Aktualijos

Lietuva atidžiai stebi situaciją dėl Europoje plintančių beždžionių raupų, tačiau grėsmės kol kas nėra, sako sveikatos apsaugos viceministras. „Lietuva ruošiasi, Sveikatos apsaugos ministerija mato, stebi situaciją šalyse, vertina ir šios ligos paplitimą“, – žurnalistams trečiadienį sakė Aurimas Pečkauskas. Anot jo, tolesni sprendimai tiek Europos lygiu, tiek Lietuvoje priklausys nuo ligos plitimo. „Bet viskas priklauso nuo ligos eigos.

Liko labai mažai laiko, kai galite sunaikinti seną automobilį ir gauti nuo 1 tūkst. iki 6 tūkst. eurų kompensaciją. Ją galėsite išleisti naujam ar naudotam mažai taršiam automobiliui, elektromobiliui, viešojo transporto bilietams, elektriniam paspirtukui ar dviračiui. Liko mažiau nei savaitė, kol galite tikėtis kompensacijos naujo automobilio įsigijimui, sunaikinę seną, taršią transporto priemonę. Iki birželio 1 d. 12.00 val. galima pildyti paraiškas gauti 1 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad Lietuvoje yra geros sąlygos plėstis JAV technologijų milžinei „Meta“ (buvusi „Facebook“). Šalies vadovas „Meta“ delegaciją pakvietė atvykti į Lietuvą.

Reaguodama į pastarųjų metų migracijos iššūkius, Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo kurti atskirą įstaigą migrantams priimti. Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, dabar per migrantų krizę veikusi sistema, kai didžioji dalis atsakomybių teko pasieniečiams, gerai neveikė, o naujoji įstaiga leistų sutaupyti 30 proc. dabar migrantams skiriamų lėšų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlomiems Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma keisti vaistų kompensavimo tvarką. Argumentuojant skatinimu vaistus vartoti racionaliau ir taupyti lėšas gyventojai bus skatinami rinktis pigiausius vaistus. Teigiama, kad nauja tvarka leis į Lietuvą ateiti inovatyviems vaistams.

Vyriausybė nuo 8 eurų iki 12,5 euro per dieną padidino maitinimosi išlaidų kompensacijos dydį kariams. Tai, anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), padaryta dėl to, jog kompensacijos dydis atitiktų „realias maisto produktų kainas“. KAM teigia, kad nuo pernai rugsėjo maisto rinkinių kainos nuosekliai augo, ir prognozuojama, jog augs ir toliau. Be kita ko, maisto produktų, įeinančių į karių maitinimo rinkinio kainą, krepšelio vertė pirmąjį šių metų ketvirtį didėjo apie 57 procentus.

Lietuva įsitraukia į Tarptautinio Teisingumo Teismo bylą dėl Rusijos karo Ukrainoje, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Šaliai šioje byloje atstovauti įgaliota Teisingumo ministerija. „Rusija kartu su Baltarusijos pagalba iki šiol vykdo karo veiksmus ir jie nesustoja, kasdien įvykdydamos naujus nusikaltimus“, – pasitarime sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Anot jos, byla Tarptautiniame Teisingumo Teisme nagrinėjama pagal Kyjivo pareiškimą.

Reaguojant į pastarųjų metų migracijos iššūkius, Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo kurti atskirą įstaigą migrantams priimti. Prieš pusmetį VRM suburta darbo grupė, dirbusi su Mykolo Romerio universiteto ekspertais, trečiadienį Vyriausybei pristatė tris galimas pertvarkos alternatyvas: likti prie dabartinės sistemos, stiprinti Pabėgėlių priėmimo centro funkcijas arba steigti naują Migracijos agentūrą.

Lietuva pagal karinę paramą Ukrainai, skirtingais skaičiavimas, yra penkioliktuke, o norėtųsi ją matyti dešimtuke, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. „Esminis strateginis imperatyvas – ukrainiečiai kaunasi už mus savo žemėje, kiekviena diena, savaitė, kai Rusijos kariuomenė turi problemų, patiria didžiulių nuostolių, atitolina bet kokio karinio konflikto galimybę Baltijos šalyse“, – po uždaro Seimo NSGK posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Pacientams kai kuriose Lietuvos ligoninėse kyla pavojus likti be maitinimo. Mat maisto tiekėjai dėl išaugusių kainų nutraukinėja senas sutartis, už tai moka baudas ir išvis atsisako tiekti produktus dėl vis kylančių maisto kainų. Kai kurios maistą ligoninėms tiekiančios įmonės mieliau sumoka baudas už nutrauktas sutartis nei tiekia maistą ligoniams. O ligoninės dėl į kosmines aukštumas iššokusių kainų ir išbrangusio tiekimo turės galvoti iš kokių pinigų maitinti ligonius.

