Aktualijos

Nuo rugsėjo 13 d. įsigaliojus ribojimams galimybių paso ar jį atitinkančių dokumentų neturintiems asmenims laisvėja ir reikalavimai dėl kaukių. Pranešama, kad veikloms, kuriose dalyvauja imunizuoti ar neigiamą testo rezultatą turintys žmonės, dėvėti kaukes dauguma atvejų tik rekomenduojama. Tačiau dėl tokio leidimo specialistai priversti tik kraipyti galvomis.

Į Lietuvą spalio pabaigoje atvyksta Taivano pareigūnų ir verslininkų delegacija, antradienį pranešė taivaniečių Užsienio reikalų ministerija. Delegacija, kurią sudaro 65 nariai, spalio 20–30 dienomis lankysis ne tik Lietuvoje, bet ir Slovakijoje bei Čekijoje. Taivano užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento vadovas Chen Li-kuo sako, kad šie vizitai yra skirti skatinti prekybinius ryšius ir investicijas.

Penki afganistaniečiai, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, ir toliau siekia, kad Lietuva būtų įpareigota juos įsileisti bei leistų pateikti prieglobsčio prašymus. „Kreipėmės ir labai laukiame jų sprendimo“, – BNS antradienį sakė afganistaniečiams atstovaujanti advokatų profesinės bendrijos „Spectrum legis“ advokatė Asta Astrauskienė Į EŽTT, pasak jos, kreiptasi, kad būtų įvertintas pažeidimas.

Darbo partijos (DP) taryba nepritarė, kad jos frakcija Seime dirbtų bendroje koalicijoje su Regionų frakcija, tai užkirto kelią šiuo metu opozicijai parlamente turėti savo lyderį. „Darbo partijos taryba priėmė sprendimą, kad partija nerekomenduoja eiti su Regionų frakcija į bendrą koaliciją dėl opozicijos darbo“, – antradienį Seime žurnalistams pranešė Seimo darbietis Vytautas Gapšys.

Šalies institucijos išnagrinėjo ir atmetė 562 neteisėtų migrantų prašymus suteikti politinį prieglobstį, nuo metų pradžios 130 jų jau išvyko iš šalies, teigia Vidaus reikalų ministerija. Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei antradienį Seime rengiantis apžvelgti priemones, kurių buvo imtasi kilus neteisėtos migracijos krizei, ministerija informavo, kad į Lietuvą, nuo rugpjūčio pradėjus taikyti migrantų apgręžimą Baltarusijos pasienyje, nebuvo įleista apie 2,4 tūkst. asmenų.

Siūlymas po metų pakelti jų uždarbius 10 proc. pedagogų netenkina. Jie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos reikalauja atlygius didinti jau nuo kitų metų pradžios. Pedagogai tvirtina, kad nesprendžiant jų atlygio klausimo, netrukus šalyje nebeliks kam mokyti ar dėstyti, o tuomet spręsti problemą bus per vėlu. Rugsėjo 1-ąją parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl švietimo, kuriame numatė, kad iki 2024 metų mokytojams padidinti atlyginimą iki 130 proc.

Buvęs premjeras, Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigia, kad migrantų krizė tęsiasi, o valdantiesiems reikia priimti greitesnius sprendimus dėl Lietuvoje atsidūrusių migrantų teisinio statuso. Politiko teigimu, dalis migrantų gali pasinaudoti Lietuvoje egzistuojančiomis integracijos programomis, tik svarbu, kad į Lietuvą patekę žmonės nesukurtų uždarų bendruomenių, kurios galėtų ateityje kelti pavojų šalies saugumui.  „Krizė tęsiasi.

Premjerė Ingrida Šimonytė sureagavo į prezidento patarėjos išsakytas mintis, kad Vyriausybė tik po aiškaus pokalbio su prezidentu ėmėsi veiksmų dėl migrantų.  „Bandau prisiminti tą „aiškų pokalbį“. Gal be reikalo tikiuosi, kad kiti politikai, o ypač jų vardu kalbantieji irgi vertina savo nuopelnus su tinkamu saiku. Bet norėčiau vis dar tikėtis“, – sako I. Šimonytė.

