„Esminis strateginis imperatyvas – ukrainiečiai kaunasi už mus savo žemėje, kiekviena diena, savaitė, kai Rusijos kariuomenė turi problemų, patiria didžiulių nuostolių, atitolina bet kokio karinio konflikto galimybę Baltijos šalyse“, – po uždaro Seimo NSGK posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku aptarė Ukrainai skiriamą paramą.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė apie naujausią ruošiamą siuntą Ukrainai už 15,5 mln. eurų: ją sudarys 20 šarvuotų transporterių „M113“, dešimt karinių sunkvežimių ir dešimt išminavimo darbams naudojamų visureigių.
Karinė parama jau sudarys apie 115 mln. eurų
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas po komiteto posėdžio žurnalistams sakė, kad su naujausia siunta Lietuva nuo karo pradžios Ukrainai bus skyrusi karinės paramos už maždaug 115 mln. eurų.
Jis patvirtino, kad Lietuva prisideda ir prie pagalbos Ukrainai gydant sužeistus karius, teikiant jiems reabilitaciją, tačiau nedetalizavo, kiek karių gydoma Lietuvoje.
„Ukrainos karių reabilitavimas vyksta, ne visus mes norime parodyti, nes kai kurie priklauso daliniams, kurių nenorime afišuoti, bet tas procesas vyksta. Lietuva yra įsipareigojusi priimti daugiau Ukrainos karių reabilitavimui ir gydymui, ir kad artimiausiu metu ukrainiečių, kuriuos gydysim, tikrai bus Lietuvoje daugiau“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Per Seimo komiteto posėdį taip pat aptarta mokymo misija, per kurią Lietuvoje bus ruošiami ukrainiečių išminavimo instruktoriai, jie grįžę į šalį instruktuos vietos karius.
„Išminavimo misija Lietuvoje vyks pagal principą „treniruosim trenerius“. Ruošime instruktorius, kurie po to Ukrainoje paruoš žmones dirbti ant žemės. Artimiausiu metu planuoja dvi grupės atvažiuoti iš Ukrainos, mūsų žmonės juos čia ruoštų, o tada jie grįžtų į Ukrainą ir ruoštų savo žmones“, – informavo NSGK vadovas L. Kasčiūnas.
Jis teigė, jog darbo išminuojant teritorijas po rusų kariuomenės invazijos Ukrainoje bus dešimtmečiams.
„Įsivaizduokite, kiek teritorijų dabar yra užminuota Ukrainoje – nuo trijų iki penkių Lietuvų, tiek ploto dabar užminuota arba kitaip paveikta. Čia dešimtmečių iššūkis, ir čia turime padėti ukrainiečiams, startas duotas“, – kalbėjo komiteto vadovas.
Pasak jo, mokymo misija prasidės artimiausiu metu, teliko suderinti techninius dalykus.
Pagalba Ukrainai laimi laiko Lietuvai
NSGK pirmininkas taip pat teigė, kad skirdama paramą Ukrainai Lietuva laimi sau taikos laiko, nes Rusija neturi resursų pradėti antro karo.
„Aš siūlau vadovautis tokiu strateginiu imperatyvu – padėkime ukrainiečiams, gal kai kur reikės vėliau pas save atsistatyti daugiau pajėgumų, bet kad jie suduotų tiek smūgių Rusijos kariuomenės, kad mes būtumėme saugesnį ilgesnį laiką“, – tvirtino jis.
Naujausią Lietuvos skiriamą 15,5 mln. eurų vertės paramą šarvuočiais ir kita technika L. Kasčiūnas pavadino „solidžiu paketu“, bet pažymėjo, jog dar yra kur pasitempti.
„Mes pagal įvairius skaičiavimus esam penkioliktuke, norėtųsi Lietuvą matyti dešimtuke, kol kas latviai ir estai truputėlį aukščiau. Šitoj vietoj mes ir komitete kalbėjome, kad norėtųsi palaikyti tempą. Šitas naujas paketas tikrai yra solidus, geras, radome resursų, ir reikia tempą palaikyti, nes karas bus ilgalaikis“, – teigė komiteto vadovas.
L. Kasčiūnas taip pat akcentavo, kad skirdama solidžią paramą savo masteliais Lietuva įgyja moralinę teisę dėl pagalbos Ukrainai spausti didžiąsias Vakarų valstybes.
„Ukrainiečiai kalba, jog tam, kad jie galėtų visavertiškai kariauti ilgą laiką, jiems gali reikėti apie 100 mlrd. vertės karinės paramos. Amerikiečių lendlizo projektas yra 30 mlrd. karinei paramai, tai didžiulis paketas, bet nesiekia pusės to, ko ukrainiečiams gali reikėti. ES parama kol kas siekia 2 mlrd. eurų. Be jokios abejonės, tai didžiųjų Vakarų šalių reikalas, ta parama, bet ir mūsų reikalas savo pavyzdžiu tą daryti“, – sakė NSGK pirmininkas.
Opozicijos atstovas komitete „valstietis“ Dainius Gaižauskas teigė, jog karinę paramą Ukrainai remia visos politinės jėgos, bet opozicija ragina įtemptos situacijos metu stabdyti visuomenėje nesantaiką keliančių projektų, pavyzdžiui, partnerystės instituto įteisinimo.
„Tiek opozicija, tiek pozicija sutarėme, kad bendru balsu kalbame apie paramą Ukrainai, esame labai stipriai susitelkę. Klausimas, kaip mums pavyks atstatyti mūsų pačių gynybinius pajėgumus, kuriais dalijamės su ukrainiečiais. Atstatymo procesas sudėtingėja, nes pasaulio valstybės padeda Ukrainai ir kiekviena šalis suinteresuota irgi atstatyti savo pajėgumus. Iškėlėme vieną pagrindinių akcentų, kad pilietinė valia priešintis yra pagrindų pagrindas, kuris mums mažiausiai kainuoja investicijų“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
Anot jo, todėl bet koks įstatymo projektas, kuris priešina visuomenę, turi būti pristabdytas.
„Ir tai pasakė tiek pozicija, tiek opozicija (komitete), aš kalbu apie partnerystės įstatymą ir kitus, kurie vienaip ar kitaip sukelia pyktį visuomenėje“, – kalbėjo „valstietis“.
Naujausia siunta – šarvuočiai, sunkvežimiai
Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė trečiadienį pranešė Ukrainai perduosiančios 20 šarvuotų transporterių „M113“, dešimt karinių sunkvežimių ir dešimt išminavimo darbams naudojamų visureigių už 15,5 mln. eurų.
KAM išplatintame pranešime pažymima, kad Lietuva pirmąją paramą ginkluote perdavė dar prieš karo pradžią.
Lietuva yra perdavusi Ukrainai oro gynybos sistemų „Stinger“, prieštankinių ginklų, šarvinių liemenių bei šalmų, 120 mm minosvaidžių, šaulių ginklų, amunicijos, termovizorių, dronų, antidronų, stebėjimo radarų.
Pasak pranešimo, taip pat Lietuvoje jau pradėta mokyti ukrainiečius naudotis vakarietiška ginkluote. Balandžio pabaigoje baigėsi pirmieji mokymai, parengta 20 prieštankinių sistemų instruktorių.
