Joje banko darbuotojais apsimetę sukčiai siuntė įspėjimą apie neva apribotą banko sąskaitą. Tačiau paspaudę nuorodą, ir atlikę tolesnius reikalavimus žmonės liko tuščiomis sąskaitomis. Šiemet iš žmonių panašiais būdais nusikaltėliai išviliojo per du milijonų eurų.
Rodydama pastaruoju metu itin populiarią sukčių žinutę, sukčiavimo schemą piešia SEB banko atstovė: „Jūsų banko paskyra buvo apribota. Dėl paskyros apsilankykite…“
Gavę tokią žinutę patiklūs klientai ir pasimauna: jie paspaudžia nuorodą ir vykdo visus tolesnius reikalavimus – keliauja iki pat savo sąskaitos, kol sukčius taip pat ją pamato, ir tuoj pat ištuština. Iš viso šiemet nusikaltėliams veikiantiems virtualioje erdvėje žmonės per bankus atidavė du milijonus eurų. Vien apie Vilnių gavę tokias štai žinutes, savaitgalį nukentėjo per trisdešimt žmonių, ant nuorodų paspaudę ir tolesnius veiksmus įvykdę jie prarado beveik dvidešimt keturis tūkstančius eurų.
„Minimali suma, kurią pasisavino sukčiai, buvo du šimtai eurų, didžiausia suma buvo dvidešimt tūkstančių eurų“, – teigia viršininko pavaduotojas Mindaugas Stravinskas.
Ir „protas aptemo”, kaip sako Vilniaus apskrities policijos viršininko pavaduotojas, ir vyresniems, ir jaunimui. Mat žinutės, kaip pastebi bankininkai, labai tikroviškos, tad pasimauti ant sukčių kabliuko labai paprasta.
„Mūsų išmaniųjų telefonų tas perdėtas išmanumas. Kai sukčių žinutę telefonas sugrupuoja prie banko siunčiamų žinučių dėl to, kad sukčius pasinaudodamas specialiais interneto tinklapiais, nurodo, kad tai yra, pavyzdžiui, SEB“, – aiškina SEB banko valdybos narė Vilija Nausėdaitė.
Svarbiausia klaida – žmogus skuba, ir net nesusimąsto, ką daro, kai jo programa prašo, ar tikrai patvirtinti visus saugos kodus. O susimąstyti vertėtų.
„Bankas niekada nesiunčia aktyvių nuorodų. Sukčiai tuo naudojasi. Neva kviesdami į banko svetainę, bet bankai patys niekada to nedaro. Gavę SMS pranešimą, kuriame būtų aktyvi nuoroda su raginimu spausti, suvesti, patvirtinti, niekada to nedarykite“, – tikina „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius.
Ir nors dažnas dabar palinksės galva, kad visą tai žinome, pasimauname ne tik patikėdami neva banko siųsta žinute. Policija vardija kitus panašius sukčiavimo būdus.
„Žmogus paduoda skelbimą į „Vinted" ar „Skelbiu LT", ar panašius, ir tada į programėlę gauna pasiūlymą pirkti tą prekę. Žmogus sutinka ir tada pasakoma, kad artimiausiu metu gausite tam tikrą nuorodą. Kad suderinti daiktų pristatymo aplinkybes“, – pasakoja M. Stravinskas.
O tada vėl žmogaus nusikaltėlis prašo suvesti kortelės duomenis, visus slaptuosius kodus, ir taip sukčius vėl atsiduria mūsų sąskaitoje ir disponuoja mūsų pinigais. „Skelbiu LT" atstovai sako taip pat stebintys, kad pastaruoju metu sukčiavimo atvejų šioje srityje taip pat ėmė daugėti. Tikslių skaičių nėra, bet įmonės atstovai ieško būdų, kaip užkirsti kelią nusikaltimams.
„Dabar yra slepiami visi pardavėjo kontaktiniai duomenys. Telefono numeris, elektroninio pašto adresas, kuriomis galima nusiųsti tą netikrą nuorodą, kurią paspaudus atsidaro netikra svetainė ir prašoma… Bandoma suvilioti ir išgauti banko kortelių numerius“, – sako „Skelbiu.lt“ vadovas Simonas Orkinas.
Ir labai svarbu, kaip sako policija, jeigu jau staiga galva pašviesėja ir suprantame esantys apgauti, nesnausti: tuoj pat pranešti bankui, ir galbūt galima bus banko operaciją sustabdyti ir sąskaita nebus ištuštinta. Būtina ir tuoj pat pranešti policijai. Per metus pareigūnai skaičiuoja – sukčiavimo atvejų padaugėjo maždaug trečdaliu. Ir dažniausiai nusikaltimai įvykdomi net ne Lietuvoje, darbuojasi sukčiai iš užsienio.
