Sveikata

Po permainingų pavasario orų mėgaudamiesi pasiilgta saule, gyventojai dažnai daro vieną klaidą – nepasirūpina odos apsauga nuo kenksmingų ultravioletinių (UV) spindulių. Net jei diena debesuota ar atrodo, kad saulė nepakankamai kaitri, neapsaugota oda vis tiek gali nudegti, joje gali būti suaktyvinami pavojingi procesai.  Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės, net ir debesuotomis dienomis apie 80 procentų UV saulės spindulių gali prasiskverbti per odą.

Vadinamosios Lazdynų ligoninės direktorės Jelenos Kutkauskienės sutuoktiniui pareikšti įtarimai antrame pastaraisiais metais vykdomame su sveikatos priežiūros sistema susijusiame korupcijos tyrime, nurodo prokuratūra ir BNS šaltiniai. Generalinė prokuratūra BNS patvirtino informaciją apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, kurio duomenimis, vienos įmonės akcininkas per tarpininką reikalavo kyšio iš kitos įmonės vadovo.

Republikinėje Panevėžio ligoninėje – gedulas. Mirė ilgametis gydytojas patologas Kęstutis Štaras (1956-2024). Liūdna žinia socialiniuose tinkluose pasidalinusi Respublikinė Panevėžio ligoninė velioniui skyrė jautrius žodžius. Kolegos gedi mirusio gydytojo Nurodoma, kad gydytojo K. Štaro gyvybė užgeso šiandien, balandžio 25 dieną. „VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės bendruomenė yra sukrėsta ir liūdi dėl kolegos, gydytojo patologo, ilgamečio Patologijos skyriaus darbuotojo netekties.

Imunizacijos savaitę vis didesnis dėmesys krypsta į vakcinomis valdomas ligas ir spartų jų plitimą Europoje dėl kritusių vakcinacijos aprėpčių. Viena tokių ligų – tymai, kurios atvejų šiais metais daugiausiai registruota Rumunijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Pranešama ir apie mirties atvejus – Rumunijoje fiksuota 12 mirties atvejų, Airijoje – 1. Nuo šių metų pradžios tymų atvejų skaičius Lietuvoje taip pat auga.

Neseniai Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo svarstomas klausimas apie skiepų nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) svarbą ne tik mergaitėms, bet ir berniukams.  Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento, prof. habil. dr. Juliaus Kalibato teigimu, ne paslaptis, kad  šeimos gydytojai savo kasdieniniame darbe susiduria su didelėmis problemomis, kada bandoma išaiškinti tėvams, kodėl šie skiepai yra svarbu.

Mažėjančios vaikų skiepijimų apimtys atveria kelią seniai pamirštoms ligoms ir pavojingiems jų protrūkiams. Tai rodo ir šiuo metu Lietuvoje pradėjęs augti sergamumas kokliušu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, kasmet minimą balandžio paskutinį trečiadienį, atkreipia dėmesį į triukšmo žalą sveikatai ir primena, kur kreiptis, kai ramybės neduoda netoliese esantys triukšmą skleidžiantys objektai (pavyzdžiui, ūkinėje veikloje naudojami šaldymo, vėdinimo įrenginiai ir kt.), dar vadinami stacionariais triukšmo šaltiniais, kurių buvimo vieta yra nekintama.

Ligonių kasos gera žinia pasitiko Europos imunizacijos savaitę – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) įsigijo 72 600 dozių Pfizer vakcinos nuo erkinio encefalito. Pirkinys Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų. Nuo rugsėjo 1-osios šia vakcina nemokamai bus pradėti skiepyti visi 50–55 metų gyventojai.  „Tokia amžiaus žmonių grupė skiepijimui nuo erkinio encefalito pasirinkta neatsitiktinai.