Epidemiologinė situacija šalyje dinamiškai kinta. Nors antradienį skelbiamais Statistikos departamento duomenimis „juodųjų“ savivaldybių skaičius kiek sumažėjo ir siekia 13, „geltonųjų“ teliko vos dvi.  COVID-19 žemėlapyje liekant vis mažiau geltonos spalvos dominuoti ima raudonų ir vis daugiau juodų zonų. Vertinant 7 dienų savaitinį atvejų pokytį didžiojoje dalyje savivaldybių pandemija veržiasi ir tik 14-oje (iš 60 esamų) slopsta.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristato pagrindinių darbų šiais mokslo metais sąrašą. „Nors daug dėmesio skiriame švietimo įstaigų veiklai pandemijos sąlygomis, tačiau negalime išleisti iš akiračio strateginių darbų. Jie yra numatyti Vyriausybės programoje, o dalis jau įtraukti ir į Seimo darbotvarkę – esame pateikę kelių įstatymų pataisas“, – pranešime spaudai cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad istorija su Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) minimais penkiais afganistaniečiais yra „gana keista“, ji ragina situaciją toliau aiškintis. „Ši istorija su penkiais afganistaniečiais, sakyčiau, yra gana keista, nes Lietuvos atitinkamos institucijos neturi faktų, pagrindžiančių, apie ką rašo EŽTT.

Naujausia informacija socialiniuose tinkluose apie sunkų kelią per Lietuvą į Europos Sąjungą leidžia tikėtis migrantų srauto mažėjimo, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. „Mūsų žiniomis, migrantų socialiniuose tinkluose plinta informacija, jog turbūt šitas kelias užsidaro, kadangi jis yra neperspektyvus, sunkus. Turbūt visa tai mums yra į naudą“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.

Pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą apgręžta apie 20 migrantų, nė vienas neįleistas, antradienį informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Prieš tai sekmadienį neįleistųjų buvo apie 40, šeštadienį – apie 10. Praėjusią parą užsieniečiai prie Lietuvos sienos iš Baltarusijos buvo priartėję ties Ignalinos, Švenčionių, Šalčininkų ir Lazdijų rajonais bei Druskininkų savivaldybe. Didžiausią migrantų grupelę sudarė ketvertas asmenų.

Informacija apie tyrimą, atliekamą dėl pernai lapkritį įvykusio kibernetinio įsilaužimo į Užsienio reikalų ministeriją (URM), yra įslaptinta, skelbia naujienų portalas 15min.lt. „Informacinės ir kibernetinės atakos, nukreiptos prieš Užsienio reikalų ministeriją, yra tiriamos kartu su Nacionaliniu kibernetinio saugumo centru prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos žvalgybos institucijomis.

Seimui antradienį planuojama pateikti pataisas, kad notarai ir antstoliai į pensiją išeitų penkeriais metais anksčiau – nuo 65-erių. Pataisų iniciatorius Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako taip norintis užtikrinti didesnę notarų ir antstolių kaitą.

Į Jonavos rajone esantį Ruklos miestelį pradedami perkelti migrantai, priklausantys pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. „Šiandien pirmi 40 pasieks Ruklos naujai įrengtą stovyklavietę“, – LRT radijui antradienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ji pati ruošiasi vykti į Ruklą, kur apžiūrės naująją stovyklavietę ir migrantų gyvenimo sąlygas.

Pernai balandį, kai Lietuva susidūrė su pirmąja COVID-19 banga, Nemenčinė buvo pirma vietovė šalyje, kurią dėl koronaviruso situacijos teko izoliuoti. Ši situacija leido ištirti persirgusius gyventojus – kiek jų ir kuriam laikui įgijo antikūnų, t. y. kokią turėjo apsaugą nuo naujo užsikrėtimo.  Apie tai plačiau portalui tv3.lt papasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirblienė.

