Aktualijos

Nuo šios savaitės ir neturintiems galimybių paso yra sudaryta galimybė patekti į kai kuriuos didžiuosius šalies prekybos centrus, kur visi norintys gali pasiskiepyti vakcinomis nuo COVID-19. Tačiau kai kurie gyventojai į šią galimybę žiūri gana skeptiškai ir teigia nesuprantantys, kodėl būtent tokiu būdu neimunizuotiems asmenims leidžiama prekybos vietose lankytis be galimybių paso, esą šitaip pastarieji gali gudrauti ir bandyti prasmukti apsipirkti.

Po mažai ilsėtis leidusių 2021 metų, 2022-ieji Lietuvos darbuotojus džiugins ilgaisiais savaitgaliais. O patys apsukriausi turės ne vieną progą su viena ar pora atostogų dienų savo savaitgalius prailginti ir iki penkių dienų. Kitąmet Lietuvoje išpuola penki ilgieji savaitgaliai – vienu daugiau nei šiemet. Tiesa, pirmojo ilgo savaitgalio teks palaukti iki kovo, nes Naujieji metai 2022 m. minimi šeštadienį, sausio 1-ąją, o Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – trečiadienį.

Šiandien teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pasirašė įsakymą, kuriuo siekiama gerinti translyčių asmenų teisinę padėtį. Jame apibrėžiamos asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės, įtvirtintas naujas vardo ir pavardės keitimo pagrindas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasak ministrės, tai yra svarbus žingsnis, padėsiantis Lietuvai užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo daugiau nei prieš dešimtmetį priimto sprendimo dalinį įgyvendinimą, taip pat žmogaus teisių standartų įtvirtinimą.

2021-ieji – skyrybų metai ir dabar tai patvirtina statistika. Keliais procentais išaugo besituokiančių porų skaičiai, o visu penktadaliu – pasukusių skirtingais keliais porų statistika. Ypač čia pasižymėjo Kaunas – kauniečiai šiemet skyrėsi pusantro karto dažniau nei pernai. Laikinoji sostinė, galima sakyti, pakeitė visos šalies statistiką. Tiesa, santykių žinovai pastebi – skyrybų skaičius didesnis ne vien todėl, kad lietuviai šiemet pradėjo labiau pyktis.

Aistros 2021-aisiais Lietuvoje virė ne tik dėl skiepų. Pirmieji mitingai prasidėjo visai dėl kitų valdžios sprendimų. Laisvės partijos noras įteisinti homoseksualų teises priėmus Partnerystės įstatymą vėl suskaldė visuomenę ir „pagimdė“ šeimų maršą, kuris sukvietė tūkstančius šalininkų protestuoti prieš lygias gėjų ir lesbiečių teises. Deja, patyčios ir grasinimai tęsiasi iki šiol. Kodėl? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad dabartinei valdžiai dar daug ko reikės išmokti: „aš nenorėčiau pirštais badyti, bet visa grandinėlė dar turi kur pasitempti, aš turiu galvoje visą valdančią grandinėlę, pradedant prezidentūra Vyriausybe ir, aišku, Seimu", rašo lrt.lt. Prezidentė davė interviu LRT televizijai, kuriame sakė: „Dar turbūt daug ko valdžiai reikės išmokti – tai jauni politikai, jaunų politikų karta.

Kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus kritikuoja leidimą Vilniuje atsidaryti Taivaniečių atstovybei. Jo teigimu, konflikto su Kinija nuostoliai yra milžiniški. „Su Kinija susidariusi padėtis, man atrodo, kad nuostoliai yra milžiniški, o to visiškai nereikėjo.

Nuo rugsėjo 13 dienos patekti į grožio salonus, renginius, prekybos centrus gali tik turintys galiojantį galimybių pasą. Nors ir nuo to laiko gyventojai jau spėjo apsiprasti su esamais ribojimais, apsaugos bendrovių atstovai neslepia, kad antradienį įsigalioję nauji sugriežtinti ribojimai tapo tikru galvos skausmu. Anot jų, neretai kontrolieriams kyla sunkumų tikrinant vaikų galimybių pasus, esą pasitaiko situacijų, kai to daryti jiems neleidžia tėvai.

Laidoje „Žmonės kalba“ – išskirtinis pokalbis su astrologu, TV3 orų pranešėju Nagliu Šulija. Kas 2022-aisiais laukia mūsų visų ir Lietuvos? N. Šulija pateikia intriguojančių įžvalgų dėl įtemptų santykių su kaimyninėmis valstybėmis. Kokia planeta turės didelę įtaką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir kaip tai gali atsiliepti pasauliui?  Ne ką mažiau įdomios astrologo prognozės ir apie Kinijos lyderį bei COVID-19 pandemiją.

Ketvirtadienį TV3 Žinių „Dienos komentare“ Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kalbėjo apie situaciją pasienyje. Jo mintis, kad vaikų vertė migrantų kultūroje neužima didelės reikšmės, o tai turėtume turėti galvoje. Toks pasisakymas sukėlė aistrų, į kurias reagavo ir parlamentaro kolegos. „Dėl vaikų – turėkime galvoje, kad kultūroje, iš kurios atvyksta tie žmonės, vaikų vertė jokiu būdu nėra didelė. Jie jais prisidengia ir manipuliuoja, dažnai šioje vietoje jie taip pataiko ant mūsų jautrumo.

Antrieji pandeminiai metai Lietuvai „padovanojo“ išskirtinai didelį mirtingumą. Skaičiuojama, kad 2021-ieji bus mirtingiausi metai per 6 dešimtmečius. Nors pagrindinės lietuvių mirčių priežastys jau nesikeičia metais, savo juodą darbą šiemet padarė COVID-19, pagal mirčių priežastis kai kuriais mėnesiais atsidurdavęs ir antroje vietoje. Vertinant išankstinius turimus 10-ies šių metų mėnesių duomenis, Lietuvoje jau mirė gerokai daugiau žmonių nei pernai per tokį patį laikotarpį.

Besibaigiant metams dovanų gavo Seimo darbuotojai. Jiems vadovybė išmokėjo nemažas premijas. Maždaug tūkstančiui kanceliarijos darbuotojų valdžia paskirstė virš milijono eurų. Tiesa, Seimo nariai priedų negavo ir sako nepavydi ir kanceliarijos darbuotojams – jų atlyginimai ir taip nedideli. O dauguma ministerijų, skirtingai nei parlamentas, savo darbuotojų šventiniu periodu nusprendė apskritai nepaskatinti.

Rusija žvangina ginklais Ukrainos pasienyje. Jeigu Kremlius nuspręstų įsiveržti į Ukrainą, ekspertai regi didžiausią karinį konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulio karo. Pašliję santykiai su Kinija kelia grėsmę ne tik šalies verslui, bet ir nacionaliniam saugumui – regima galimybė, kad gali padaugėti Pekino koordinuojamų kibernetinių atakų. Nerimo kelia ir prie Lietuvos sienų vykstantį migrantų krizė, kurią organizuoja vis labiau su Rusija besiintegruojanti Baltarusija.

Nuo pirmadienio, sausio 3 dienos, koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąraše pokyčių nenumatoma. Raudonoje ir pilkoje zonoje lieka visos pasaulio šalys, išskyrus geltonoje zonoje esantį Majotą, bei 7 Pietų Afrikos regiono šalis, esančias šalių, iš kurių atvykus taikomos sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės, kategorijoje. Kitą savaitę galios tie patys reikalavimai ir rekomendacijos, kurios galioja ir šiuo metu.

Nuo Naujųjų metų – blogos žinios rūkantiems ar mėgstantiems išlenkti alaus bokalą arba išgerti taurę vyno. Nuo sausio 1 d. didėja alkoholio ir tabako gaminių akcizai. Nuo Naujųjų pigiausias alus brangs maždaug 2 euro centais, virš 8,5 proc. stiprumo vynas apie 10 euro centų, o stiprieji gėrimai – apie 30 euro centų. Brangs ir rūkalai, o visų svaigalų kainos atitinkamai didės iki pat 2025-ųjų. Iš alkoholio akcizų valstybės biudžetas 2022 metais papildomai gaus apie 17,3 mln.