Nuo rugsėjo 1-osios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Skiepai nuo erkinio encefalito yra mokami. Džiugu, kad yra priimtas sprendimas nuo rugsėjo 1 d. paskiepyti 50–55 m. amžiaus asmenis nemokamai. Beje, sergančiųjų šios amžiaus grupės asmenų registruojama daugiausiai, todėl tokios galimybės pasiskiepyti, tikimės, nepraleis šios amžiaus grupės gyventojai“, – sako NVSC atstovė.

Internetinėse vaistinėse žmonės ne tik ieško vaistų ir maisto papildų, bet ir dairosi iki šiol neišbandytų naujovių. „Eurovaistinės internete“ farmacijos specialistė Karolina Liumparaitė pastebi, kad internete žmonės dažniau susidomi išbandyti naujausias kosmetikos ar maisto papildų naujoves, o dar kiti nepabijo pasikonsultuoti dėl priemonių, kurios palengvintų audringų vakarėlių sukeltas pasekmes.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologinius pacientus. „Onkologinių ligonių paruošimas odontologiniam gydymui skiriasi nuo sveikų žmonių gydymo, nes turi būti radikaliai eliminuojami visi infekcijos židiniai.

„Kiekvienai endoprotezavimo operacijai ruošiamės iš anksto, apgalvojame jos strategiją, dirbame su keliomis kompiuterinėmis programomis. Kartais juokaujame, kad visus savo pacientus iš vakaro išoperuojame kompiuteryje“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Ortopedijos skyriaus vedėjas dr. Tomas Sveikata.

VŠĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė paskelbė liūdną žinią – mirė Buhalterijos ir finansų apskaitos skyriaus vyriausioji buhalterė Laima Kneitienė (1961–2024). „Su dideliu liūdesiu pranešame, kad po sunkios ligos netekome mūsų mielos kolegės Buhalterijos ir finansų apskaitos skyriaus vyriausiosios buhalterės Laimos Kneitienės. Ilgametę mūsų kolegę Laimutę lemtis išsivedė šiltą pavasario dieną, kai gamta bunda naujam gyvenimui“, – rašoma pranešime.

Nuo liepos 1-osios ligonių kasos stacionarines tretines suaugusiųjų intervencinės kardiologijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms centralizuotai apmokės dvi naujas medicinos pagalbos priemones. Jos gydytojams padės atlikti itin sudėtingas širdies procedūras tiems pacientams, kurie neturi kitų gydymo alternatyvų. Tam pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Viena iš priemonių – sistema, skirta minimaliai invazyviam didelio laipsnio mitralinio (dviburio) vožtuvo nesandarumui gydyti.

Ar žinojote, kad kelio ir klubo sąnariai yra didžiausi sąnariai žmogaus kūne? Tai itin svarbi anatominė struktūra, kuri užtikrina taisyklingą laikyseną, jos stabilumą, tinkamą kojų darbą ir atlaiko kūno svorio sukuriamas apkrovas. Deja, susidūrus su šiose srityse kylančiu diskomfortu ar skausmu, stipriai nukenčia gyvenimo kokybė bei atsiranda daugiau sveikatos problemų.

Per pastaruosius metus bent kartą į privačias sveikatos priežiūros įstaigas teko kreiptis 1 iš 3 šalies gyventojų. Tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Dažniausiai gyventojai privačiose medicinos įstaigose lankėsi norėdami greičiau patekti pas gydytojus specialistus ir gauti specializuotų tyrimų paslaugas, rodo apklausos rezultatai. „Tyrimo rezultatai rodo, kad 35 proc.

Pasinaudodama gerąja užsienio šalių praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinama prie platesnį spektrą paslaugų apimančio psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, visa apimančio paciento atsigavimo (angl. – recovery) siekiančios, žmogaus teises atliepiančios psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, tokios kaip atvejo vadyba bei psichikos ir elgesio sutrikimų gydymas bendruomenėje.

