Aktualijos

Vyriausybės ir konkrečių ministrų veiklą sprendžiant situaciją dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą prezidentas vertins iš naujo po sausio 31-osios, pranešė valstybės vadovo patarėjas. Povilas Mačiulis ketvirtadienį LRT teigė, kad šią savaitę su Gitanu Nausėda susitikę susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai pateikė konkrečių pasiūlymų, kaip spręsti baltarusiškų kalio trąšų tranzito klausimą.

Per praėjusią parą pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti aštuoniems migrantams. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių trečiadienį įleisti penki užsieniečiai, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tarnybos teigimu, į šią statistiką nepatenka keturi migrantai, pirminiais duomenimis, Pakistano piliečiais prisistatantys vyrai. Juos trečiadienio popietę pasieniečiai sulaikė Varėnos rajone.

Kūčios ir Kalėdos jau nuo seno turi gilias tradicijas, kurios ypač atsispindi ant šventinio stalo. Kultūrinio paveldo tyrinėtojas, Vilniaus universiteto dekanas Rimvydas Laužikas atskleidė, kokius patiekalus šventėms seniau ruošdavo šeimininkės ir ar šie valgiai turėjo ypatingą reikšmę. Pokalbis su R. Laužiku – TV3 žinių „Dienos komentare“. Turbūt jau ne viena šeima ar šeimininkė dairosi parduotuvėse, ką nusipirkti ir padėti ant Kūčių stalo.

„Dabar arba niekada“ – atrodo, kad tokią taktiką automobilių taršos mokesčio pateikimui taikys valdantieji. Nors apie šią idėją kalbama jau seniai, visgi jos kelionė į Seimo posėdžių salę užtruko. Dabar tvirtinama, kad mokestis Seimui bus pateiktas pratęstoje rudens sesijoje – iškart po Naujųjų metų. Nors vienybės dėl šio projekto koalicijoje trūksta, pirmajame žingsnyje mokesčiui pritarti turėtų ir valdančiųjų gretose esantys kritikai.

Per dešimtmetį Lietuvoje gyventojų sumažėjo tiek, tarsi dingtų Panevėžys ir Klaipėda kartu sudėjus. Vis mažiau lietuvių gimsta, daugiau miršta ir vis toliau emigruoja. Visuomenė sensta ir traukiasi, tiesa lietuviai pagal tautybę vis dar sudaro 85 proc. gyventojų. Panevėžys – per dešimtmetį didžiausios gyventojų dalies netekęs miestas. Ten dešimtadaliu mažiau žmonių, vietoje buvusių 100 tūkst., dabar beliko 89 tūkst. Taip kalba panevėžiečiai: „Nėra darbų.

Merų nuomonės dėl galimybių paso ribojimų išsiskiria. Vieni sako, kad galimybių pasą reikėtų kuo greičiau atšaukti, mat juo gyventojams sukuriamas klaidingas saugumo jausmas, taip tik keliamas dar didesnis pavojus. Tačiau kiti merai ragina neužsiimti saviveikla ir tokius klausimus spręsti patikėti tik sveikatos priežiūros specialistams. Vyriausybė dar praėjusią savaitę pritarė rodikliui, kurį pasiekus būtų atšaukti arba švelninami pandemijos valdymo ribojimai.

Artėjant šventėms vieni ieško itin dailios ir proporcingos eglės, kiti ryžtasi avantiūrai ir perka pačią negražiausią eglę. Kelis dešimtmečius iš įvairių šalių atvežtas paprastąsias egles Lietuvoje auginantys ir tyrinėjantys mokslininkai atskleidžia, nuo ko priklauso eglutės grožis. „Man reikia pačios negražiausios eglutės, ką galėtumėt pasiūlyti?“ – tokio Kalėdų simbolio kasmet ieško architektas Linas Tuleikis. O kad tokią išsirinktų kaunietis net kelias prekyvietes aplanko.

Sostinėje nuodijami šunys. Naujamiesčio rajone gyvenantiems keturkojams netikėtai darosi bloga, jie vemia, o kartais ir nugaišta. Nelaimėlių šeimininkai įtaria, kad gatvėse siaučia gyvūnų nekenčiantis žmogus, o policija sako, kad tokiems gyvūnų kankintojams gresia baudžiamoji atsakomybė.  Deja, dalis mūsų tautiečių žiurkių nuodais taikosi į savo kaimynų augintinius keturkojus. Sumaišo nuodus su skanėstais ir palieka gatvėse. Tai, kas nutinka šunims užvalgius žiurknuodžių – sunku stebėti.