Kinijos autoritariniam režimui pykstant dėl Lietuvos politinių veiksmų, Taivano naujienų savaitraštis „Taiwan Insider“ socialiniame tinkle dėkojo mūsų šaliai už drąsą, taip pat išskyrė 3 pagrindinius šalies politikus, kurie aktyviai prisidėjo prie paramos jų valstybei. Lietuvoje pradėjus veikti taivaniečių atstovybei, tai kaip reikiant supykdė komunistinės Kinijos valdžią, kuri iki šiol siekia susigrąžinti Taivano kontrolę į savo rankas.

Kitą savaitę bus pradėti griauti „griaučiai“ statybvietėje sostinės Šeškinės rajone, kurioje turi iškilti nacionalinis stadionas. Vilniaus miesto savivaldybė penktadienį pranešė, kad užkonservuotos nebaigto statyti Nacionalinio stadiono konstrukcijos bus demontuojamos antradienį. Išvalius teritoriją, prasidės naujo Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos. UEFA standartus atitinkantį futbolo stadioną su daugiafunkciniu sporto kompleksu planuojama pastatyti iki 2024-ųjų pabaigos. Apie 160 mln.

Dėl Danės upėje pasklidusių teršalų penktadienį sušauktas Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, nutarta skelbti ekstremalią situaciją, BNS patvirtino miesto meras Vytautas Grubliauskas. Pasak jo, taip nuspręsta pamačius, kad incidento padarinių nepavyks likviduoti per 24 valandas.

Bendradarbiaujant su Registrų centru, neatlygintinam naudojimui atveriami nuasmeninti Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos duomenys, penktadienį pranešė Teisingumo ministerija. Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, pirmą kartą atveriami plataus masto politinių partijų duomenys leis visuomenei geriau pažinti partijų veiklą, teisinį statusą, sužinoti platesnę informaciją apie partijų narius, jų skaičiaus dinamiką.

Dalis darbuotojų Lietuvoje jau kitąmet privalės skiepytis nuo COVID-19. Prezidento Gitano Nausėdos manymu, tokia prievolė turėtų atsirasti kartu su žalos kompensavimo mechanizmu, jei vakcina sukeltų itin stiprų nepageidaujamą poveikį. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gruodžio pradžioje tvirtino, kad ministerija tokį mechanizmą jau ruošia. Tačiau Seime šis procesas pradėtas dar rudenį, tik iki šiol taip ir nepabaigtas.

2021 m. gruodžio 26-30 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai siekdami užtikrinti eismo saugumą keliuose, vykdė vairuotojų, įskaitant dviračių ir elektrinių paspirtukų, blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kontrolę. Priemonės metu policijos pareigūnai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje nustatė 4 neblaivius vairuotojus.

Iš sveikatos apsaugos viceministrės pareigų besitraukianti Živilė Simonaitytė sako, kad po metų šiose pareigose atėjo laikas naujiems iššūkiams, o jos darbus sėkmingai perėmė nauji ministro komandos nariai. „Metas kitiems darbams, kitiems iššūkiams, ir viskas. Dėl to ir sprendimas toks. Nelabai daugiau kokių nors argumentų ir yra. Šitame etape yra pasipildžiusi komanda.

Praėjusią parą nustatytas 1831 naujas COVID-19 atvejis, mirė devyni žmonės, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Penki mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 1659 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 17 tūkst. 593 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1039 COVID-19 sergantys pacientų – keliolika mažiau nei praėjusią parą, 103 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta apie 9,5 tūkst.

Po neilgos pertraukos pasieniečiai ketvirtadienį vėl nefiksavo nė vieno atvejo, kad iš Baltarusijos į Lietuvą neleistinose vietose būtų bandę patekti migrantai. Tai buvo jau septinta tokia para gruodį ir septinta nuo rugpjūčio 3 d., kai VSAT pareigūnams buvo suteikta teisė nepriimti neteisėtai į Lietuvą bandančių patekti užsieniečių.