Pienas ir pipirai – pilvo skausmui malšinti, vandenilio peroksidas – organizmui išvalyti: tokių ir panašių savigydos „receptų“ apstu internete, ypač socialiniuose tinkluose. Sveikatos specialistų nuomonė apie tokius patarimus yra vienareikšmė – net jei kai kuriuose jų ir galima rasti krislą logikos, tačiau „gydantis“ mokslo nepatikrintais metodais galima dar labiau sau pakenkti.

Už lango pavasariui vis dar kovojant su žiema savo vietos neužleidžia ir įvairūs virusai. Vienas tokių, aktyviau būtent plintančių žiemos pabaigoje-pavasario pradžioje yra parvovirusas. Kai kurie tėveliai pastebi, kad Vilniaus ugdymo įstaigose kaip tik fiksuojama daugiau tokių atvejų. Specialistai įspėja, kad šis tymus galintis imituoti virusas pavojingiausias ne vaikams, o nėščiosioms ar silpno imuniteto žmonėms.

Venų varikozė pirmiausia asocijuojasi su estetine problema: itin ryškiai matomos išsiplėtusios venos. Kraujagyslių chirurgas Nerijus Bičkauskas sako, kad ši liga kur kas klastingesnė. Plika akimi matomos venos yra tik dalis problemos, nes iš tiesų yra besivystančio giliųjų venų nepakankamumo požymis, o tai gali baigtis net mirtimi.

Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą ir jų netolygų pasiskirstymą šalies regionuose, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia parengusi Sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų 2024–2029 metų planą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad netolygus medikų pasiskirstymas ir tam tikrų profesijų trūkumas yra vienos opiausių problemų sveikatos apsaugos sistemoje.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. Pasak NVSC, praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis išliko panašus ir siekė 937,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, kai praėjusią savaitę buvo 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Onkologinis susirgimas – diagnozė, kurią gali išgirsti ir jauni žmonės. Sėklidžių vėžys net gi vadinamas jaunų – 15–50 metų – vyrų onkologine liga.  Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojo urologo Mariaus Jasėno, ją sėkmingai galima įveikti, ypač jei diagnozuojama ir gydoma ankstyvoje stadijoje. Negydant sėklidžių vėžio, metastazės gali išplisti į kitus organus.

Gimdos kaklelio vėžys itin pavojinga būklė, kuri ilgą laikotarpį gali vystytis nepasireikšdama jokiais simptomais ir nesukeldama jokio įtarimo. Ši liga nesirenka savo aukų pagal amžių, o jos žala moterims yra neapsakomai didelė. Pasak Kauno „InMedica“ klinikos akušerės Simonos Praškevičienės, šis vėžys ne tik kelia grėsmę gyvybei, bet dažnai stipriai sutrikdo gyvenimo kokybę bei sumažina vaisingumą.

Tokie brangūs radiologiniai tyrimai kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinis rezonansas (MRT) nemokamai gali būti atliekami tiek viešojoje, tiek privačioje įstaigoje. Svarbiausia turėti gydytojo siuntimą – tada prireikus ir tyrimo kopija pacientui priklauso nemokamai, ir už specialius drabužius mokėti nereikia. Vis tik pasitaiko skundų, kad už vienkartinius drabužius siūloma susimokėti papildomai.

Seime kelią toliau skinasi įstatymo pataisos, kuriomis medikams siekiama suteikti daugiau apsaugos. Numatoma, kad susidūręs su neadekvačiu, fiziškai ar psichologiškai smurtaujančiu pacientu medikas tuo metu galėtų atsisakyti suteikti planinę pagalbą. Tiesa, tai nereiškia, kad tokios paslaugos jis negalėtų gauti vėliau – bet turėtų „atvėsti“ ir tinkamai elgtis. Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokiu pasikeitimus numatančioms įstatymų pataisoms.

Lietuvoje plinta nauji stiprūs narkotikai, kurie žmones paverčia sau ir aplinkiniams pavojingais zombiais. