Aktualijos

Keltu persikelti per Kuršių marias nuo birželio kainuos brangiau – Smiltynės perkėla dėl augančių veiklos sąnaudų didina bilietų kainas, pranešė bendrovė. Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas sako, kad nuo metų pradžios keturis kartus padidėjus uosto žemės nuomos mokesčiui ir tonažo rinkliavai, įmonė priverstai kelti paslaugų įkainius. „Bendrovė nuostolingai dirbti negali“, – pranešime sakė jis.

Lietuvoje siūloma nepilnamečiams uždrausti dalyvauti visose loterijose – jie negalėtų įsigyti „Teleloto“, „Vikingų loto“, momentinių ir įvairių kitų loterijų bilietų. Jeigu Seimas tam pritars, loterijos bilietus galės pirkti asmenys nuo 18 metų. Dabar juos gali pirkti žmonės nuo 16 metų. Laimėjimai už anksčiau, iki įsigaliojant naujai tvarkai, įsigytus loterijos bilietus jiems būtų išmokami iki 2023 metų sausio 31-osios.

Pavasariškas Vilnius ir toliau traukia kino kūrėjus. Čia sėkmingai filmuojami Lietuvos ir užsienio filmai bei serialai. Vilniuje tęsiami režisierės Marijos Kavtaradzės filmo „Slow” gamybos darbai. Romantiškame žalio ir žydinčio miesto fone režisierė filmuoja istoriją apie baimę mylėti ir baimę likti vienatvėje. Filme profesionalaus šokio šokėja Elena ir gestų kalbos vertėjas Dovydas leidžiasi į artimo ryšio paieškas.

Premjerė Ingrida Šimonytė Seime sulaukė žurnalistų klausimo: ar ketina dalyvauti 2024 metais prezidento rinkimuose? Išgirdus klausimus apie prezidento rinkimus, jos veide atsirado šypsena. Šiandien sukanka trys metai, kai Gitanas Nausėda sulaukė daugumos rinkėjų balsų ir tapo Lietuvos prezidentu. I. Šimonytė antradienį nenorėjo vertinti G. Nausėdos kadencijos. „Turbūt man nėra etiška vertinti prezidento kadencijos. Kaip ir savęs nemėgstu vertinti, taip ir kitų politikų nevertinsiu.

Skurdas Lietuvoje nemažėja, atskirtis tarp jaunų miestiečių ir vienišų tėvų ar senjorų – didėja, o taikomos skurdo mažinimo priemonės nėra efektyvios. Išmokos, pasak specialistų, nesprendžia skurdo problemos, o tik ją apglaisto. Tiesa, tokios pastabos gaunamos iš Europos Komisijos, atrodo, Lietuvos nejaudina, nes ataskaitos beveik kasmet yra tokios pačios, akcentuojamos niekaip nesprendžiamos problemos.

Judėjimo ribojimo neteisėtiems migrantams, pernai atvykusiems per Baltarusiją į Lietuvą, bus siūloma nebetęsti, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Mūsų sprendimas toks, kad mes nesiūlysime pratęsti to judėjimo apribojimo – tokia kryptis yra numatyta. Kaip atrodys proceso algoritmas, šiuo metu dėliojama“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė. Jos teigimu, migrantų judėjimas gali būti ribojamas iki 18 mėnesių – sprendimus dėl to priimant kas šešis mėnesius.

Prezidentas Gitanas Nausėda sveikina Seime prasidėjusią diskusiją dėl bendrai gyvenančiųjų asmenų teisių ir pažymi, kad Civilinės sąjungos įstatymo projekto rengėjai atsižvelgė į jo pastabas. „Prezidentas sveikina Seime prasidėjusią diskusiją siekiant įstatymais reglamentuoti bendrai gyvenančių asmenų teises“, – BNS informavo Prezidentūra. Anot jos, G. Nausėda pažymi, kad registruoti „iš esmės du skirtingi problemos sprendimo variantai“, todėl laukia pozicijų derinimo etapas.

Seime Civilinės sąjungos įstatymas, kuriuo siekiama įteisinti partnerystę, sėkmingai praėjo pateikimo stadiją. Tačiau tai labai nepatiko Seimo nariui Petrui Gražuliui, kuris nepraleido progos Seimo koridoriuose susikibti su dviem LGBT bendruomenės atstovais, kurie stebėjo, ar Civilinės sąjungos įstatymas žengs žingsnį pirmyn. Petras Gražulis necenzūriniais žodžiais iškoneveikė vaikinus, o vieną jų net pravirkdė. „Iš kur tie pyderastai atsirado? Čia išsigimimas. Jūs esat išsigimę.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė dviem alternatyviai parengtiems projektams, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius. BNS pristato dešimt citatų iš parlamente vykusių diskusijų. Konservatorė Jurgita Sejonienė. „Mano labai artimas žmogus, šiandien jo nėra su mumis, nusižudė prieš 11 metų, bet, manau, jeigu šiandien jis būtų gyvas ir norėtų įteisinti savo santykius su kitu žmogumi, jis man būtų tikrai dėkingas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) apžvelgė viešojo saugumo situaciją Lietuvoje. Atlikto tyrimo rezultatus komentuoja vidaus reikalų ministrė ir Policijos generalinis komisaras. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė džiaugėsi, kad pastaruoju metu smarkiai išaugo lietuvių pasitikėjimas policijos pareigūnais. Tuo tarpu Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla atskleidė kitą visuomenės procesų pusę – šiemet augo nusikalstamumo lygis, o tai visuomenę neramina.

Europos Sąjunga (ES) negali delsti su šeštuoju sankcijų Rusijai paketu, teigia Lietuvos prezidentas. Anot jo, šis paketas privalo būti priimtas nedelsiant ir apimti Rusijos naftos embargo, o ant ES diskusijų stalo turi atsidurti septintasis sankcijų paketas. Tai Gitanas Nausėda trečiadienį sakė per parengiamąją Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesiją.  Nuotolinis pokalbis skirtas pasirengti kitą savaitę, gegužės 30–31 dienomis, Briuselyje vyksiančiam neeiliniam EVT susitikimui.

Vyriausybė neeiliniame posėdyje pirmadienį ketina patvirtinti valstybės subsidijos dydį ir minimalų tarifą, žemiau kurio nebus kompensuojama elektros kaina, pranešė premjerė.  „Organizuosime neeilinį posėdį pirmadienį ir tada tas sprendimas bus priimtas pagal tuos skaičiavimus, kuriuos teikia VERT ir pagal Energetikos ministerija siūlymus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybė siūlo vėl keisti vaistų kompensavimo tvarką. Tad kai kam dėl to už vaistus gali tekti primokėti daugiau. Naujausiuose planuose – ketvirtadaliu padidintos kompensuojamųjų vaistų priemokų lubos, įvestas vadinamasis priemokų krepšelis, bet kokių kompensuojamųjų vaistų nemokamai nebegalės įsigyti ir nepasiturintys gyventojai bei 75 metų sulaukę senjorai. Taip valdžia vėl nori skatinti pirkti pigiausius medikamentus. Senjorė Natalija vaistinėje šią savaitę išleido apie 100 eurų.

