„Visų pirma, turime nusibrėžti ribas ties tuo, kas vyksta. Manau, kad karas Ukrainoje peraugo į kitą stadiją, kuri reiškia, kad kitos šalys, kurios nėra tiesiogiai įtrauktos į šį konfliktą, kenčia taip pat.
Negalime atmesti galimybės, kad tokia nelaimė gali ištikti ir mūsų šalį, ir Lenkiją, ir bet kurią kitą NATO valstybę.
Reikia labai konkrečių veiksmų iš NATO, geriausias tam instrumentas, kurį būtų galima panaudoti – tai sustiprinti Ukrainos vakarinės dalies sienų apsaugą, susitelkiant į didesnes oro gynybų sistemas. Šiuo metu mes judame lėtai“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lapkričio 17-ąją Prahoje kalbėjęs G. Nausėda taip pat paaiškino, kodėl Baltijos šalys apribojo atvykimo taisykles asmenims turintiems Rusijos pilietybės pasus. Taip siekiama mažinti Vladimiro Putino šalininkus.
„Dalina Rusijos federacijos mobilizacija buvo sekantis žingsnis, taip pat politinė stadija, kuri turėjo didelį poveikį Rusijos visuomenei.
Lig tol situacija buvo paprasta ir patogi – Rusijos šeimos rinkosi naujienas apie karą stebėti per televiziją arba jas ignoruoti, taip pat palaikyti Putiną, nes tai asmeniškai jų neliečia“, – sakė jis.
„Ir taip, galbūt Lietuva gali būti potenciali vieta jiems gyventi, tačiau sprendimas išlieka nedalyvauti mobilizacijoje ir neiti kariauti į Ukrainą, nėra gera priežastis priimti tuos žmones, juk mes nežinome jų intencijų, galbūt jie toliau palaikys Putiną Lietuvos teritorijoje? Tai nėra gerai, mes negalime to priimti.
Nežinau, kodėl Rusijos žmonės yra „akli“ ir nemato kas vyksta, ką šis karas duoda Rusijai?“, – teigė G. Nausėda.