Kaune suburta pirmoji moterų ledo ritulio komanda. Kauniečių planai – jau šiemet dalyvauti Lietuvos moterų čempionate, kuris bus rengiamas pirmą kartą. Ir nors susidomėjimas šia sporto šaka auga, treniruočių arenų labai trūksta.  Kaunas turi pirmąją moterų ledo ritulio komandą. Tai „Rebel girls“. Treneris pasakoja, komandą formuoti pradėjo prieš pora metų. Dabar joje – 22 narės. „Kaune tikrai trūksta moterų komandos, Vilniuje Elektrėnuose jau buvo suburtos.

Susirinkę ant Šatrijos kalno ir nešini vėliavomis būrys žmonių, kurie įsitikinę, jog visa Lietuvos santvarka yra neteisėta – tiek pavieniai įstatymai, tiek Konstitucija, tiek ir nepriklausomybė apskritai. Jie savo pasekėjams aiškina, kad būtina burtis į organizaciją ir bandyti pakeisti padėtį – padaryti Lietuvą suverenią. Patys save vadina būtent suverenais, nesutinka turėti pasus, asmens kodus ir būti vadinami fiziniais asmenimis. Užsimena net ir apie ginkluotus savisaugos būrius.

Nuo pirmadienio norėdami patekti į didžiąsias parduotuves ir prekybos centrus šalies gyventojai privalo pateikti galimybių pasą arba jo atitikmenis. Prekybininkai nerimauja dėl galimo chaoso, o jų atstovė Rūta Vainienė sako, kad nauja tvarka verčia žmones apsipirkinėti mažesnėse parduotuvėse, kur yra brangiau.

Prie parduotuvių įėjimų – keiksmai, nesusipratimai ir net ašaros. Nuo rugsėjo 13 d. didžiųjų prekybos centrų durys neturintiems galimybių paso – užsidarė. Prekybininkai sako, kad daugiausia problemų kyla su senjorais – kai kurie jų net nežino, kas yra galimybių pasas, o kai kurie išsigandę, kad nebegalės nusipirkti graudinosi net iki ašarų. Naują tvarką keikia skiepų priešininkai – kaltina valdžią žmonių segregacija: „Vienas ir antras.

Nuo rugsėjo 13 d. kavinės ir kirpyklos klientus jau aptarnauja irgi tik su galimybių pasais. Didelės sumaišties nekyla, bet vienas šiauliečių verslas nusprendė reikalavimo nesilaikyti – priima klientus netikrinę dokumentų. O  dalis kirpėjų ir grožio specialistų kraustosi į pogrindį, bet didesnė dalis kalbintų sako, kad rizikuoti didžiulėmis baudomis nenori.

Koronavirusas sparčiai pildo reanimacijos palatas. Santaros klinikos, kur gydomi sunkiausiai koronavirusų sergantys pacientai, paskelbė, kad netrukus vienas infekcinių ligų skyrius bus skirtas tik kovidiniams pacientams, sergantys kitomis infekcinėmis ligomis bus nukreipiami į kitas ligonines. Medikai skelbia, kad į ligoninės lovą mirtį sėjantį infekcija dažniausiai guldo nesiskiepijusius pacientus, tačiau skiepų kai kurie tautiečiai ir toliau principingai kratosi.

Kaišiadorių rajone pirmadienį popiet žemės užgriuvo ir gyvą palaidojo 44-erių vyrą. Molingas gruntas darbininką pražudė, kai šis kasė melioracijos griovį.  Atvykę ugniagesiai kūną rado dviejų metrų gylyje, tačiau net ilgai gaivinant gyvybės išgelbėti nebepavyko. Užfiksuoti autentiški vaizdai iš gelbėjimo operacijos Medinių Strėvininkų kaime, Kaišiadorių rajone. Nelaimė nutiko pirmadienį popiet. Darbininkai kasė melioracijos griovį.