Kol užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis maudosi Vakarų žiniasklaidos šlovės spinduliuose gavęs „drakonų skerdiko“ pravardę, Lietuvos verslas sugeria Kinijos įsiūčio smūgius po Vyriausybės sprendimo Vilniuje atidaryti Taivano atstovybę. Ką tai reiškia Lietuvos verslui ir Lietuvos gyventojams? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Gruodžio mėnesį Kaune startavo unikalus projektas – po Laisvės alėją ir Ąžuolyno parką kviečia pasivaikščioti keturi nematantys gidai-vedliai. Pojūčių turizmo atstovai matantiesiems uždeda specialius simuliacinius akinius, leidžiančius eiti aklinoje tamsoje, įteikia neregio lazdelę ir pakviečia į 1,5-2 val. kelionę.

Įtampa tarp Lietuvos ir Kinijos kaista. Kinijos propagandinis leidinys grūmoja, kad geriausia pamoka už ryšius su Taivanu Lietuvai būtų sankcijos. Vokietijos verslas kreipėsi į Lietuvos ir Kinijos vyriausybes – grasina nutraukti gamybą Lietuvoje, jei valstybės neatkurs santykių. Mūsų šalies verslas vis garsiau prabyla, kad komunistinis režimas nusitaikė į itin skaudžią vietą – trukdo būtent pramonės gamybai, kurios eksportas pastaraisiais metais šoko į neregėtas aukštumas.

Lietuvoje vis labiau plintant omikron atmainai, vyriausybė rengiasi svarstyti naujus griežtinimus. Tarp siūlymų – trumpinti galimybių paso galiojimą, jam gauti nebepriimti antikūnų testų. Jei reanimacijų ligoninėse užimtumo ribos būtų viršytos, 3 savaitėms tektų skelbti ir griežtą užsidarymą. Beje, jau po savaitės nustos galioti galimybių pasai tiems, kas nespės gauti sustiprinančios dozės. Skiepijimo centruose žmonių srautai jau didėja.

Aiškintis dėl konflikto su Kinija ir Lukašenkos trąšų skandalo į prezidentūrą iškviestas ministras Gabrielius Landsbergis. Konservatorių lyderis po susitikimo nebuvo kalbus, ypač apie jo viceministro susitikimus su „Belaruskalij“ žmonėmis spalio viduryje Vilniuje. Opozicija įtaria, kad per juos valdininkas tarėsi, kaip toliau vežti Lukašenkos trąšas, ir galbūt net derėjosi dėl migrantų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia esantis užtikrintas, kad Seimas atmes prezidento Gitano Nausėdos veto įstatymui, kuriuo siekiama įteisinti žvalgybos kontrolieriaus institutą. „91 balsas buvo per priėmimą. Nematau kol kas tektoninių priežasčių, kurios pakeistų parlamentarų balsavimą. Manau, kad tie, kurie palaikė šitą įstatymą, tą patį padarys ir balsuodami dėl veto atmetimo“, – BNS trečiadienį sakė parlamentaras.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) uždraudė iš Lietuvos pasienio atgal į Baltarusiją išstumti keturis sieną kirtusius ir miške penkias dienas praleidusius pakistaniečius. Krikščioniškųjų socialinių iniciatyvų forumo vadovė Rita Škriadaitė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad EŽTT šiems migrantams išdavė leidimą, kuris jų neleidžia iš Lietuvos pasienio į Baltarusiją apgręžti migrantų. „Ir dabar mes tikimės, kad jie nebus apgręžti“, –  sakė ji.

Artėjant didžiausioms metų šventėms – Kalėdoms – Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis siunčia gyventojams įspėjimą. Jis skaičiuoja, kad praėjusią savaitę COVID-19 nusinešė maždaug tiek europiečių gyvybių, kiek gyvena Mažeikiuose. Todėl kad šventės netaptų dar viena baisia tragedija, specialistas dalijasi svarbiausiais patarimais kalėdiniam laikotarpiui.

Seimui praėjusį ketvirtadienį atsisakius sudaryti laikinąją tyrimo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito komisiją, opozicijai priklausantys parlamentarai šią savaitę pateikė du naujus siūlymus.  52 Seimo nariai siekia, kad tyrimo imtųsi Seimo laikinoji tyrimo komisija iš 13 Seimo narių, turinčių teisę dirbti su įslaptinta informacija. Ši komisija turėtų aiškintis „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą 2021 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesiais aplinkybes.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo žvalgybos kontrolieriaus institutą įteisinantį įstatymą, siūlydamas laikyti jį nepriimtu, trečiadienį pranešė Prezidentūra. „Naujos, papildomos Žvalgybos kontrolierių institucijos įkūrimas nesustiprina Lietuvos žmogaus teisių apsaugos sistemos. Priešingai, apribojant iš Konstitucijos kylančias Seimo kontrolieriaus kompetencijas, ta sistema iškreipiama ir kuriamos galimos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui“, – sako Gitanas Nausėda.