Ketvirtadienį Lietuvą pasiekė žinia iš Sveikatos apsaugos ministerijos – traukiasi SAM viceministrė Živilė Simonaitytė. Ji savo pareigose nebedirbs nuo Naujųjų metų. Penktadienio rytą viceministrė savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, susijusį su pasitraukimu. Moteris pasidalijo savo darbo patirtimi.

Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbius Lietuvos politikos, visuomenės, kultūros ir ekonomikos gyvenimo įvykius 2021-aisiais. SAUSIS Sausio 4 dieną Vilniaus apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl šiuo metu Rusijoje kalinčio Romo Zamolskio padarytų nusikaltimų. Sausio 7 dieną prokurorai Vilniaus apygardos teismui perdavė nagrinėti ieškinį dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo ir valstybei iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų.

Reaguojant į migrantų antplūdį, institucijos pasienyje su Baltarusija nutiesė daugiau nei 150 kilometrų spygliuotos vielos užtvaro ir dar dešimt kilometrų stacionarios tvoros, penktadienį pranešė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Metus baigiam su tokiais rezultatais: pasienyje įtvirtinta 150 km 436 m. šešių spiralių koncertinos ir pastatyta daugiau nei 10 km stacionarios neperkerpamos tvoros“, – feisbuke rašė politikas.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų vieningiau reaguoti Kinijos spaudimą Lietuvai. „Yra labai svarbu turėti europinį palaikymą. Lietuva visada siekė turėti europinį dialogą su Kinija 27+1, ir čia yra, matyt, ta proga, kur tas 27+1 pagaliau turi parodyti, kad realiai egzistuoja kaip formatas. Nes šiandien tai gali būti Lietuva, rytoj tai gali būti bet kuri kita šalis“, – penktadienį paskelbtame interviu delfi.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pripažįsta iš  užsienio investuotojų Lietuvoje gavusi informacijos apie patiriamą spaudimą iš Kinijos.  „Gavome Vokietijos įmonių asociacijos kreipimąsi, adresuotą užsienio reikalų ministrui ir man. Mes su investuotojais nuolatos bendraujame ir tiesiogiai. Tas nerimas buvo išsakytas mums ir dar kiek anksčiau“, – interviu delfi.lt sakė A. Armonaitė.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas skelbia, kad Klaipėdoje tarnyboms naktis buvo nerami. Naktį gautas pranešimas, kad Danės žiotyse yra didelis naftos produktų kiekis, teršalus į upę neša iš marių. Meras praneša savo socialiniame feisbuko tinkle, kad įvykio vietą iškviestos specialiosios tarnybos, Aplinkos apsaugos specialistai, VĮ Uosto direkcijos gelbėjimo kateris, kuris turi skymerius ir bonines užtvaras.

Jau netrukus lietuviams reikės rūšiuoti ne tik plastiką, popierių ir stiklą, bet ir atskirai rinkti maisto atliekas. Jas išmesti turėsime į specialiai tam skirtus konteinerius. Skamba gražiai, tačiau nors ir daugiau rūšiuodami – dar daugiau sumokėsime už šiukšlių tvarkymą – bent jau tokį liūdną scenarijų piešia savivaldybės ir atliekų tvarkytojai. Maisto atliekas bus privaloma rinkti ir perdirbti atskirai. Nuo 2024-ųjų tai daryti įpareigoja ES direktyvos.

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Nuo šiol didmiesčių gyventojai nuo COVID-19 pasiskiepyti gali ir prekybos centruose. Daliai tokia naujovė gali padėti aplenkti eiles stambiuose vakcinacijos centruose, kur įvedus naują tvarką dėl galimybių paso fiksuojami didžiuliai žmonių srautai. O Sveikatos apsaugos ministerija dar kartą teisinasi dėl antikūnų testų, kodėl vieni gyventojai nuo sausio 10-osios toliau galės juos naudoti galimybių pasui gauti, o kiti ne, nors medikai raginai šių testų išvis vengti.