Premjerė Ingrida Šimonytė žada susitikti su Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovu, šiam paprašius tokio pokalbio. Ji metropolito Inokentijaus kvietimą sako gavusi tik trečiadienį.  „Neprivalau tuoj pat turėti atsakymą – darbotvarkė mano įtempta pastarosiomis savaitėmis, nes nusimato viena kita išvyka. Tai bandysime ieškoti laiko ir kažkaip bandysiu susitikti su metropolitu Inokentijumi“, – žurnalistams Seime teigė Ingrida Šimonytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad geriau priimti netobulą įstatymą, reglamentuojantį ne santuokoje gyvenančių porų teisinius santykius, nei jokio. „Aš norėčiau projekto, kuris būtų priimtas ir kuris leistų žmonėms, kurie iki šiol negali spręsti savo gyvenimo aktualių klausimų, spręsti gyvenimo aktualius klausimus. Kokius (sprendimus) Seimas gali priimti, tokie jie ir tegul būna“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Nepaisant matomų trūkumų, žmogaus teisių gynėjai sveikina Seimo sprendimą pradėti diskusijas dėl civilinės sąjungos, atveriančios daugiau galimybių vienos lyties poroms įtvirtinti savo santykius. „Matome labai daug spragų, bet yra džiugu po 20 metų sulaukti sutarimo bent jau pateikimo stadijoje“, – žurnalistams Seime sakė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir Civilinio kodekso pataisoms, kurios įteisintų artimą ryšį. Kaip šie projektai dera tarpusavyje ir kokia ateitis jų toliau laukia Seime? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Seimo nariai iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Paulius Saudargas ir Jurgita Sejonienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Valdančiųjų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako manantis, kad pateikimo stadiją Seime įveikęs įstatymas dėl civilinės sąjungos nepakankamai saugo žmonių orumą ir yra „per didelis kompromisas“. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai padeda užtikrinti, jog nesusituokusių ir vienos lyties porų santykiai sulauktų valstybės pripažinimo. „Manau, kad koalicijos kolegos padarė tikrai labai didelį žingsnį ieškodami kompromiso.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) perdavė Ukrainos kolegoms 2,8 tūkst. civilinės pagalbos priemonių. Kaip ketvirtadienį pranešė PAGD, Ukrainai pagal jos prašymą perduoti statybiniai ir ugniagesių šalmai, apsauginiai akiniai, guminė avalynė, darbinės pirštinės, laužtuvai, kastuvai, kirviai. „Iš viso siuntoje – 2800 vienetų įvairių priemonių. Šiuo metu ši siunta jau Ukrainoje“, – skelbia PAGD. Siuntos gabenimą PAGD organizavo Lietuvos Vyriausybės pavedimu.

Pasigirstantys Vakarų šalių politikų ir ekspertų siūlymai vardan taikos atiduoti Rusijai dalį Ukrainos teritorijos yra pavojingi Lietuvai, sako užsienio reikalų ministras. „Mums, Lietuvai, jie yra pavojingi dėl to, kad jie normalizuoja ne tik santykius su tuo režimu (Rusijos prezidento Vladimiro Putino – BNS), bet ir normalizuoja tai, ką tas režimas daro“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Gabrielius Landsbergis.

Ketvirtadienį Seime – įtampa dėl Civilinės sąjungos įteisinimo: rytiniame posėdyje parlamentarai leidosi į karštas diskusijas dėl heteroseksualių ir homoseksualių porų santykius apibrėžiančio įstatymo. Užfiksuota, kaip po aštraus konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės pasisakymo prie jos priėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Už piktnaudžiavimą nuteistas Seimo narys Petras Gražulis ketvirtadienį vėl neigė savo kaltę „Judex“ byloje ir pareiškė nieko nevogęs, tačiau tvirtino, kad Lietuva galbūt pasikeistų, jeigu jis būtų įkalintas. Taip jis kalbėjo Apeliaciniam teismui tęsiant bylos nagrinėjimą. „Matau, kad gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje, teisingumo nėra. Man lengviau, kad mane įkalintumėt kaip sovietmečiu, gal Lietuva pasikeis.

Valstybės finansavimo nebegaus dalis tęstinį profesinį mokymą pasirenkančių žmonių. Valstybė jų mokslo neapmokės, jeigu žmogus jau bus įgijęs vieną kvalifikaciją, bet norėdamas įgyti kitą, bus išklausęs daugiau kaip pusę profesinio mokymo programos ir mokslus nutrauks.      Seimas ketvirtadienį priėmė tokią Profesinio mokymo įstatymo pataisą, ji įsigalios nuo birželio: už balsavo 107 Seimo nariai.

Visuomenės apklausos dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai prognozuoja patekimą į antrą būsimų prezidento rinkimų turą, realiausiais jo varžovais įvardijami dar keturi politikai. Šiuos bendrovių „Vilmorus“ ir „Norstat LT“ tyrimų duomenis likus dviem metams iki 2024-ųjų prezidento rinkimų ketvirtadienį paskelbė naujienų portalas 15min.lt.

