Aktualijos

Žiniasklaidos darbas yra atrinkti, kuri informacija tikra, o kur skelbiamas melas, ir neleisti akivaizdžiai netiesai pasiekti žmones – sako TV3 žinių prodiuseris Darius Ratautas. Tai ypač aktualu šiuo metu, kai visuomenė pandemijos klausimais yra stipriai susiskaldžiusi, kuriasi įvairios sąmokslo teorijos, o žiniasklaidos pusėn skrieja įvairūs kaltinimai dėl objektyvumo. Pandemija žiniasklaidai pažėrė daugybę iššūkių.

Kauną šiąnakt užliejo karnavalinė dvasia ir triukšmingos linksmybės. Parodos kalnu zujo ne automobiliai, o aukštyn kopė spalvinga minia – čia surengta jau tradicine tampanti „Fluxus“ eisena, kurioje dalyvauja virš tūkstančio žmonių. Stabdomas eismas ir spalvinga minia pasileidžia Parodos kalnu aukštyn. Kauną drebina naktinis „Fluxus.“ festivalis. Jame daug triukšmo, spalvų, neribotos išmonės ir geros nuotaikos.

Kaip Lietuvoje, taip ir užsienyje – nerimsta aistros dėl nepatogumų nenorintiems skiepytis. Prancūzijoje dėl to į gatves išėjo dešimtys tūkstančių protestuotojų. Neišvengta ir smurto, o Lenkijoje protestuoja medikai. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje, esančioje straipsnio viršuje.

Opoziciniai socialdemokratai siūlo Švietimo įstatyme įtvirtinti visos dienos mokyklos modelį pradinėse klasėse. Siūloma įstatyme įrašyti, kad pradinis ugdymas gali būti derinamas su neformaliuoju vaikų švietimu ir grindžiamas pasirinktu visos dienos mokyklos modeliu.

Lietuvoje įsismarkavusi pandemija, netylančios diskusijos dėl vakcinacijos ir LGBT asmenų teisių, dažni mitingai parodė, kad visuomenė tarsi susiskaldė į dvi stovyklas. Kunigas Algirdas Toliatas atskleidė, kokiais būdais derėtų mažinti visuotinę įtampą, kylančią dėl kardinaliai skirtingų žmonių požiūrių. Kunigo teigimu, tarp susipriešinusių visuomenės grupių būtina užmegzti pagarbų dialogą ir prie to gali prisidėti kiekvienas pilietis.

Pirmieji neteisėtai Lietuvos sieną kirtę migrantai iš Baltarusijos – sulaikyti jau tris mėnesius. Europos Sąjungos (ES) įstatymai reglamentuoja, kad maksimalus sienos pažeidėjų judėjimo laisvės suvaržymo terminas galimas ne ilgesnis nei šeši mėnesiai, todėl jau dabar šalis turi spręsti, ką daryti pasibaigus minėtam laikotarpiui. Viena iš galimybių – priverstinis išsiuntimas į kilmės šalis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad tvarka, leidžianti užsieniečiams prieglobsčio prašyti Lietuvos atstovybėse užsienyje, šiuo metu yra ruošiama. „Tvarka yra derinimo stadijoje. Ji beveik suderinta“, – BNS šią savaitę teigė G. Landsbergis. Pasak jo, ši tvarka turėtų būti galutinai baigta derinti ir paskelbta artimiausiomis savaitėmis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Europos Sąjungos (ES) šalys pirmiausia turėtų didinti lėšas gynybai, užuot svarsčiusios apie bendras karines pajėgas. Pasak jo, Lietuvai, kaip ir kitoms bendrijos valstybėms, svarbu, kad ES gebėtų greitai reaguoti į krizes. „Afganistano krizė parodė, kad ES valstybės narės turi stiprinti savo gebėjimą veikti ir reaguoti į įvairaus pobūdžio krizes.

Nuo pirmadienio, rugsėjo 13 dienos, įsigaliosiantys Vyriausybės ribojimai turės įtakos kai kurių parduotuvių darbui. Jei jų plotas viršija nustatytą 1500 kv. m. plotą, pirkėjams šiose parduotuvėse bus privaloma rodyti galimybių pasus ar kitus jiems prilyginamus dokumentus. MadeinVilnius.lt pristato parduotuvių sąrašą, kuriose nuo rugsėjo 13 dienos įsigalios Vyriausybės ribojimai.

Lietuva šiuo metu tikslina aplinkybes dėl penkių afganistaniečių buvimo vietos ir per kelias dienas tikisi kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), kad šis panaikintų sprendimą, kuriuo šaliai neleidžiama jų grąžinti į Baltarusiją. „Mes galime pateikti tokį prašymą bet kuriuo metu, kol galioja tokios priemonės, jeigu turime duomenų, kad jos yra nepagrįstos. Čia jau yra teismo nuožiūra, per kiek laiko jis išnagrinėtų tokį prašymą – tai nėra reglamentuota.

Prieš daugiau nei pusmetį Lietuvos verslą supurtė skandalas. Tuomet į „CityBee“ sistemas įsilaužę programišiai pavogė ir internetiniuose forumuose išplatino daugiau nei 100 tūkst. įmonės klientų duomenis. Tuomet į situaciją sureagavo Lietuvos politikai, šalies prezidentas. Nukentėję klientai liejo savo pyktį ir žadėjo įmonę paduoti į teismą. Praėjus keletai mėnesių nuo skandalo – tyla. Apie vykstančius procesus nieko viešai neskelbia nei tyrimą vykdantys policijos pareigūnai, nei pati įmonė.

Elektromobilių rinka visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje sparčiai plečiasi. Kasmet užregistruojama vis daugiau naujų elektra varomų automobilių, o vidaus degimo variklius turinčių transporto priemonių paklausa mažėja. Dėl šios priežasties reikalinga sparčiai gerinti elektromobiliams skirtą infrastruktūrą, įvairiose vietose įrenginėti įkrovimo stoteles.

Sparčiai didėjant sergančiųjų skaičiui ir COVID-19 lovų užimtumui ligoninėse, pirmadienį, rugsėjo 13 d., baigsis pereinamasis laikotarpis ir įsigalios patvirtintos papildomos pandemijos valdymo priemonės, rašoma pranešime spaudai. Visi Lietuvos gyventojai turi galimybę pasiskiepyti norima vakcina. Norintieji pasiskiepyti kviečiami skambinti telefonu 1808 arba registruotis savo vakcinai adresu www.koronastop.lt.

Reikiamą balų skaičių ir vėl surinkus tik vienam pretendentui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovo konkursas laikomas neįvykusiu, informavo Valstybės tarnybos departamentas (VTD). „Konkurso metu tik vienas pretendentas surinko 6 ar daugiau balų, todėl konkursas laikomas neįvykusiu“, – BNS teigė departamento atstovė Lina Biekštaitė. Jos teigimu, vertinimo komisijoje turi būti išrenkami du laimėtojai, kurie privalo surinkti ne mažiau kaip šešis balus.

Lietuvoje ruošiamasi kai kurių gyventojų skiepijimui trečiąja vakcinos nuo COVID-19 doze. Premjerės teigimu, revakcinacija prasidėtų artimiausiomis savaitėmis. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė paaiškino, kuo naudinga trečioji dozė ir išsklaidė kai kuriuos mitus, apipynusius vakcinacijos procesą. Profesorė A. Žvirblienė patvirtino, kad trečioji vakcinos dozė, t. y. pakartotinis susidūrimas su tuo pačiu antigenu, tik sustiprina imuninį atsaką.

Per praėjusią parą nustatyta 810 naujų koronaviruso atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė 16 žmonių, sekmadienį paskelbė Statistikos departamentas. Daugiausiai mirusiųjų priklausė 70–79 metų amžiaus grupei – septyni, taip pat mirė penki 80–89 metų amžiaus grupės žmonės, dviem mirusiems buvo nuo  60 iki 69 metų, po vieną žmogų mirė 50–59 ir 30–39 metų amžiaus grupėse. Iš mirusiųjų 11 buvo nepaskiepyti, o penki – paskiepyti, pastarieji buvo vyresnio amžiaus.

Šeštadienį Baltarusijos pasienietis galimai neteisėtai įžengė į Lietuvos pusę, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Šeštadienį jau temstant Šalčininkų rajone užfiksuotas atvejis, kai vienas iš dviejų Baltarusijos pusėje kartu patruliavusių pareigūnų galimai peržengė sienos liniją. Anot VSAT, baltarusių pasienietis atsidūrė prie čia pat Lietuvos pusėje esančios kontrolinės pėdsakų juostos ir apsisukęs iškart grįžo į savo šalies teritoriją.

Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksą ruošiamasi pripažinti kultūros paminklu. Tam jau pritarė Valstybinė kultūros paveldo komisija. Kultūros paminklais skelbiami itin reikšmingi nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektai. Šį statusą suteikia Vyriausybė kultūros ministro teikimu, pritarus Valstybinei kultūros paveldo komisijai. XIX amžiuje statytame neogotikiniame pastate uostamiesčio centre iki 2019 metų rudens veikė paštas. Dabar statinys stovi tuščias.

Į portalą tv3.lt kreipėsi alytiškė Eglė (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – aut. past.), teigianti patyrusi itin retą reakciją į COVID-19 skiepą. Moteris sako, kad po skiepo jai sutino krūtis ir sutriko menstruacinis ciklas. Specialistai patvirtina gavę ne vieną panašų skundą, tačiau nei patvirtinti, nei paneigti ryšio su skiepu negali. 27-erių Eglė teigė esanti sunerimusi dėl savo sveikatos ir pasidalindama savo istorija nori įspėti kitas jaunas moteris.

Viena Darbėnų gyventoja pamokyta mamos bei senelės, gamina tarp mūsų protėvių buvusį populiarų, o vėliau užmirštą pieno gėrimą. Senoliai dėl šio gėrimo išskirtinumo ir svaigumo jausmo jį net praminė pieno šampanu. O kaip jis gaminamas ir kokias emocijas kelia? Ji pasakoja: „Turim saldų pieną. Šviežią, pamelžtą. Ir mums reikia jį susikaitinti. Ir turim rūgusį pieną. Kad supiltume saldų pieną su rūgusiu ir sutrauktų.“ Darbėnų miestelio gyventoja Vida virina pieną.

Į Lietuvą rekordiškai anksti atkeliavus pirmosioms gripo vakcinoms, gyventojai jau veržiasi skiepytis. Vieni tą gali daryti nemokamai poliklinikose, kiti už gripo vakciną privačiose klinikose negaili pakloti ir daugiau nei 20 eurų. Nors pernai gripo sezono metu susirgimų atvejų buvo užfiksuota net 53 kartus mažiau nei užpernai, šiemet infektologai perspėja, kad sergamumas gripu padidės. Medikų aiškina, kiek laiko turėtų praeiti tarp skiepų nuo gripo ir koronaviruso.

Po penktadieninio mitingo Vilniuje sulaikytų žmonių dar padaugėjo. Netoli Seimo grupelė besiplūstančio jaunimo aistras kėlė kitiems jau išsiskirsčius. Tad nuovadose iš viso pabuvojo 22 asmenys. Keletas sulaikytųjų – gerai žinomi veikėjai ir propagandistai.  Keiksmus pareigūnams laidė ir dvasiniu mokytoju save vadinantis pilietis. Policija mano, kad jeigu gatvių nebūtų užtvėrę pareigūnai, eisena po mitingo vėl galėjo virsti riaušėmis.

Po vakarykščio mitingo Vilniuje sulaikytų žmonių dar padaugėjo. Netoli Seimo grupelė besiplūstančio jaunimo aistras kėlė kitiems jau išsiskirsčius. Tad nuovadose iš viso pabuvojo 22 asmenys. Keletas sulaikytųjų – gerai žinomi veikėjai ir propagandistai. Keiksmus pareigūnams laidė ir dvasiniu mokytoju save vadinantis pilietis. Policija mano, kad jeigu gatvių nebūtų užtvėrę pareigūnai, eisena po mitingo vėl galėjo virsti riaušėmis.

COVID-19 vakcinas tebegaubia daug mitų, dėl kurių dalis gyventojų nusprendžia nesiskiepyti. Lietuvoje ir pasaulyje fiksuojant naujas viruso atmainas, skiepų priešininkai tvirtina, kad prie to prisidėjo būtent vakcinos. Savo ruožtu mokslininkai teigia, kad tiesos tame labai mažai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rugsėjo 1-ąją paskelbė stebinti naują COVID-19 atmainą, kuriai suteikė miu pavadinimą. Ji pirmąkart aptikta Kolumbijoje sausį.

Gydytojai, slaugytojai ir kiti sveikatos sistemos darbuotojai šeštadienį žygiavo Varšuvos centre, reikalaudami didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų, kurias dar labiau apsunkino koronaviruso pandemija. Dar prieš pandemiją Lenkijos sveikatos sistemai stigo lėšų, o maži atlyginimai paskatino daugelį medikų ieškoti darbo kitose Europos Sąjungos šalyse. Protestuotojai, tarp kurių buvo ir akušeriai, terapeutai, laboratorijų darbuotojai, eidami mušė būgnus ir pūtė dūdas.

Tikrąjį rudenį jau skelbia gausiai žydintys jurginai. Kadaise augę tik močiučių darželiuose, dabar jurginai atgimsta, jais itin domisi lietuvių selekcininkai, išvedę daugybę naujų veislių. Jurginai vis dažniau puošia miestų gėlynus, o štai prancūzai dėl šių gėlių tiesiog pametę galvas. Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo lankytojai susižavėję  – akį traukia sužydę rudens pranašais vadinami jurginai.

Rugsėjo 13 diena – jau kitą savaitę. Nepasiskiepiję ir nesutinkantys testuotis žmonės suka galvas, kas sutiks teikti grožio paslaugas neturintiems galimybių paso. Socialinių tinklų grupėse būrys grožio specialistų tikina nenorintys diskriminuoti žmonių, todėl teigia nepaisysiantys reikalavimų ir teiksiantys paslaugas toliau. Tačiau pastariesiems reikėtų sunerimti: kontrolieriams užfiksavus pažeidimus grės tūkstantinės baudos.

Nors kalendoriuje jau ruduo, vasara iš Palangos trauktis neskuba. Basanavičiaus alėjoje knibždėte knibžda žmonių, viešbučiai pilni, o 16 laipsnių Baltija vis dar gundo išsimaudyti. Su pasimėgavimu Palangoje poilsiaujantis vyriškis krenta į Baltijos bangas. Kurorte – vidurdienis. Tačiau šviečianti saulė ir iki dvidešimties laipsnių įšilęs oras tebetraukia žmones. Nors jau ruduo, panašu, kad vasara kurorte dar liko.

Valdantieji žada šeimoms naujovių, o pažadais nenusileidžia ir opozicija. Štai Saulius Skvernelis siūlo, kad tėvadieniai priklausytų ir už vyresnius vaikus – kol jiems sueis 16 metų. Socdemų norai dar platesni – ragina tėvadienius dalinti ir už vieną vaiką. Panašiai būdama opozicijoje siūlė ir dabartinė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, tačiau dabar ji kalba atsargiau  ir įgyvendinti ankstesnių idėjų neskuba.

Ilgus metus nuolatine tarša uostamiesčio gyventojų kaltinta Klaipėdos jūrinių krovinių kompanija KLASCO įsirengė dulkėtumui mažinti skirtas vandens bei oro patrankas, bei viešai pranešė, kad geležies rūda jų teritorijoje sandėliuojama nebebus. Vis tik, šalia bendrovės gyvenantys klaipėdiečiai šiais pažadais daugiau nebetrešti aplinkos netiki, mat sako, jog tokias kalba girdi jau ketverius metus, o niekas nesikeičia.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė pakilus partijos populiarumui ragina socialdemokratus neužmigti ant laurų. „Žmonių pasitikėjimas mūsų Socialdemokratų partija auga, ačiū jums visiems, ir jis auga visų mūsų dėka, bet negalima užmigti ant laurų, jokiu būdu“, – per partijos tarybos posėdį šeštadienį Vilniuje sakė V. Blinkevičiūtė.

Nuo pirmadienio, rugsėjo 13 d., įsigalios nauji saugumo nuo COVID-19 reikalavimai: įmonės iš klientų privalės prašyti galimybių paso, darbuotojai, neturintys imuniteto, turės periodiškai atlikti testus. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pasikeitusi tvarka gali skaudžiai atsiliepti verslui ir darbuotojams.

Prieš 20 metų rugsėjo 11 dieną Lietuvos lyderiai turėjo susitikti su aukščiausiais Jungtinių Amerikos Valstijų vadovais. Prezidentas Valdas Adamkus pusryčiavo Vašingtone ir laukė susitikimo su JAV prezidentu George'u W. Bushu, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis jau buvo susikrovęs lagaminus ir laukė skrydžio į už Atlanto. Visgi Lietuvos politikų planus sujaukė kruviniausia ataka per Jungtinių Valstijų istoriją, kurią savo akimis stebėjo ir tuometinis Lietuvos prezidentas.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šeštadienį Vilniuje susirinko į tarybos posėdį. Partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės kalboje girdima aštri kritika valdantiesiems dėl vykusių mitingų, dėl ribojimų su galimybių pasu, kurie įsigalios pirmadienį ar dėl ketinimų nemokėti ligos išmokos nepasiskiepijusiems. Penktadienį Vilniaus Katedros aikštėje vyko mitingas, į kurį susirinko 5 tūkst. gyventojų.

Premjerė Ingrida Šimonytė viešai atsakė į Šeimų sąjūdžio organizuotame mitinge dalyvavusios filosofės Nidos Vasiliauskaitės pareiškimą, kad Vyriausybė turėtų leisti sirgti ir mirti „kaip laisviems žmonėms“. Į tai premjerė savo „Facebook“ paskyroje rašė: „Bėda bėdužė šiuo atveju yra tokia, kad nei aš, nei Arūnas Dulkys negalim savo ruožtu kreiptis aplinkraščiu į šalies ligonines su prašymu užtikrinti, kad ponia ir jos bendraminčiai nebūtų paimti į deguonies, kateterio ar DPV „nelaisvę“, jeigu j...

Nors atsiranda vis daugiau medikamentinių būdų, kaip pagelbėti sunkiau COVID-19 sergantiems pacientams, gydytojai ragina prisiminti svarbiausią taisyklę, kuri kitą kartą gali padėti išgelbėti ir gyvybę. Pabrėžiama, kad vis dar gyvenama pandemijos sąlygomis, todėl bet kokie peršalimo simptomai turėtų skatinti išsitirti, kreiptis į medikus ir prireikus kuo anksčiau pradėti gydymą. Kalbėdamas apie COVID-19 pacientų gydymą Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas doc. dr.

Per neramumus Vilniuje sulaikytų asmenų skaičius išaugo iki 22, šeštadienį patvirtino policijos atstovas. „Naktis buvo pakankamai rami, mitinguotojai išsiskirstė, dar vienas nedidelis incidentas užfiksuotas apie devintą valandą vakaro, prie M. Mažvydo bibliotekos susirinko apie 30 asmenų grupelė“, – šeštadienį Lietuvos radijui sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 1061 naujas koronaviruso atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 11 žmonių, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Trys mirusieji priklausė 50–59 metų amžiaus žmonių grupei, vienas – 70–79 metų amžiaus grupei, šeši – 80–89 metų amžiaus grupei, vienas – 90–99 metų amžiaus grupei. Iš visų nuo koronaviruso mirusių žmonių devyni buvo nepaskiepyti ir du – paskiepyti.

Per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, pasieniečiai į Lietuvą neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti maždaug keturiasdešimčiai migrantų, praneša Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Ketvirtadienį šis skaičius buvo apie 50, trečiadienį – apie 40, antradienį – apie 20, pirmadienį – apie 30. Nė vienas asmuo penktadienį į Lietuvą neteisėtai nepateko.

Sauliaus Skvernelio suburta nauja frakcija siūlo, kad neleisti rengti mitingo galėtų tik teismas. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai registravo Susirinkimų įstatymo pataisas, kuriomis keičia leidimų mitingams suderinimo tvarką. Parlamentarai siūlo išbraukti nuostatas, kurios reikalauja renginį suderinti savivaldybėje, ir šiai palieka funkciją išnagrinėti mitingo organizatorių prašymą.

Orus Europoje šeštadienį lems viena iš vakarų į rytus nutįsusi aukšto slėgio sritis ir žemo slėgio sritys apie ją. Giedrų saulėtų orų sritis vis dar tęsiasi nuo Baltijos iki Adrijos jūros, kitur nestigs įvairaus storio debesų, kai kur gana storų. Šilti orai rytoj telksis ties rytine Europos puse. Vakarinėje bus ne taip šilta. Karštų lopinėlių dar liko kai kur pietuose. Romoje rytoj gražūs orai ir 30 laipsnių karščio, Barselonoje palis ir bus 25 šilumos.

