vis labiau artėjama link Kijyvo. Zelenskis bando įkvėpti tautą. Ukrainos prezidentas sako, kad rusų kariuomenės nuostoliai didžiausi per dešimtmečius. Amerika plečia Rusijai sankcijas, ketina atimti prekybos privilegijas, toliau areštuojamas oligarchų turtas. Ukrainoje laidojami karo didvyriai, gimsta vaikai, kurių mamos patyrė bombardavimus ligoninėse.

Įvairiose Lietuvos įmonėse jau pradėjo dirbti mažiausiai 170 Ukrainos karo pabėgėlių, daugiausiai – didmiesčiuose. „Praėjo vos savaitė nuo pirmųjų kreipimųsi, o jau įsidarbino virš 170 ukrainiečių“, – BNS informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Manoma, kad šie skaičiai gali būti dar didesni, nes darbdaviai nuo kovo 1 dienos gali laisvai įdarbinti ukrainiečius be jokių papildomų procedūrų. Karo pabėgėliai taip pat nėra įpareigoti registruotis Užimtumo tarnyboje.

Stabdydama Rusiją, tarptautinė bendruomenė neturi „sustoti pusiaukelėje“, o Ukraina turi būti palaikoma visomis priemonėmis, nepereinant į tiesioginę karinę konfrontaciją, Jungtinės Karalystės finansų, ekonomikos ir politikos dienraštyje „Financial Times“ paskelbtame komentare teigė prezidentas Gitanas Nausėda.

Dvi Lietuvos medikų grupės išvykti į karo draskomą Ukrainą jau yra pasiruošusios, tačiau šiuo metu laukiama tikslesnės informacijos iš kolegų šioje šalyje, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėjas Marius Čiurlionis. „Medikai yra pasiruošę, apmokyti, priemonės – irgi. Būsime pasirengę išvykti, vos tik gausime žalią šviesą iš Ukrainos“, – šios savaitės pabaigoje BNS sakė SAM atstovas. Jo teigimu, tikslus išvykimo laikas priklausys nuo ukrainiečių.

Dar ne taip seniai viešumoje aršiai laužytos ietys dėl antikūnų testo prieš koronavirusą vaidmens gaunant galimybių pasą ir pakankamo jų kiekio, kuris apsaugotų nuo ligos. Nors atliekančiųjų šį tyrimą šiandien gerokai sumažėjo, medikai primena, kad ir dabartiniu pandemijos etapu antikūnų tyrimai gali labai pasitarnauti.

Lietuvoje registruotų pabėgėlių iš Ukrainos skaičiui viršijus 10 tūkst., valstybinių ir savivaldybių institucijų bus prašoma siųsti darbuotojus į ukrainiečių registracijos centrus, sako Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.  Toks sprendimas priimtas penktadienį Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje.

Į dermatologų kabinetus beldžiasi vis daugiau tautiečių: kone kas antras persirgęs koronavirusu skundžiasi vadinamuoju pokovidiniu plaukų slinkimu. Plaukai krenta ir tolygiai, ir tam tikruose galvos plotuose. Medikai ragina nepulti į paniką, tačiau laiko ir kantrybės atsiauginant juos tikrai reikės. Kirpėjai Sigitai pastaruoju metu tenka nelengva užduotis – be grožio procedūrų, meistrė dar ir guodžia tuos, kas skundžiasi varginančiu stipriu plaukų slinkimu.

Tarptautinė bendruomenė negali sustoti su sankcijomis Rusijai, o jos prezidentas Vladimiras Putinas yra „karo nusikaltėlis“, papildęs praėjusio šimtmečio diktatorių gretas, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.  „Manau, kad, kaip ir daugelis kitų šalių, mes vis dar stebime visą pritaikytų sankcijų poveikį. Tačiau tai nereiškia, kad mes turime čia sustoti. Sankcijos turi tapti didžiule kaina Rusijai už tai, ką ji daro.

Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi aptarė humanitarinės pagalbos Ukrainai, paramos karo pabėgėliams bei Europos Sąjungos (ES) priklausomybės nuo rusiškų žaliavų mažinimo klausimus, pranešė Vyriausybė.  „Putino karas prieš Ukrainą reikalauja išskirtinio ES susitelkimo ir reakcijos.