Lietuvos kariuomenę papildė nauji sunkvežimiai ir mikroautobusai, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Lietuvos kariuomenei šią savaitę perduoti Vokietijos gamintojo „Daimler AG“ specialiosios paskirties „Arocs“ sunkvežimiai ir pristatyta paskutinė partija padidinto pravažumo multifunkcinių mikroautobusų „Peugeot Dangel Expert“. Bendra įsigijimų sutarčių vertė – apie 16 mln. eurų. Iš viso už šią sumą įsigyti 25 sunkvežimiai ir 127 mikroautobusai.

COVID-19 situacija mokyklose šiuo metu yra stabili, todėl galimybė įvesti nuotolinį mokymąsi nesvarstoma, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Ji tai pat užsiminė, kad šiuo metu nėra svarstoma apie prievolės skiepytis įvedimą švietimo darbuotojams.

Lietuva už 86 mln. eurų iš Jungtinių Amerikos Valstijų įsigys papildomų prieštankinių raketų sistemų „Javelin“, BNS trečiadienį patvirtino Krašto apsaugos ministerija (KAM). Anot jos, Gynybos resursų agentūra su JAV vyriausybe artimiausiu metu pasirašys sutarties papildymą dėl vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės „Javelin“ įsigijimo. Šiuo dvišaliu susitarimu papildomai bus perkama raketų, paleidiklių ir kitos sistemos įrangos už 97 mln. JAV dolerių (beveik 86 mln.

Daugiau nei du mėnesiai. Tiek laiko nežinoje gyvena po draugų vestuvių vakarėlio dingusio Evaldo Rusio artimieji. Ieškota vandenyje, samdyti kinologai, būrėjai, šeima kreipėsi į teisininkus, policija ir savanoriai tęsia paieškas. Tačiau jaunuolio likimą ir toliau gaubia mįslė. 2021-ųjų spalio 17-oji – paskutinė diena, kada buvo užfiksuotas 31-erių E. Rusys. Tądien apie vidurnaktį jis išėjo iš Naujojo Sodo gatvėje Klaipėdoje vykusių draugų vestuvių ir dingo be žinios.

Vyriausybei patvirtinus mokyklų tinklo reformą, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako nemananti, kad mažiausių mokyklų pertvarkymas ar likvidavimas turėtų būti didelė problema. Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vietomis vienam mokiniui tenka tik trys mokiniai. „Tai tikrai neturėtų būti labai didelė problema, manau, tai labai teigiamas žingsnis.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė tvirtina, kad šiuo metu nei Vyriausybė, nei ministerija nesvarsto nuotolinio ugdymo galimybės, nes situacija ugdymo įstaigose yra stabili. „Ne, galimybės šiuo metu grįžti prie nuotolinio mokymo šiuo metu tikrai nėra svarstomos. Stebime situaciją mokyklose, epidemiologinė situacija mokyklose yra jau kurį laiką stabili. Šiandien protrūkių skaičius yra mažesnis – yra apie 440, prieš kurį laiką buvo 500. Taigi ta situacija yra stabili.

Nuo kitų metų Lietuvoje nebeliks jungtinių klasių 5–8 klasėse, taip pat nuspręsta nebejungti daugiau nei dviejų pradinukų klasių ir nebefinansuoti per mažai moksleivių turinčių klasių. Tokius sprendimus trečiadienį įtvirtino Vyriausybė. Su šiomis permainomis numatyta, kad nuo 2022 metų pradiniame ugdyme gali būti jungiamos tik dvi klasės. Rekomenduojama jungti gretimas klases.

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje keičiantis daliai Kelių eismo taisyklių (KET), vairuotojai kviečiami iš anksto susipažinti su aiškiau reglamentuota tvarka dėl įvažiavimo į bendrą greitėjimo ir lėtėjimo juostą ir išvažiavimo iš jos. Tikimasi, kad tai padės išvengti galimų avarinių situacijų. Ilgą laiką vykstant diskusijoms dėl eismo tvarkos važiuojant bendromis greitėjimo ir lėtėjimo juostomis, tikslinami KET reikalavimai ir aiškiau apibrėžiama, kokiose situacijose ir kas turi pirmumą kelyje.