Šeštadienį Kaune prasideda bendruomeninis „Fluxus festivalis“. Šių metų renginys kvies dalyvauti diskusijose, o po jų festivalio dalyviai patys kurs ir dekoruos savo kostiumus bei netikėčiausias transporto priemones ir fluxiškai kops į Parodos kalną, pranešė organizatoriai.

Per liepą skiepijimo centruose išpiltas rekordinis kiekis vakcinų nuo koronaviruso – 20,5 tūkst. dozių, informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Didžiausias vakcinų kiekis buvo utilizuotas liepos mėnesį – 20,5 tūkst. dozių. Rugpjūtį šis skaičius siekė 3,7 tūkst. Aiškesnė tendencija bus matoma įvertinus rugsėjo mėnesio duomenis“, – BNS trečiadienį sakė ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis.

64 proc. gyventojų yra linkę laikyti skiepus nuo COVID-19 pilietine pareiga, rodo penktadienį paskelbti Eurobarometro duomenys. Su teiginiu, kad „visi turėtų pasiskiepyti nuo COVID-19, nes tai – pilietinė pareiga“ visiškai sutinko 37 proc. apklaustųjų Lietuvoje, dar 27 proc. buvo linkę su tuo sutikti. 13 proc. apklaustųjų buvo linkę nesutikti, o 23 proc. – visiškai su tuo nesutinka. Visoje ES su šiuo teiginiu sutinka ar linkę sutikti daugiau apklaustųjų – 66 proc.

Lygiai prieš 20 metų visas pasaulis sugniaužęs kvapą televizijos ekranuose sekė įvykius JAV, kai teroristai užgrobtais lėktuvais pražudė tūkstančius žmonių. Ar praėjus dviem dešimtmečiams vis dar girdime tragedijos atgarsius? Jei ne tiesioginius, gal bent kaip šalutinius JAV kovos su terorizmu padarinius? Ekspertai skirtingai vertina tai, kaip daugiausiai aukų JAV istorijoje nusinešęs teroro aktas pakeitė pasaulį.

„Šeimų sąjūdžio“ mitingas neapsiėjo be įtampų. Prie Katedros dieną protestuoti susirinko 5 tūkstančiai žmonių – dvigubai mažiau žmonių nei buvo leista, tačiau pareigūnams darbo netrūko. Nors eitynės neleistos, dalis mitingavusių iš Katedros patraukė Gedimino prospektu Seimo link. Minia susidūrė su kelią pastojusiais pareigūnais, keletas aršiausiųjų protestuotojų buvo sulaikyti.

80-metį perkopusi pensininkė iš Panevėžio rajono sugalvojo įgyvendinti svajonę. Prieš kelerius metus sumanė buvusią Raguvos miestelio pirtį paversti senojo kino muziejumi. Ir buvusios kino mechanikės gyvenimas vėl ėmė suktis iš naujo. O praeito amžiaus kino mechanikos prietaisai vis dar veikia. Raguviškė Marytė paleidžia juostą, jungia kino projektorių ir ant ekrano ima rodyti praeito amžiaus filmuką. Net du senjorės turimi kino aparatai iki šių dienų puikiai veikia.

Kol protestuotojai reikalavimus valdžiai rėžė prie Katedros, politikai rinkosi į pirmąjį posėdį. O vaizdas prie Seimo buvo labai neįprastas – ne tik gausybė pareigūnų, užtvaros, bet ir riaušių malšinimo technika pačiame parlamento kieme. Vieniems politikams dėl to buvo linksma, kiti piktinosi ir per posėdį net prašė patraukti techniką nuo parlamento. O dėl mitinguotojų ir opozicijos reikalavimų atstatydinti bent porą ministrų premjerė Šimonytė kategoriška.

Penktadienį vakare Sveikatos apsaugos ministerija skelbia operacijų vadovo ministro Arūno Dulkio priimtus sprendimus, patikslinančius, kaip nuo pirmadienio bus taikomi papildomi reikalavimai įvairioms paslaugoms ir veikloms. Be kita ko, primenamos ir iki 6 tūkst. eurų siekiančios baudos, numatytos už jų nesilaikymą.