Nepaisant spėjimų, kad Baltarusijo pajėgos prisijungs prie rusų ir puls Ukrainą, kol kas baltarusiai to nepadarė. Tai, kodėl Aliaksandras Lukašenka siekia išvengti žygio į Ukrainą, aiškinasi Pravda.ua. Iš vienos pusės A. Lukašenka visiškai remia Rusijos invaziją į Ukrainą, iš kitos pusės jis siekia pateisinti baltarusių nenorą žengti į Ukrainą. Viena iš priežasčių, kodėl A. Lukašenka iki šiol neįšoko į karo traukinį, yra Baltarusijos visuomenės pasipriešinimas.

Europos Sąjungai krečiant Kremliaus režimo pakalikų ir oligarchų turtus, Lietuviai dideliais atradimais dar negali pasigirti. Lietuvoje kol kas įšaldytos ir milijono eurų nesiekiančios sumos, priklausančios Rusijos bankų ir vieno oligarcho įmonėms. Tiesa, pareigūnai ir toliau ketina ieškoti ne tik pinigų, bet ir nekilnojamojo, kitokio turto. O kovotojai su korupcija sako, kad Kremliaus režimo pinigų Lietuvoje būtų lengviau ieškoti, jei jau anksčiau būtų griežčiau kovojama su pinigų plovimu.

Vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje užfiksuoti 365 priešiškos informacinės veiklos bruožų (dezinformacijos) turėję atvejai – 218 mažiau nei sausį (583), praneša Lietuvos kariuomenė.  Pagrindiniais taikiniais buvo NATO, Lietuvos narystė Aljanse ir šalies užsienio politika. Vis dėlto, pasak Lietuvos kariuomenės, vasarį žymiai išaugo gynybos temų eskalacija – tai sudarė daugiau nei 65 proc. viso priešiškos informacinės veiklos srauto.

Praėjusią parą Lietuvos-Baltarusijos pasienyje apgręžti 34 migrantai – tai didžiausias šiemet tokių neįleistųjų per parą skaičius, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tuo metu dėl humanitarinių priežasčių įleistų į šalį užsieniečių penktadienį nebuvo. VSAT teigimu, tarnybinių ginklų pasieniečiams ir kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko.

Praėjusią parą nustatyti 3129 nauji COVID-19 atvejai, 19 žmonių mirė, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 2657, antrą – 467, trečią – penki žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1357 COVID-19 sergantys pacientai, 71 iš jų – reanimacijoje.  Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė per 900 tūkst. gyventojų, nuo jos, paskutiniais skelbtais duomenimis, mirė per 8,6 tūkst.

Metus tarnavę kaip vakcinavimo centras Kauno ledo rūmai jau pradėjo tikrąją savo veiklą. Ant ledo sukasi dailiojo čiuožimo atstovai, kaunasi ledo ritulininkai. Arena atvira ir pramogautojams. O specialistai atskleidžia ambicingus sportinių aukštumų planus, esą Kaune sportininkams dabar atsiveria plačios galimybės. Kauno ledo rūmų aikštėje jau sukasi dailiojo čiuožimo atstovai. Susikauna ir ledo ritulininkai – Kauno „Kaunas city“ ir Vilniaus „Hockey punks“ komandos.

Nuo karo pradžios prabėgo kiek daugiau nei 2 savaitės, o Rusijos piliečiai tik dabar aktyviau eina į gatves. Kremliui teks gerokai pasukti galvą, kaip sustabdyti protestų augimą, teigia ekspertai. Vis dėlto mitingams Rusijoje trūksta varomosios jėgos – žmonės neturi stipraus lyderio, be to, visus kitaminčius kausto baimė. Represiniam Kremliaus režimui nėra nieko šventa ir žmonės tai žino, įsitikinę ekspertai. Sekmadienį Rusijoje nuvilnijo protestų banga, buvo sulaikyta per 5 tūkst.

Aštri kritika valdantiesiems, šūksniai „gėda“, politikų pasitraukimas ir premjerės Ingridos Šimonytės ašaros. Taip praėjo Kovo vienuoliktosios minėjimas ne kokioje nors aikštėje, o pačiame parlamente, istorinėje Kovo 11-osios salėje.