Vos nuslūgus COVID-19 pandemijai, pasaulį gąsdina dar vienas virusas – vėl apie save prabilę beždžionių raupai. Iš Afrikos kilęs virusas susargdino jau mažiausiai šimtą žmonių keliolikoje pasaulio valstybių, taip pat – ir Europoje, nors Afrikoje dauguma jų nė nekeliavo. Virusui plintant žmonės Lietuvoje į žinią reaguoja skirtingai – vieni baiminasi naujos ligos, kiti šaiposi, esą beždžionės per toli, kad keltų grėsmę.

Prezidentas Gitanas Nausėda paragino JAV informacinių technologijų gigantę „Google“ plėsti investicijas Lietuvoje, o jos vadovus pakvietė atvykti į šalį. „Šiandien Lietuva galėtų profesionaliai priimti ženkliai didesnes „Google“ investicijas – kibernetinio saugumo, kovos su dezinformacija, mokėjimų sistemų, programinės įrangos kūrimo, duomenų centrų ir kitose srityse“ – pranešime sakė G. Nausėda, Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume susitikęs su „Google“ viceprezidentu Karanu Bhatia.

Ukrainos ir Lietuvos socialinės apsaugos ministrių pasirašyta deklaracija dėl Rusijos grobiamų ukrainiečių vaikų bus išsiųsta į Jungtines Tautas, UNICEF ir kitas organizacijas tikintis jų pagalbos šiuo klausimu. „Būtent šiandien ant deklaracijos visi parašai sudėti.

Trečiadienį socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė su Ukrainos kolege Maryna Lazebna pasirašė bendrą susitarimą, kuriuo smerkiami Rusijos rengiami įstatymų pakeitimai, leidžiantys Rusijoje įvaikinti ukrainiečių vaikus. M. Lazebna patvirtino, kad šiuo metu į Rusijos valdomas teritorijas yra išvežta apie 100 tūkst. vaikų.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. Žodis „žinutė“ lietuvių kalboje reiškia telefonu siunčiamą trumpąją žinutę arba trumpą spaudos pranešimą. Tokias dvi žodžio reikšmes teikia norminamasis „Bendrinės lietuvių kalbos žodynas“. „Žinutė“ turi mažybinę reikšmę, todėl netinka įvardyti rimtiems pranešimams, pareiškimams, svarbioms žinioms ar net grasinimams, jeigu jie nėra siunčiami telefonu.

Šiuo metu matoma tendencija, kad daug karo pabėgėlių iš Ukrainos nori grįžti į tėvynę, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Matome tendenciją, kad daug žmonių nori sugrįžti į tėvynę“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė. Jos teigimu, Migracijos departamentui apie išvykimą pranešė apie 700 ukrainiečių. Pasak ministrės, išvykusiųjų gali būti daugiau. „Bet mes šiaip realių skaičių nežinome, kiek išvyksta nepranešę“, – teigė M. Navickienė.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad gyventojų interesus rekordiškai augant kainoms turinčios ginti valstybės institucijos tinkamai neatlieka savo darbo, rašoma pranešime spaudai.  „Trys kritiškai svarbios įstaigos, valstybės vardu galinčios ir turinčios ginti vartotojų interesus, ir toliau miega. Kalbu apie Konkurencijos ir Vartotojų teisių apsaugos tarnybas bei Energetikos reguliavimo tarybą.

Galutinis balsavimas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui planuojamas birželį, sako parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Svarstymo stadija jau praeita, beliko tik priėmimas. Manyčiau, kad iki birželio 30-osios, iki pavasario sesijos pabaigos, šis klausimas turėtų atsidurti darbotvarkėje“, – Žinių radijui trečiadienį teigė ji.

Pastarąją parą pasienyje su Baltarusija pareigūnai apgręžė 15 neteisėtai kirsti sieną bandančių migrantų, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pirmadienį pasieniečiai užkirto kelią į Lietuvą patekti 42 migrantams, sekmadienį ir šeštadienį tokių asmenų buvo po 7, penktadienį – 22, ketvirtadienį – 13, praėjusį trečiadienį bandymu neteisėtai kirsti sieną nefiksuota.

Siūloma artimo ryšio alternatyva partnerystei ar civilinės sąjungos įteisinimo iniciatyvai veda į niekur, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Žinių radijui antradienį ji teigė, kad praėjusią savaitę registruotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra „ganėtinai konservatyvus kompromisas“, atsižvelgiantis į kritiką liberalesniam, dar prieš metus pateiktam projektui dėl partnerystės.   „Aš nematyčiau erdvės tolimesniems kompromisams.

Brandos egzaminus šiemet laikys 27 731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleiviai, populiariausias išlieka anglų kalbos egzaminas, trečiadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidės birželio 1 dieną lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniu egzaminu ir baigsis birželio 23 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos.

Lietuvos mokyklose šią savaitę aidės paskutinis skambutis, skelbiantis mokslų pabaigą ir egzaminų pradžią dvyliktokams. Švietimo ministerija informavo BNS, kad dauguma šalies mokyklų šią šventę minės trečiadienį ir ketvirtadienį. Paskutinio skambučio proga abiturientus sveikina švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Tai šventė, kurioje nežinia, kokių emocijų daugiau: liūdesio ar džiaugsmo. Gal vis tik daugiausia svajonių, o svajonės visada teikia džiugesio.

Gegužės 25-ąją yra minima Tarptautinė dingusių vaikų diena. Šios dienos tikslas yra ne tik užjausti tuos, kurių vaikai dingo be žinios, bet ir priminti apie veiksmus, kurie padėtų užkirsti kelią vaikų dingimams. Šią dieną siekiama atkreipti tėvų dėmesį į turiningą vaikų laisvalaikį, o vaikus informuoti apie pavojus, gresiančius už namų ribų. Dažnai vaikai išeina iš namų, nesulaukę artimųjų palaikymo. Tad, visų pirma, tėvai turėtų skatinti vaikus išsipasakoti, neslėpti nuo jų savo norų.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius pareiškė, kad Ukraina kitą mėnesį gali susidurti su didelėmis problemomis mūšio lauke, jei laiku negaus pažadėtos ginkluotės. Anot jo, pagalba Ukrainai šiuo metu yra tiekiama kur kas lėčiau, nei šaliai reikėtų.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska dalijasi džiugia žinia. Ji oficialiai pasikeitė savo vardą ir pavardę ir nuo šiol juos rašys originalia forma – su W raide – Ewelina Dobrowolska. Šia žinia ministrė pasidalijo „Facebook“ paskyroje. „33 metai, virš 130 laimėtų teisminių bylų, 2 metai politikoje.

Ilgapirščiai atidarė vasaros sezoną – iš privačių kiemų neša ne tik kepsnines, paspirtukus, bet ir lauko baldus. Per naktį nukentėjo ir vienos ramios gatvelės Panevėžio rajone gyventojai. Nuostolius skaičiuojantys žmonės sako, kad vagys pasitaikė buki. Tempė vos pakeliamas kelių metų senumo kėdes, o daug vertingesnius paspirtukus paliko. Policijos pareigūnai įspėja, kad atšilus orams tokių vagysčių tik daugės.

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, antradienio vakarą apie šimtas žmonių surengė pirmąją Ukrainoje žuvusių karių ir civilių pagerbimo ceremoniją – Lydėtuves. „Nuolatinės grėsmės akivaizdoje dauguma ukrainiečių niekada negavo progos atsisveikinti su tais, kuriuos mylėjo, kurie iki paskutinio savo atodūsio juos gynė“, – sakė viena iš renginio organizatorių, viešosios įstaigos „Laimingas žmogus“ atstovė Elena Patamsė.

Jau kuris laikas opozicijai ir medikų bendruomenei keliant triukšmą dėl ruošiamos sveikatos pertvarkos galimų pasekmių, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė atkirto, kad jų baimės yra nepagrįstos. Ji priminė, kad dabar uoliai stabdyti reformą nusiteikę opozicijos atstovai, negailintys kritikos ir dėl uždaromų gimdymo skyrių, patys nustatė šių paslaugų kartelę. Tiesa, viceministrė kartu neatmetė, kad rodikliai ne tik akušerijos paslaugoms dar aukštės.

Seimas naikina prievolę tėvams amžinai saugoti pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus amžinai mokant už jų saugojimą. Saugoti embrionus tėvai galės, kiek norės, jeigu už tai patys susimokės. Valdžia nuo šiol reikalaus embrionus saugoti tik dvejus metus, o vėliau juos bus galima išmesti. Pataisas remiantys parlamentarai teigia, kad toks sprendimas atitinka pasaulinę praktiką, tačiau apie trečdalis seimūnų tam prieštaravo – jie embrionų sunaikinimą prilygina gyvybės žudymui.