Vilniaus gatvėje Kaune jau gali lankytis žmonės – rangovai skelbia baigę tiesti požemines komunikacijas. O akmeninio grindinio kloti negali ir ne tik dėl įšalusios žemės, bet ir dėl darbus įšaldžiusių teisminių ginčų su paveldosaugininkais. Ar pavyks laiku baigti šios senamiesčio gatvės rekonstrukciją, kol kas nežino niekas.

Soti metų palyda laukia ir miško gyventojų. Anykščių rajono Budrių kaimo bendruomenė jau devintus metus nukloja vaišių stalus žvėrims. Gamtos sergėtojai sako, kad kol kas šiųmetė žiema nekelia grėsmės miško gyventojams. Maisto jie randa. Labiau susirūpinti žvėrimis reikėtų, jei spustels didesnis šaltukas ir pusnys miške sieks kelius. Jau devintus metus Anykščių rajono Budrių kaimo bendruomenė kuria šventę ne tik žmonėms, bet ir miško gyventojams.

Įtampa su Kinija tarptautinėje erdvėje nėra vertinama tik kaip Lietuvos problema, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Jūs turbūt stebite tarptautinę erdvę ir matote, kad tai nėra vertinama kaip Lietuvos klausimas. Apie šią problemą kalba ir ponas Borellis (Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis – BNS), ir Europos Komisijos vadovai, ir kitų valstybių prezidentai, ir Vyriausybių vadovai“, – televizijos kanalui „Info TV“ ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Minis yra išskirtinis miniatiūrinis kaimas, jis – šimtus kartų mažesnis, nei mums įprastas kaimas ir telpa kambaryje. Jį savo rankomis sukūrė kaunietė – tarp sniego pusnių mažos trobos, bažnyčia, malūnas, krautuvė. O pastatuose ir aplink juos – viskas, ko reikia miniatiūriniam gyvenimui – daiktai, gyvuliai ir augalai. Kaunietė Agnė kviečia pasisvečiuoti miniatiūriniame lietuviškame kaime – jam jos namuose net skirtas atskiras kambarys.

Infliacija toliau šiepia nasrus. Gruodį ji tapo dviženklė, pasiekė kone 11 procentų, – praktiškai tiek, kiek kitąmet didės pensijos. Valdantieji toliau aiškina, kad pensijos ir algų augimas kompensuos kainų didėjimą. O kaimynai lenkai suka kitu, gan drastišku keliu. Jų vyriausybė užsimojo nuo vasario pusmečiui naikinti ir šiaip nedidelį pridėtinės vertės mokestį maisto produktams.

Šunų, kačių ir šeškų privalomo ženklinimo išlaidos socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms bus kompensuojamos. Visi gyvūnai turi būti paženklinti iki kitų metų gegužės, tačiau kai kuriems tokia finansinė našta yra per didelė. Vadinamasis gyvūnų sučipavimas padėtų spręsti prieglaudų problemą, kur bešeimininkiams gyvūnams paprasčiausiai trūksta vietos. Prieglaudose ženklinti gyvūnai negyventų ištisus mėnesius, o tik pabūtų, kol jų atvyktų pasiimti šeimininkai.

Nėra matomo pagrindo siūlyti Lietuvoje įvesti masinį privalomąjį skiepijimą, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiuo metu to siūlyti tikrai nematome pagrindo“, – televizijos kanalui „Info TV“ ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.

Lietuvoje pirotechnikos pirkimas pasiekė patį piką. Fejerverkai pabrango bent penktadaliu, bet dalis gyventojų jiems vis dar negaili ir kelių tūkstančių eurų. Medikai ir policija perspėja: netinkamas pirotechnikos naudojimas gali net tik bauda, bet ir skaudžiomis traumomis, nudegimais, amputacijomis. Fejerverkų parduotuvės savininkui Haroldui šiuo metu pats darbymetis, prieš pat naujuosius gyventojai nuperka didžiausius kiekius pirotechnikos. Gyventojai dalinasi: „Kažką pašaudyti bandysiu.