Šventinę dieną Vilniuje prisiekė daugiau kaip pusė tūkstančio naujųjų Šaulių – tarp jų premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. O prisiekę naujieji šauliai tvirtino, kad jų pasiryžimą įstoti į Šaulių sąjungos šeimą sustiprino karas Ukrainoje ir noras ginti šalį. Nepriklausomybės aikštėje plevėsuojančios trispalvės ir daugiau kaip pusė tūkstančio naujųjų Šaulių sąjungos narių.

Nepriklausomybės atkūrimo dieną šventė ir kiti Lietuvos miestai ir miesteliai. Kaune tūkstančiai žmonių tradiciškai rinkosi Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, kur šįkart giedojo ir Ukrainos himną. Šiauliečių rankose plazdeno 200 metro ilgio trispalvė, o panevėžiečiai laisvę šventė už Lietuvą bėgdami 32 valandas. Šiemet toks bėgimas rekordinis tiek dalyvių skaičiumi, tiek įveiktu atstumu.

Sausakimša Basanavičiaus alėja, pilnos žmonių lauko kavinės, perpildyti viešbučiai ir pirmieji braidymai jūroje. Palanga ilguoju savaitgaliu pasitinka pavasarį. Nors dažnam gerą nuotaiką temdo karas Ukrainoje, žmonės stengiasi pravėdinti galvas ir nors kelioms dienos pabėgti nuo realybės. Palangoje pavasaris. Oro temperatūra 4 laipsniai šilumos, pučia vėsokas, bet lengvas vėjelis. Štai kaip atrodo Basanavičiaus alėja. Minios tautiečių suplūdo ilgąjį savaitgalį praleisti šiame kurorte.

Lietuvoje jau registruota apie 10 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Jiems užtikrinamos socialinės garantijos ir galimybė dirbti. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį su Europos komisaro Virginijaus Sinkevičiaus vadovaujama delegacija aptarė karo pabėgėlių iš Ukrainos padėtį.  Pasak ministrės, Rusija šiurkščiai pažeidžia tarptautinę teisę ir kelia pavojų milijonams taikios tautos žmonių.

Kovo 11-osios minėjimas prasidėjo neįprastai – istorinėje Seimo salėje iš tribūnos pasigirdo aštri kritika valdantiesiems, kurią lydėjo šūksniai „gėda“, politikų pasitraukimas ir premjerės Ingridos Šimonytės ašaros. Šią naktį Kremliaus okupantai ėmėsi naujų puolimų – raketomis apšaudė dar du Ukrainos miestus – Lucką ir Dniprą, kurių karo siaubas iki šiol dar nebuvo pasiekęs. Čia Putino raketos subombardavo vaikų darželį, gyvenamuosius namus, batų fabriką.

Penktadienį minint 32-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje priesaikas davė nauji Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Priesaikas davė ir Šaulių sąjungos vėliavos pabučiavimu į šaulių gretas įstojo 2 tūkst. žmonių, tapusių broliais ir sesėmis. Prisiekusių šaulių gretose buvo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiandien ne tik jūsų priesaikos diena.

Karo grėsmė privertė lietuvius pamiršti senas nuoskaudas ir susivienyti. Ekspertai sutaria, kad dabar mūsų tauta stipri kaip vienas kumštis. Nurimo ir valdžia nepatenkinta visuomenės dalis – „Šeimų sąjūdis“ atsisako protestų planų. Tačiau ar ilgai truks toks susitelkimas? Ateityje visuomenės sopuliai gali išlįsti kaip yla iš maišo. Vos prasidėjo karas, Lietuvos tarpusavio vaidai nuščiuvo. Juos pakeitė rimtis ir atjauta Ukrainos piliečiams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Lietuvą Kovo 11-osios proga. Sveikinimu Ukrainos prezidentas pasidalijo „Twitter“ paskyroje. „Sveikiname broliškus Lietuvos žmones Nepriklausomybės dienos proga! Esame labai dėkingi už plataus masto pagalbą ir paramą kare su užpuoliku, kurią suteikė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir visi Lietuvos žmonės. Jūsų šventė yra mūsų šventė! Mūsų pergalė yra jūsų pergalė“, – socialinių tinklų žinutėje rašė jis.

Vienas ruošiamos sveikatos įstaigų pertvarkos uždavinių – vystyti ambulatorines, dienos stacionaro paslaugas tam, kad žmonės be reikalo nebūtų guldomi į ligonines. Neatsitiktinai pokyčiai žadami ir stiprinant šeimos gydytojo komandas į jas įtraukiant atvejo vadybininkus. Jie padėtų užtikrinti sunkių pacientų sveikatos priežiūrą. Šie pokyčiai pristatyti šią savaitę surengtoje nuotolinėje Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) konferencijoje.

Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas ir parlamentaras Justinas Urbanavičius Kovo 11-ąją sutiko Ukrainoje, socialiniuose tinkluose pranešė parlamentarai. Jie teigė nuvykę palaikyti Rusijos karinę invaziją patiriančių ukrainiečių ir nuvežti jiems paramos. Lietuvos parlamentarai į Ukrainą nugabeno termovizorių, vaistų, karinės ekipuotės, visureigį ir keturratį. „Norime išreikšti moralinę paramą ukrainiečiams.

Lietuvai minint 32-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, tūkstančiai žmonių penktadienį Vilniuje dalyvavo šventinėse eitynėse.  Šiemet jose skambėjo šūkiai ne tik už Lietuvos, bet ir už Rusijos karinę agresiją patiriančios Ukrainos laisvę. Žmonės nešė plakatus „Ukrainai – tarptautinę paramą“, „Putinai, eik lauk iš Ukrainos“, „Tribunolas žudikams“, buvo pasipuošę ir Lietuvos trispalvėmis, ir Ukrainos valstybine, ir baltarusių tautine vėliavomis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį atsiprašė dėl Kovo 11-osios minėjimo metu skambėjusių pasisakymų apie homoseksualius asmenis. „Atsiprašau visų, mylinčių ir gerbiančių laisvę bei lygiateisiškumą. Suprantančių žmogaus teisių, kaip pamatinių vertybių reikšmę demokratiškai valstybei. Dėl to, ką šiandien teko išgirsti iš Istorinės Seimo salės“, – feisbuke parašė Seimo pirmininkė.

Europos Sąjungos (ES) siekis stiprinti gynybą yra sveikintinas, tačiau strateginės autonomijos siekis prasmingas, tik jeigu papildys NATO, o ne konkuruos su aljansu, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Jis ketvirtadienį ir penktadienį Prancūzijoje dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje. „Kalbėjome apie gynybos klausimus – gynyba, saugumas šiuo metu tikrai toks prioritetas, dėl kurio niekas jau ir nebesiginčija“, – Prezidentūros išplatintame komentare sakė G. Nausėda.

Staigtasparnių techninės apžiūros ir remonto paslaugas teikianti bendrovė „Helisota“ penktadienį pranešė stabdanti rusiškų sraigtasparnių remonto veiklą. „Stabdome rusiškų sraigtasparnių remontą Lietuvoje. Šiuo metu baigiami remonto darbai jau turimiems klientams. Klientų iš Rusijos niekada neturėjome,“ – teigia „Helisota“ vadovas Gintaras Juknevičius. „Negalime nepaisyti turimų įsipareigojimų savo ilgamečiams klientams, todėl pradėtus darbus baigsime, orlaivius pristatysime užsakovams.

Lietuvos verslai traukiasi iš Rusijos ir Baltarusijos – medieną ir geležį importuojančios įmonės ieško naujų rinkų Vakaruose. Pasak ekonomistų, Europos rinkose žaliavos gerokai brangesnės, tad brangs ir įvairios prekės. O į infliaciją papildomai žibalo įlies į viršų kopianti naftos, gamtinių dujų kaina – įkandin brangs maisto produktai. Prognozuojama, kad jau netrukus infliacija Lietuvoje pasieks ir 15 procentų.

Nepriklausomybės Akto signatarė Rasa Juknevičienė prašo išbraukti ją iš Signatarų klubo narių nuo 2022 metų kovo 11 dienos. „Negaliu būti nare struktūros, kuri kalbėti klubo vardu deleguoja žmogų, nesuvokiantį laikmečio aplinkybių. Man labai apmaudu ir gėda už Zitos Šličytės kalbą, kuri visuomenėje gali būti suprasta kaip visų signatarų nuomonė. Ukrainos karo akivaizdoje yra sunkiai suvokiama, kaip galima spjaudytis tokia baisia neapykanta.

Premjerė Ingrida Šimonytė nusprendė stoti į Šaulių sąjungą ir penktadienį duos priesaiką. „Buvau apsisprendusi tą padaryti, tiesiog šiais metais turbūt atėjo tas momentas, kai parašiau prašymą ir šiandien prisieksiu“, – žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė. „Tai – ne emocinis sprendimas. Kariuomenė sako negalima tokių sprendimų emociškai priiminėti, tai man tai yra ne emociškas sprendimas, tikrai keletą metų galvoje gerai pravartytas“, – pridūrė ji.

Koordinuojant planus, kaip būtų galima padėti Ukrainai ir į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams, dėmesys atkreiptas ir į pačios Lietuvos rezervą ekstremalioms situacijoms. Valdžia pripažįsta, kad šiuo metu dalies priemonių trūksta, bet tikina besirūpinanti rezervo papildymu. Seimo Sveikatos reikalų komitete aptariant medicininę pagalbą Ukrainai ir iš šalies bėgantiems žmonėms iškeltas ir pačios Lietuvos apsirūpinimo ekstremalioms situacijoms klausimas.

Lietuviams – ukrainiečių ašaros ir dėkingumas. Pirmosios nuo karo Ukrainoje bėgančios šeimos jau kuriasi Lietuvoje. Viena jų apsigyveno Klaipėdoje ir taria pirmuosius išmoktus lietuviškus žodžius – „Kartu mes stiprūs“. Klaipėdoje įsikūrė 6 asmenų iš Ukrainos šeima. Jie jau dabar yra be galo dėkingi už pagalbą. Bet dar vasario 23-iąją niekas iš šios šeimos nė įsivaizduoti negalėjo, kad vos po savaitės atsidurs Lietuvoje ir mokysis lietuviškus žodžius.

Kovo 11-osios minėjimas Seime neapsiėjo be incidentų. Daug atgarsio sulaukė Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatės Zitos Šličytės kalba, kurioje ji kritikavo siekį įteisinti Stambulo konvenciją, LGBT teisių gynimą bei gyrė „Šeimų maršo“ renginius. To neapsikentę dalis renginio dalyvių paliko salę.

Nuožmaus karo Ukrainoje akivaizdoje aktyviai turi ruoštis Lietuva. Buvęs Prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška teigia, kad dabar metas Jungtinių Amerikos Valstijų prašyti ne tik dešimties tūkstančių karių, bet ir ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“. Ir viso to reikia tam, kad Rusija nesugalvotų testuoti saugumo garantijų – 5-ojo NATO straipsnio.

Tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, kiekvienas šiandien esame ukrainietis, sako Lietuvos Seimo pirmininkė. Penktadienį minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 32-ąsias metines ji tvirtino, kad šios grėsmės akivaizdoje ypač matyti, kiek daug Lietuva pasiekė per tris dešimtmečius. „Agresija kaip mirtinas užkratas smaugia laisvą tautą, laisvą šalį. Todėl šiandien mes visi – ukrainiečiai.

Kovo 11-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės dieną, Seime vyksta iškilmingas šios visai Lietuvai svarbios dienos minėjimas ir Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija Kovo 11-osios Akto salėje.

Praėjusią parą nustatyti 5767 nauji COVID-19 atvejai, šeši žmonės mirė, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 4834, antrą – 927, trečią – šeši žmonės. Pirminiai atvejai sudarė aštuonis iš dešimties registruotų užsikrėtimų. Ligoninėse šiuo metu gydoma 1363 COVID-19 sergančių pacientų – keliomis dešimtimis mažiau nei prieš parą, 74 iš jų – reanimacijoje.

Karas Ukrainoje iš naujo parodo mums laisvės svarbą, teigia šalies vadovai, sveikindami Lietuvą su Kovo 11-ąja, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. „Prieš 32 metus garsiai paskelbėme, kad esame laisvi. Sudavėme lemtingą smūgį blogio imperijai. Narsiai atlaikėme daugelį mums tekusių išbandymų. Šiandien padedame broliams ukrainiečiams, kurie priversti kovoti už savo šalies ir visos Europos ateitį“, – teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Praėjusią parą pasienyje su Baltarusija apgręžta 30 neteisėtų migrantų, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijoje fiksuoti šeši tokie atvejai, Lenkijoje – 69. Lietuvoje trečiadienį į šalį neleista patekti 12 tokių asmenų, antradienį ir sekmadienį – po 32, pirmadienį – 30, šeštadienį – keturiems, penktadienį – 13. Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių nenustatytose vietose įleistų užsieniečių nebuvo.