Gerėjantys skurdo rodiklių pokyčiai rodo, kad pastarųjų metų socialinė politika buvo  efektyvi, sako prezidento vyriausioji patarėja.  Ketvirtadienį Statistikos departamento paskelbti oficialūs 2021-ųjų skurdo rodikliai indikuoja, kad skurdo riziką patiriančių žmonių dalis Lietuvoje mažėja, komentare BNS teigia prezidento patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.  „Ypač geras pasiekimas mažinant absoliutų skurdą – nuo 15,8 proc. 2016 metais iki 3,9 proc.

Seimas pradėjo svarstymus dėl Statistikos departamento pertvarkos į Valstybės duomenų agentūrą. Ji būtų ne tik oficialiosios statistikos rengėja, bet ir tvarkytų kitus valstybės duomenis. Projektu siekiama įtvirtinti naują požiūrį į valstybės duomenų valdymą ir nustatyti naują jų tvarkymo teisinį reguliavimą.   Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatantį Oficialiosios statistikos įstatymo pakeitimo projektą: už balsavo 113, prieš buvo vienas, o 11 susilaikė.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė Civilinės sąjungos įstatymui. Seimas turės balsuoti dar du kartus, kad tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių porų santykius apibrėžiantis įstatymas įsigaliotų. Įstatymo projektą teikusi konservatorė Jurgita Sejonienė iš Seimo tribūnos pasidalijo jautria istorija apie mirusį homoseksualų draugą. Paklausta apie šio įstatymo reikalingumą, J. Sejonienė kalbėjo ir apie savo asmeninius išgyvenimus.

Konservatyviai nusiteikę Seimo nariai, nesutinkantys su civiline sąjunga, pasiūlė savo variantą, kaip būtų galima reguliuoti partnerystės sudaryti negalinčių homoseksualių ir heteroseksualių porų santykius, bet Seimas nutarė svarstyti tiek liberalųjį Civilinės sąjungos įstatymą, tiek konservatyvųjį variantą – abiems pritarė po pateikimo. Tai reiškia, kad toliau Seimo komitetuose ir toliau virs stiprūs mūšiai.

Į Kauną atvyko Jungtinių Valstijų (JAV) rotacinių pajėgų batalionas su kovine technika. Apie tai ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje informavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak jo, bataliono kovinei technikai dislokuoti pirmą kartą panaudotas Kauno intermodalinis terminalas.

Prezidentūra palaiko siekį įstatymu sureguliuoti sovietinių paveldo tvarkymo gaires, sako šalies vadovo vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Jolanta Karpavičienė. „Labai gerai, kad pagaliau mes pribrendome kompleksiškai ir sistemiškai išspręsti šį klausimą, nes tikrai kyla daug įvairių diskusijų“, – LRT ketvirtadienį transliuotame interviu teigė prezidento atstovė. Seime šiuo metu baigiamas rengti vadinamasis „desovietizacijos“ įstatymo projektas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina siekti „nulinės medikų tolerancijos“ korupcijai ir taip užtikrinti sveikatos priežiūros sistemos skaidrumą. Prezidentūroje ketvirtadienį vykstant diskusijai „Skaidri sveikatos priežiūros apsauga – misija (ne)įmanoma“, G. Nausėda priminė, kad bet kokios korupcijos apraiškos „kelia grėsmę pamatinei pacientų teisei būti priimtiems, išklausytiems ir tinkamai gydomiems“. Anot prezidento, visi, kas susiduria su sveikatos problemomis, nusipelno, kad su jais būtų elg...

Ketvirtadienį Seimo darbas susidūrė su trikdžiais. Parlamentarai turėjo spręsti dėl civilinės sąjungos ir „artimojo ryšio“ sąvoką įteisinančių projektų, tačiau paprašius valdantiesiems jie buvo nukelti pusvalandžiui. Opozicija paėmė pavyzdį iš valdančiųjų ir ėmė vilkinti posėdį prašydami pertraukos visais likusiais klausimais.  Į Seimo ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti projektai dėl civilinės sąjungos įteisinimo ir alternatyvus artimo ryšio susitarimą siūlantis projektas.