Prezidentas Gitanas Nausėda teikia Seimui dekretą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjo Armano Abramavičiaus atleidimo iš pareigų. Ketvirtadienį prezidento pasirašytu dekretu siūloma atleisti teisėją dėl sveikatos būklės. LAT teisėją iš pareigų atleidžia Seimas prezidento teikimu. Atleisti A. Abramavičių prezidentui patarė gruodžio 20 dieną šį klausimą nagrinėjusi Teisėjų taryba.

Jau nuo kitos savaitės gyventojai sulauks pirmųjų „Sodros“ pensijų ir išmokų 2022 m. Vienos jų mokamos už einamąjį, o kitos – už praėjusį mėnesį. Gruodį kai kurie gavo dvigubas išmokas, tačiau sausį turės verstis be papildomų pinigų. Be kita ko, nuo sausio 1 d. prasidės naujas ketvirtis, tad kai kuriuos išmokų dydžius „Sodra“ ir perskaičiuos. Kada bus mokamos skirtingos išmokos Gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki 2 metų, gavo dvi vaiko priežiūros išmokas – už lapkritį ir už gruodį.

Prieš pat metų pabaigą Seimo kanceliarijos darbuotojams išmokėta vienkartinė išmoka, vadinamasis 13 atlyginimas. Šventine premija darbuotojai apdalinti pirmą kartą per daugiau nei 10 metų. Kaip portalui tv3.lt patvirtino Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas priedai Seimo kanceliarijos darbuotojai išmokėtos pirmą kartą nuo 2008 metų.

Šiemet susiskaldė ne tik žmonės, bet ir valdžios elitas, kuris pritrūkęs žodžių vienas kitą ima tildyti vadindamas asilais, o santykius aiškinasi „kumščiais“. O Seime ne vienas klausimas rimtai sukiršino ne tik visuomenę, bet ir pačius Seimo narius. Kodėl taip nutiko? Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Nuo kitos savaitės iš sveikatos apsaugos viceministrės pareigų traukiasi Živilė Simonaitytė. Ji BNS ketvirtadienį patvirtino šias pareigas paliekanti savo noru. Ji savo sprendimo motyvus ir išsamesnį komentarą žadėjo pateikti penktadienį – paskutinę darbo Sveikatos apsaugos ministerijoje dieną. „Taip, (traukiuosi – BNS). Rytoj bus viešas pranešimas ir detalesnis komentaras“, – sakė Ž. Simonaitytė.

Baudžiamoji byla dėl įtariamos stambaus masto korupcijos Santaros klinikose perduota teismui, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Pasak pranešimo, kaltinimai korupcinio pobūdžio nusikaltimais iš viso pareikšti 17 fizinių ir juridinių asmenų. Kyšininkavimu kaltinami buvęs Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Informatikos ir plėtros centro direktorius Romualdas Kizlaitis ir buvusi klinikų darbuotoja.

Sausio mėnesį Seimui bus teikiamas automobilių taršos mokestis, kuris turėtų įsigalioti nuo 2023 metų. Nuo tų pačių metų penkis kartus didės jau priimtas sąvartynų mokestis, augti turėtų ir kuro akcizai, o nuo 2024 metų dyzelino ir benzino akcizas turėtų suvienodėti. Visos šios priemonės skirtos kovoti su klimato krize, tačiau kiek tai atsilieps gyventojų piniginėms.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) finansavimo įstatymo pakeitimus, kurie praėjusią savaitę buvo priimti Seime. „Kelių finansavimo sistemos pertvarka leis savivaldybėms geriau prognozuoti lėšų naudojimą tęstiniams projektams ir tvariau planuoti kelių rekonstrukciją, pertvarka numato vietinės reikšmės keliams didėjantį finansavimą ir lėšų skirstymo savivaldybėms supaprastinimą“, – pranešime teigė prezidentas.