Seime – aistros dėl premjerės ir Seimo pirmininkės apsaugos laisvalaikiu. Šimonytei stojus į parlamento tribūną, diskusija vėl virto chaosu. Valstietis Gaižauskas idėją aiškino valstybės vadovių noru mergaitiškai pakalbėti, rėžė, kad apsauga prižiūri, jog Šimonytė ir Čmilytė-Nielsen neimtų kyšių ir nerūkytų žolės, o konservatorių moterys neva visai prarado moteriškumą. Po tokių kalbų valdantieji kaltina politiką seksizmu ir net svarsto kreiptis į Seimo etikos sargus.

Jeigu valdantieji toliau stums partnerystės, narkotikų klausimus ir sieks valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui, valstiečiai nepasirašys nacionalinio partijų susitarimo dėl gynybos. Toks Ramūno Karbauskio ultimatumas kaip reikiat įpykdė ne tik valdančiuosius, bet ir dalį opozicijos.

Baltijos šalys ir Lenkija yra pasirengusios imtis lyderystės vežant grūdus iš Ukrainos, tačiau svarbu išspręsti logistikos, pirmiausia, tiekimo geležinkeliu, problemas, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Esame pasirengę imtis šios lyderystės, nes tiek Baltijos šalių uostai – Lietuvos, Lenkijos uostai – yra pasirengę priimti Ukrainos grūdus. Tik labai svarbu išspręsti logistikos problemas, kurių yra tikrai nemažai.

Klaipėdos pajūryje oro temperatūra 23 laipsniai, o Baltijos vandens – 11 laipsnių šilumos. Tad pliažuose žmonės jau kloja rankšluosčius ir dekius bei bene pirmą kartą šiemet masiškai mėgaujasi lietuviško pajūrio saule. Nedaug, tačiau jau yra ir besimaudančių, sako, vanduo pats tas. Klaipėdietis Silvestras pirmą kartą šiais metais brenda į jūrą. Jaunuolis pasitreniruoja, paplaukioja ir lipa lauk. Kaip pirmam kartui užteks – sako. „Nu, šiltas vanduo, nežinau, grūdinuosi, man normaliai.

Vilniuje esantį reabilitacijos centrą „Pušyno kelias“ tikimasi parduoti dar šiemet, jo vertė siekia 4,2 mln. eurų. „Šiemet bus paskelbta. Kaip viskas įvyks, labai sunku pasakyti, bet tikimės, kad tai bus šiais metais“, – antradienį žurnalistams sakė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė. Ji taip pat sakė, kad centrą pardavinės jo savininkė – Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL), o ne Turto bankas.

Neringoje tam tikrose vietose ketinama uždrausti kemperių eismą, antradienį pranešė Neringos savivaldybė. Tokį sprendimą priėmė Neringos savivaldybės saugaus eismo komisija.  Kaip informavo savivaldybė, kemperių eismą nuo birželio 1-osios ketinama uždrausti tam tikrose, jautria gamtine aplinka pasižyminčiose, Neringos pajūrio automobilių stovėjimo aikštelėse.

Alytuje šiemet bus rekonstruotos trys gatvės, jungiančios miesto centrą su pagrindinėmis šalies magistralėmis bei rajoniniais keliais. Alytaus savivaldybė ir Lietuvos automobilių kelių direkcija antradienį pasirašė tai numatančią sutartį, pranešė Susisiekimo ministerija. Vyriausybė projektui yra skyrusi 1,9 mln. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos.

Lietuvos siena gana saugi, nes 70 proc. jos jau yra stebima moderniomis technologijomis. Siena statoma greitai ir, pasak Vyriausybės atstovų, jau rugsėjo pradžioje būsime visiškai atsitvėrę nuo Baltarusijos. Šiuo metu jau yra apsaugoti 110 kilometrų jautriausios teritorijos, daugiausia aplink Druskininkus ir Kapčiamiestį.  Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad Europos Sąjungos išorės siena dabar yra saugesnis nei kada buvo.

Ukrainiečiams išdalinta daugiau nei 10 tūkst. prekybos centrų kortelių, su kuriomis jie gali savarankiškai įsigyti jiems reikalingiausių prekių, antradienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  „Užtikriname būtinąją pagalbą nuo karo pabėgusiems žmonėms: apgyvendiname, pasirūpiname maistu, pasiūlome darbus jiems ir ugdymo įstaigas vaikams.

Už Afrikos ribų ėmę plisti beždžionių raupai jau spėjo sukelti visuomenės ir mokslininkų susirūpinimą. Epidemiologė Rolanda Lingienė įspėja, kad tik laiko klausimas, kada šios ligos atvejis bus fiksuotas ir Lietuvoje.