Nuo šio pirmadienio Lietuvoje įsigalioja tam tikri ribojimai tiems, kurie neturi galimybių paso. Tai šalį verčia susiskaldyti – vieni tokią tvarką palaiko, kiti – priešinasi.

Lietuvoje nesiliauja ūžti įvairios demonstracijos ir protesto akcijos. Ekspertų teigimu, tai parodo gyventojų susierzinimą ir nepasitenkinimą esama situacija šalyje. Į klausimą, kur slypi visuotinai juntamos įtampos šaknys, atsakymo ieškojo sociologė Rūta Žiliukaitė ir du filosofai: Algirdas Davidavičius ir Viktoras Bachmetjevas.

Pasieniečiai ir kariuomenė su Baltarusijos ir Rusijos vykdomomis pratybomis „Zapad“ susijusių incidentų neužfiksavo, didesnio judėjimo pasienyje nepastebėta. „Išskirtinių tendencijų, sietinų su „Zapad“, pasieniečiai nėra fiksavę. Su pratybomis sietinų incidentų taip pat kol kas nebuvo“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.

Viso labo per savaitę Lietuvos epidemiologiniame žemėlapyje „juodųjų“ savivaldybių skaičius išaugo dvigubai – nuo septynių iki 15. Tiesa, dalies jų merai tvirtina, kad statistika neatspindi realybės, mat į „juodąjį“ sąrašą savivaldybės pateko ne dėl to, kad daug serga, o dėl to, kad teigiamų tyrimų dalis didelė. Nepaisant to, visi merai vieningai sutaria, kad daugiausiai nerimo visoms šalies savivaldybėms turėtų kelti padėtis mokyklose, mat ten COVID-19 virusui plisti lengviausia.

Lietuvos Užsienio, krašto apsaugos ministrai pabrėžia, jog būtina stiprinti NATO kolektyvinę gynybą matant hibridines Rusijos ir Baltarusijos keliamas grėsmes.

Šiuo metu Kauno ligoninėje gydomi trys COVID-19 sergantys vaikai, vienas jų –  sunkesnės būklės, tačiau gydytojai prognozuoja, kad šių atvejų tarp vaikų rudenį daugės ir rekomenduoja vengti nebūtinų susibūrimų, tokių kaip prekybos centrai. Kaip BNS sakė Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius, ligoninėje visada būna bent keli mažieji COVID-19 pacientai, daugiausia jų yra buvę septyni-aštuoni.

Tęsiantis vakcinacijai nuo koronaviruso, dalis gyventojų jau sulaukia trečios dozės. Tačiau vis dažniau kalbama apie galimą ketvirtą dozę, kuri dar labiau sustiprintų imunitetą. Visgi ekspertų teigimu, ketvirtos dozės gali prireikti ne visiems gyventojams, o atsakymų, kaip ilgai išlieka imunitetas po skiepo, turi pateikti vakcinų gamintojai.

Minsko ir Maskvos rengiamas karines pratybas „Zapad 2021“ Baltarusijoje stebės du Lietuvos karininkai kartu su Europos saugumo ir bendradarbiavo organizacijos (ESBO) atstovu, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Jie pratybas viename iš Bresto srityje esančių poligonų stebės nuo trečiadienio. „Šių pratybų stebėjimas organizuojamas, įgyvendinant ESBO 2011 metų Vienos dokumento pasitikėjimą ir saugumą stiprinančias priemones“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Rusija ir Baltarusija penktadienį pradėjo didžiules jungtines karines pratybas prie ES sienos „Zapad 2021“. Išaugus įtampai tarp Baltarusijos ir jos vakarinių kaimynių, pratybas atidžiai stebi NATO. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad situacija bendrąja prasme kelia įtampą, bet Lietuvai grėsmės dėl kažkokios invazijos nekyla. „Baimės atmosferos ir įtampos primetimas mūsų visuomenei iš kitos pusės yra labai siektinas tikslas.