Tiesioginio valdymo Kalvarijoje grėsmė suveikė kaip prevencinė priemonė, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Kelis mėnesius neradusi administracijos direktoriaus Kalvarijos savivaldybės taryba ketvirtadienį į šias pareigas paskyrė Gintarą Bujauską. Jis iki šiol administracijai vadovavo laikinai. „Tai suveikė kaip prevencija, bet svarbiausia – visuomenės interesas, – BNS sakė A. BIlotaitė.

Ginčai ir nesutarimai svarstant daug aistrų keliančią sveikatos įstaigų pertvarką nesiliauja. Jai nepritariantys šeimos gydytojai teigia, kad ši reforma ne tik su jais nederinta, bet ir iš esmės atima prasmę būti gydytoju. Ministerijos atstovai gi atkerta, kad su šių gydytojų organizacijomis susikalbėti sudėtinga.  Pagrindą sveikatos įstaigų pertvarkai klojančių įstatymo projektų svarstymui atkeliavus į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį netruko aistrų.

Seimas po pateikimo pritarė Civilinės sąjungos įstatymui. Seimas turės balsuoti dar du kartus, kad tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių porų santykius apibrėžiantis įstatymas įsigaliotų. Už Civilinės sąjungos įstatymą po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš – 49, 6 parlamentarai susilaikė. „Noriu iš karto akcentuoti, kad įstatymo projektas yra tik bazinės, pagrindinės, tik būtiniausios nuostatos kokybiškam, moraliai, socialiai teisingam asmenų gyvenimui nesusituokus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad balsų Civilinės sąjungos įstatymo projektui turėtų pakakti. Į Seimo ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti projektai dėl civilinės sąjungos įteisinimo ir alternatyvus artimo ryšio susitarimą siūlantis projektas. Valdančiųjų frakcijų vadovų kaip kompromisinį variantą siūlomą Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir oponentų parengtas Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio numatoma pateikti rytiniame posėdyje.

Kas penktas gyventojas Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, praneša Statistikos departamentas.  Skurdo riba siekia 483 eurus, o žemiau skurdo ribos gyvena apie 530 tūkst. Lietuvos gyventojų.  Skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2021 m. sumažėjo 0,9 procentinio punkto, o absoliutaus skurdo lygis – 1,2 procentinio punkto Skurdo rizikos lygis 2021 m. šalyje sudarė 20 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto. 2021 m. apie 560 tūkst.

Sankcijos Rusijai nebus švelninamos, o iš kai kurių Vakarų politikų galbūt „reikėtų surinkti telefonus ir neleisti jiems skambinti V. Putinui“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ketvirtadienį interviu Žinių radijui komentuodamas Vakaruose pasigirstančias nuomones, kad Ukraina galėtų atiduoti okupuotas teritorijas Rusijai, jog būtų nutrauktas karas, A. Anušauskas ragino prisiminti istoriją.

Trečiadienį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje apgręžta 11 neleistinose vietose į šalį bandžiusių patekti migrantų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Antradienį Lietuvos pasieniečiai užkirto kelią nelegaliai atvykti 15-ai migrantų, pirmadienį neleistinose vietose iš Baltarusijos mėgino įeiti 42 asmenys, sekmadienį ir šeštadienį – po septynis, penktadienį – 22, ketvirtadienį – 13.  Šiemet iš viso apgręžta 1766 iš Baltarusijos į Lietuvą bandę patekti migrantai.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensko patarėjas Michailas Podoliakas sako, kad šalies pietūs bus išvaduoti tada, kai Rusija išnaudos ir praras savo puolamąjį potencialą, o vėl Ukraina sukaups pakankamai pajėgų. Pasak jo, tai tikrai yra ne dienos ir ne mėnesio, tačiau ir ne metų klausimas.

Premjerė Ingrida Šimonytė perspėja Vakarų politikus santykiuose su Rusija nelipti „ant to paties grėblio“ ir nešvelninti sankcijų, įvestų Maskvai po invazijos į Ukrainą. Taip ji trečiadienį teigė interviu delfi.lt komentuodama užstrigusias Europos Sąjungos (ES) derybas dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai bei Pasaulio ekonomikos forume Davose buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henrio Kissingerio nuskambėjusį pasisakymą, jog Ukraina dalį teritorijos turi atiduoti Rusijai.