Lietuva seka kitų Europos šalių pavyzdžiu ir planuoja įtraukti vis daugiau profesinių sričių, kuriems vakcinacija būtų privaloma. Jau registruotas įstatymo projektas, kuriuo ketinama įvesti privalomą tam tikrų profesijų darbuotojų skiepijimą, tarp jų – ir viešojo administravimo subjektų veikla ir profesinė karo tarnyba. Šis projektas dar turės sulaukti ir Vyriausybės pritarimo.

Vyriausybė nepritarė dalies Seimo narių pasiūlymui, kad vaiko pinigai augtų iki 84 eurų. Tai siūlyta pasiekti vaiko pinigus didinant nuo 1,75 iki dviejų bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžių.  Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadai nepritarti parlamentarų pasiūlymui, nes tai iš valstybės biudžeto papildomai pareikalautų apie 87,5 mln. eurų kasmet.

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovu paskirtas Marius Vaščega. Darbą jis pradės 2022 metų vasario 1 dieną, trečiadienį pranešė atstovybė. M. Vaščega Vilniaus universitete yra baigęs teisės studijas, Europos teisės ir ekonomikos magistro bei tarptautinės politikos magistro laipsnius įgijo užsienio aukštosiose mokyklose. Įvairiose Europos Sąjungos institucijose jis dirba nuo 2004 metų: yra dirbęs Europos Parlamente, ES Taryboje, EK darbą pradėjo 2013 metais.

Galimas prezidento kreipimasis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų įvedimo apsunkintų situaciją, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Ji atkreipė dėmesį, kad dėl galimybių paso konstitucingumo į KT gali kreiptis visos valdžios institucijos, tai jau padarė ir grupė parlamentarų, bet kviečia valdžios atstovus kalbėti vienu balsu. „Tai mums šiek tiek vėl apsunkintų situaciją.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, jog siekiant stabyti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą sukurta tarpinstitucinė darbo grupė – ji turėtų pateikti suderintą poziciją šiuo klausimu. „Dabar dirba skirtingų institucijų atstovų grupė ir kada jie padarys tam tikrus veiksmus, tada teiks, bet matau, kad galbūt klausimą galima išspręsti ir be platesnių paketų“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį sakė M. Skuodis.

Plintant omikron atmainai Vyriausybė ketina svartyti ir dėl griežtesnių priemonių renginiams. Viena iš jų galėtų būti privalomas respiratorių dėvėjimas, nurodė premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė. Ji patvirtino, kad šiandien turėtų vykti Vyriausybės posėdis ir dėl naujų kontrolės priemonių. „Tikrai žinome, kad yra šventinis laikotarpis, vyksta daugybė renginių, sakykime, planuojami ir šventiniai susitikimai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turi vieningai ir aiškiai pasakyti Kinijai apie galimą atsaką dėl jos spaudimo Lietuvai.

Nuo gruodžio 28 d. įsigaliojant naujai tvarkai dėl galimybių paso galiojimo žmonėms kilo labai daug klausimų. Visgi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys juos siūlo spręsti paprastai – pasiskiepyti sustiprinamąja vakcinos doze. Taip pat jis konstatavo, kad omikron atmainos neišvengsime, tačiau čia svarbus tik vienas rodiklis. Komentuodamas situaciją dėl omikron A. Dulkys priminė, kad atvejų didesnis skaičius nėra pagrindinis dalykas.

Vaikų formaliajam bei neformaliajam ugdymui galimybių paso nėra ir nebus reikalaujama, o vakcinuotiems suaugusiems asmenims galimybių pasas neribotai prasitęs iš karto po trečios sustiprinančios dozės, sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. „Vaikams formaliam, neformaliam ugdymui galimybių paso reikalavimo nėra ir nebus.

Vakarai su Rusija turi kalbėti vienu balsu, sako Lietuvos ambasadorius Maskvoje Eitvydas Bajarūnas. „Mums, Vakarams, reikia rasti bendrą kalbėjimo su Rusija modelį. Tai, ką dabar Rusija siūlo, yra jos pasiūlymas, bet mums patiems reikia turėti savo strategiją“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė diplomatas. „Mes, Vakarai, turime kalbėti vienu balsu“, – teigė jis. Ambasadorius dalyvavo Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje, skirtame aptarti situaciją Rusijoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu aptarti tarptautinių sankcijų Baltarusijai įgyvendinimą. G. Landsbergis teigė, kad tiek Vyriausybės komisijos sprendimas, tiek ruošiamas įstatymo projektas dėl trąšų tranzito turi eiti paraleliai. Ministras nebuvo kalbus dėl viceministro Egidijaus Meilūno susitikimo su „Belaruskalij“ atstovais. „Susitikimas buvo konstruktyvus.