Birželį galimybių pasu Lietuvoje pasinaudojo vos kas dešimtas gyventojas, tačiau praėjus trims mėnesiams jis tampa reikalingiausiu dokumentu, nuo rugsėjo 13-osios įsigaliojus naujoms koronaviruso pandemijos valdymo taisyklėms. Prekybininkai nerimauja dėl naujos tvarkos – ar galimybių pasas nesukels chaoso? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su prekybininkų atstove Rūta Vainiene ir Seimo nariu Algirdu Sysu. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Raudonojo kryžiaus surinkta informacija rodo, kad Rūdninkų stovykloje įkurdintiems migrantams Migracijos departamento darbuotojai pokalbių metu galimai grasino, jog nesutikę savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, turės šaltą žiemą praleisti palapinėse. Taip tvirtino bent keli Raudonojo kryžiaus atstovų apklausti asmenys, nurodoma šios nevyriausybinės organizacijos stebėsenos ataskaitoje po pakartotinio vizito rugpjūčio mėnesio pabaigoje.

COVID-19 situacija prastėja. Praėjusią savaitę naujų koronaviruso atvejų skaičius perkopė tūkstantį, kasdien nuo COVID-19 miršta keliolika žmonių. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos skelbia, kad šiuo metu yra užimta 90 proc. visų reanimacinių lovų. Sergamumo COVID-19 rodikliai auga. Šeštadienį pranešta apie nustatytus 1064 naujus koronaviruso atvejus, pirmadienį pranešta apie 19 nuo infekcijos mirusių žmonių.

Nuo kitų metų turėtų įsigalioti nemenki pokyčiai Kelių eismo taisyklėse (KET). Planuojama ne tik aiškiau nustatyti eismo tvarką kai kuriose situacijose ar koreguoti lenkimo taisykles. Po naujų taisyklių patvirtinimo atsiras ne tik nauji kelio ženklai, skirti paspirtukininkams ir dviratininkams, bet ir atskiri šviesoforai viešajam transportui. Trečiadienį Vyriausybė spręs dėl naujų KET pakeitimų, kurie įsigaliotų jau nuo kitų metų.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su dviejų dienų darbo vizitu vyks į Vokietiją. Šalies vadovas susitiks su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir dalyvaus keturšaliame susitikime su Vokietijos, Latvijos ir Estijos prezidentais. Šiuose susitikimuose planuojama aptarti dvišalius Lietuvos ir Vokietijos santykius, bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse, nelegalios migracijos suvaldymo klausimus, pranešė Prezidentūra.

Visi per mitingą penktadienį ir po jo Vilniuje sulaikyti asmenys yra paleisti. Per neramumus Vilniuje buvo sulaikyti 22 asmenys. „Visi paleisti, surašyti administracinio nusižengimo protokolai“, – BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja. Sulaikytiesiems buvo surašyti protokolai dėl alkoholinių gėrimų vartojimo viešose vietose, Kelių eismo taisyklių pažeidimo, policijos reikalavimų nevykdymo ir kt.

Europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius prakalbo apie antrą dešiniųjų kadenciją valdžioje. Pasak A. Kubiliaus, Ingridos Šimonytės Vyriausybė turi visas galimybes valdyti kraštą dvi kadencijas iš eilės. „Pastarųjų mėnesių mitingai skelbia – lauk Vyriausybę ir visą Seimą! Opozicija stengiasi neatsilikti nuo šiandieninių radikalų mitingų ir pastoviai kartoja savo tezę – tokios silpnos Vyriausybės Lietuva dar nėra mačiusi.

Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti kyšininkavimu įtariamą Kauno teisėją Rimantą Grigą. Penktadienį pasirašytame dekrete Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėją siūloma atleisti iš pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Teisėjų tarybos posėdžio data, kada bus svarstomas šis prezidento kreipimasis, kol kas nepaskirta.