Maskvos teismas antradienį išdavė arešto orderį į Lietuvą pasitraukusiam Rusijos opozicijos tinklaraštininkui Michaelui Nacke,  apkaltinęs jį diskredituojant Rusijos kariuomenę ir jos karinę kampaniją Ukrainoje. Kremliaus politiką kritikuojančio 28 metų M. Nacke kanalas platformoje „YouTube“ turi daugiau kaip 700 tūkst. sekėjų. Jame reguliariai skelbiami vaizdo įrašai, kuriuose aptariami Rusijos kariuomenės veiksmai Ukrainoje.

Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja paragino lietuvius be didelės būtinybės nesinaudoti beviziu režimu ir nevykti į Baltarusiją pigesnių produktų ar degalų, nes bevizis režimas yra Aliaksandro Lukašenkos triukas. Apie tai ji prakalbo antradienį kreipdamasi į Seimą.   Valstybės saugumo departamentas anksčiau irgi yra paraginęs Lietuvos piliečius būti atsargiems, nes vykstant į Baltarusiją mūsų šalies piliečiai gali sulaukti nepageidaujamo slaptųjų tarnybų dėmesio.

Istorikas Jurijus Felštinskis dar prieš septynerius metus parašė knygą, kurioje detaliai papasakojo, kaip vyks karas Ukrainoje. Tai, kad jis tikrai vyks jam nekėlė abejonių. Daug kas, pasak istoriko, iš jo juokėsi, netikėjo, bet istorija mėgsta pasikartoti, o Ukraina šiuo metu atlieka Stalino užpultos Suomijos vaidmenį. Tai reiškia, kad Putinas tik pradeda savo kruviną žygį ir jei niekas jo nesustabdys, pats jis nesustos.

Išsiilgę šilumos poilsiautojai nuo pat antradienio ryto traukia prie jūros gaudyti saulės spindulių. Tikri entuziastai, nepabūgę dar vėsios jūros temperatūros, lipa ir į vandenį. Tiesa, tik trumpam. „Žmonės pasidegina, įbėga trumpam, šiuo metu matau du, kurie iš vandens grįžta į krantą“, – antradienio vidudienį naujienų portalui tv3.lt pasakojo Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog glaudesnį ekonominį bendradarbiavimą su Vietnamu paskatintų dvigubo kapitalo apmokestinimo išvengimo sutartis.  „Lietuvos ir Vietnamo prekybiniai ryšiai turi didelį potencialą augti ir tai yra abipusis interesas.

Seimas antradienį balsuodamas dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo įsivėlė į diskusijas dėl partnerystės – nors grupė parlamentarų siūlė išbraukti partnerio sąvoką, ji liko naujai priimtame įstatyme. Seimas antradienį priėmė naujos redakcijos Diplomatinės tarnybos įstatymą, kuris pakelia mažiausiai uždirbančių diplomatų atlyginimus, numato didesnes socialines garantijas, tikslina diplomatų atrankos ir paskyrimo procedūras.

Premjerė ragina nepasiduoti Rusijos propagandai dėl Vakarų sankcijų žalos jiems patiems. „Jaučiame ir matome, kad Kremliaus propaganda bando konstruoti naratyvą, kad štai, žiūrėkite, Vakarai nustatė daug įvairiausių sankcijų ir dėl to Vakarų šalys patiria daug ekonominių iššūkių, mums svarbu čia nepasimauti ant propagandos kabliuko“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad pasitiki Žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir nesureikšmina jam Seime praėjusią savaitę inicijuotos interpeliacijos. „Jeigu ministru nepasitikėčiau, tai būčiau priėmusi tam tikrus sprendimus“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjerė. I. Šimonytė teigė, kad į interpeliaciją žiūri kaip į parlamentinio proceso dalį, kur ministras turi galimybę atsakyti į jam pateiktus klausimus.

Valstiečiams grasinant pasitraukti iš partijų susitarimo dėl gynybos, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad apgailėtina yra sieti krašto gynybos klausimus su partnerystės įteisinimu ar valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui suteikimu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis naujienų agentūrai ELTA teigė, kad jo vadovaujama partija pasitrauks iš parlamentinių partijų ruošiamo susitarimo dėl gynybos.

Vyriausybės paramą dalies stačiatikių siekiui atsiskirti nuo Maskvos patriarchato laišku parėmusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad taip nesiekia kištis į religinius reikalus. Anot jos, visus sprendimus turi priimti būtent religinės bendruomenės. „Būtent taip ir manau, kad religinė bendruomenė pati turi svarstyti šiuos klausimus (...). Tikrai Vyriausybė nepriims jokių sprendimų už Konstantinopolio patriarchatą“, – sakė žurnalistams Seime antradienį sakė ministrė pirmininkė.