Plintant omikron atmainai Vyriausybė artimiausiu metu ketina svarstyti antikūnų tyrimo įtraukimo galimybių pasui gauti tikslingumą, pranešė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. Šiuo metu pagal Vyriausybės nutarimą yra įtraukta, kad atlikę antikūnų tyrimą, jam esant teigiamam, 60 d. galima turėti ir galimybių pasą.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir toliau bendradarbiaus su veiklą Klaipėdos miesto taryboje nutraukusios valstiečių frakcijos nariais, jos seniūnas Arvydas Vaitkus kurs savo komitetą, sako partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Pasak jo, planuojama, jog valstiečių sąrašą 2023 metų savivaldos rinkimuose uostamiestyje ves Seimo narė, partijos vicepirmininkė Ligita Girskienė, o A. Vaitkus kandidatuos su savo rinkimų komitetu.

Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių. „Nustebti kuo“ – lietuvių kalbai svetimas junginys.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė praėjusią savaitę Seime priimtą 2022 metų biudžetą ir susijusius įstatymus. Pasak G. Nausėdos, gerovės valstybę reikia kurti trimis kryptimis – stiprinant saugumą, mažinant socialinę atskirtį ir kuriant inovatyvią ekonomiką, teigiama Prezidentūros pranešime.

Nors Lietuvoje COVID-19 situacija išlieka pakankamai stabili, omikron atmainos plitimas kitose valstybėse kelia nerimą, konstatavo vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė. Ji įspėjo, kad šalys jau fiksuoja vietinį viruso plitimą, o naujajai atmainai tapti dominuojančia pakanka ir vos trijų savaičių. Tuo metu Lietuvoje jau fiksuota 14 omikron atvejų ir 100 įtarimų.

Siekdama užkirsti kelią gyventojus klaidinančios informacijos plitimui, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teikia pagrindinę informaciją apie gruodžio 28 d. įsigaliosiančius pokyčius dėl galimybių paso.

Vietų trūkumą Vilniaus mokyklose švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė savivaldybei siūlo spręsti griežtu būdu – neleidžiant aplinkinių savivaldybių vaikams mokytis sostinės mokyklose. J. Šiugždinienė trečiadienį Seime sulaukė klausimo, kaip Vilniaus mieste turėtų būti sprendžiama problema, kad savivaldybės mokyklose trūksta vietų, todėl formuojasi itin gausios klasės.

  Opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) priklausantis Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas teikia 18 klausimų premjerei, sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrams dėl galbūt neskaidraus Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendimo atsisakyti milijoninės vertės sanatorijų „Pušynas“ ir „Dainava“, rašoma LSDP pranešime.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija Klaipėdos taryboje nutraukia veiklą, jai priklausę politikai toliau dirbs vienoje frakcijoje opozicijoje. Mero Vytauto Grubliausko trečiadienį Tarybos posėdyje perskaitytame buvusios „valstiečių“ frakcijos pareiškime teigiama, kad sprendimą septyni frakcijai priklausantys politikai priėmė norėdami geriau atstovauti miestiečiams ir nebesieti savęs su kitomis politinėmis jėgomis.

Seimas greičiausiai atmestų prezidento Gitano Nausėdos veto dėl žvalgybos kontrolieriaus, sako parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Žinių radijui trečiadienį ji teigė dar besitikinti, kad prezidentas pasirašys Seimo priimtą šį naują institutą įteisinantį įstatymą, nes toks įrankis padėtų labiau užtikrinti žmogaus teises. „Tikiuosi, kad bus toks sprendimas (pritarti – BNS) priimtas.

Pasieniečiai po kelių dienų pertraukos pastarąją parą vėl nefiksavo bandymų neteisėtai kirsti sieną iš Baltarusijos. Kaip trečiadienį informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba, tai jau šešta tokia para gruodį ir šešta nuo rugpjūčio 3-iosios, kai VSAT pareigūnams buvo suteikta teisė nepriimti neteisėtai į Lietuvą bandančių patekti užsieniečių. Nė vienas migrantas į Lietuvą iš Baltarusijos nebandė patekti ir gruodžio 7, 10, 14–16 dienomis.

Steigiamasis naujos partijos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – suvažiavimas numatytas sausio 29 dieną Palangoje, trečiadienį pranešė šios politikės jėgos frakcijos Seime atstovai. „Vos du mėnesiai praėjo nuo tada, kai paskelbėme kuriantys naują politinę jėgą. Iki dabar jaučiame žmonių palaikymą didžiuosiuose miestuose ir rajonuose.