Prasideda naujas politinis sezonas, o jame tikrai netruks aistrų. Nauji mokesčiai, bandymas įteisinti partnerystę ir ginčai dėl būsimo biudžeto – Seimo salėje šį rudenį bus sulaužyta ne viena ietis. Laisvės partija sieks, kad nebūtų užmiršti žmogaus teisių klausimai, o Sauliaus Skvernelio ir jo bendražygių netekę valstiečiai tvirtina radę sprendimą, kaip paskatinti žmones skiepytis.

Situacija dėl COVID-19 darosi vis labiau įtempta. Šalyje skaičiuojama vis daugiau „juodųjų“ savivaldybių – tokių šalyje jau 15. Joms apimant vis daugiau ploto geltonų taškų epidemiologiniame žemėlapyje teliko tik 3. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per savaitgalį dar ne viena savivaldybė „nusidažė“ juodai – į D zoną papuolė Alytaus miestas ir rajonas, Akmenės, Pasvalio, Jurbarko rajonas.

Per parą į Lietuvą patekti bandė apie 40 migrantų, vienas žmogus įleistas dėl humanitarinių priežasčių, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Migrantai prie Lietuvos sienos iš Baltarusijos buvo priartėję ties Ignalinos, Švenčionių, Šalčininkų, Vilniaus, Varėnos ir Lazdijų rajonais. Ties pastaruoju sekmadienį fiksuota apie pusė iš visų užsieniečių – tokia tendencija vyravo ir praėjusią savaitę.

Nuo pirmadienio galimybių paso neturintys žmonės nebegalės gauti kai kurių nebūtinų paslaugų, bus apribotos jų galimybės lankytis prekybos ir viešojo maitinimo vietose. BNS pateikia svarbiausių pasikeitimų, įsigaliojančių nuo pirmadienio, apžvalgą. Prekyba ir paslaugos Turintiems galimybių pasą žmonėms netaikomi jokie apribojimai, tačiau jiems ir toliau rekomenduojama laikytis saugumo priemonių, pavyzdžiui, dezinfekuoti rankas, išlaikyti atstumą, dėvėti kaukes.

Rugsėjo 13-ąją, pirmadienį, šalyje įsigalioja apribojimai galimybių paso neturintiems asmenims. Jiems užveriamos didelės parduotuvės, taip pat kavinės, barai, grožio salonai, dideli renginiai ir pasilinksminimo vietos. Nuo rugsėjo 13 d., visos kontaktinės paslaugos bus teikiamos ir ūkinės veiklos vykdomos bei renginiai organizuojami (išskyrus nustatytas išimtis) tik asmenims, kurie atitinka galimybių paso kriterijus.

COVID-19 situacija ir toliau kaista. Pastarosiomis dienomis nustatoma bent pusė tūkstančio naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, sparčiai pildosi COVID-19 pacientams skirtos lovos, o vakcinacijos rodikliai lėtėja. Duomenų mokslininkas pasakoja, kad absoliuti dauguma šiuo metu koronavirusu užsikrečiančių, papuolančių į ligonines ir mirštančių žmonių yra nepasiskiepiję, tad norint suvaldyti pandemiją, ko gero, reikės paskiepyti visus galinčius skiepytis gyventojus.

BNS pateikia svarbiausių savaitgalio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą. Rugsėjo 11-osios atakų metinės: * Pasaulis šeštadienį paminėjo 2001 metų rugsėjo 11 dieną tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ ekstremistų įvykdytos atakos, pražudžiusios beveik 3 tūkst. žmonių, aukų atminimą.

Mūsų šalyje stiprius raminamuosius vaistus pradėjus pardavinėti tik su elektroniniais receptais, į gydymo įstaigas pradeda plūsti abstinencijos kankinami, nuo raminamųjų priklausomi tautiečiai. Toksikologai atvirai sako – savigyda ilgus metus užsiiminėję tautiečiai dabar ir prakaituoja, ir neužmiega, ir patiria panikos priepuolius. Psichiatrai antrina ir dar perspėja, kad tabletes be priežasties plempę lietuviai dabar jas gali pakeisti velnio lašais.