Internetiniai sukčiai rado naują efektyvų būdą pavogti banko sąskaitose esančius pinigus. Vien Vilniuje per savaitgalį iš patiklių žmonių nusikaltėliai pasisavino per dvidešimt tūkstančių eurų. Šį kartą jų neteko žmonės užkibę ant paprastos telefonu gautos žinutės. Joje banko darbuotojais apsimetę sukčiai siuntė įspėjimą apie neva apribotą banko sąskaitą. Tačiau paspaudę nuorodą, ir atlikę tolesnius reikalavimus žmonės liko tuščiomis sąskaitomis.

Pastaruoju metu kai kuriose šalyse fiksuojami beždžionių raupų atvejai kol kas nekelia didelės grėsmės, nes virusas iš žmogaus žmogui plinta ne taip greitai. Bet jeigu ateityje beždžionių raupais susirgtų voverės ar kiti mūsų regione paplitę laukiniai gyvūnai, tokiu atveju šis virusas galėtų paplisti ir pas mus, tai yra Europoje, tarp jų ir Lietuvoje.

Pasaulis privalo tęsti Rusijos izoliacijos ir spaudimo politiką, susitikime su JAV Kongreso narių delegacija trečiadienį teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  Jos teigimu, Europos ir pasaulio saugumo architektūrai vis dar išlieka didelė grėsme, kurią dar labiau didina kalbos apie nuolaidas Rusijai ar siūlymai karo problemas spręsti Ukrainos sąskaita, be to, svarbu ir toliau ginkluoti Ukrainą.  „Pasaulis negali leisti įsigalėti tokiam požiūriui.

Panevėžyje sumaištį sukėlė po įmonių teritoriją besiblaškanti avis. Paaiškėjo, kad pasimetusiam gyvūnui nėra paprasta padėti. Kone pusdienį gyvūnų gerove besirūpinanti veterinarijos gydytoja ieškojo, kas gali pagauti besiblaškančią avį. Galiausiai specialistei pavyko prisikviesti šungaudžius. Ir šiuos avis pavaikė kaip reikiant. „Aš va dabar tik pamačiau užpakalį prabėgant. Galvojau, kad šuo“, – sako vyras.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys susitikime su perrinktu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovu Tedros Adhanom Ghebreyesus išreiškė susirūpinimą karo sukelta sveikatos priežiūros krize Ukrainoje.  „Lietuva yra itin susirūpinusi dabartine sveikatos priežiūros krize Ukrainoje, kurią sukėlė Rusijos veiksmai.

Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska oficialiai pasikeitė vardą ir pavardę – nuo šiol raidę „v“ ir jos varde, ir pavardėje pakeitė dviguba „v“. Keisti rašybą Dobrowolska suskubo iškart, vos įsigaliojo Seimo priimti pakeitimai, įteisinę lotyniškas q, x ir w asmenvardžiuose. Ministrė tikina, kad šitaip ne pasikeitė, o susigrąžino savo tėvų duotą vardą ir pavardę.

Konstitucinis Teismas (KT) nutraukė bylą dėl pandemijos metu įvesto karantino metu galiojusio reikalavimo grįžtant iš užsienio į Lietuvą turėti neigiamą koronaviruso testą. KT pranešė, kad Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, ne kartą keistas, o pernai birželio pabaigoje iš viso neteko galios.

Trečiadienį teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pranešė oficialiai pakeitusi savo vardą ir pavardę. Nuo šiol jos asmenvardis rašomas nebe lietuviškais, o lotyniškais rašmenimis, įskaitant raidę „w“. Kol ministrė džiaugiasi pokyčiais, Seimo nariai tokį sprendimą kritikuoja. Opozicijos atstovai laikosi nuomonės, kad šis įstatymas prieštarauja Konstitucijai, o politikai turi laikytis valstybinės kalbos normų.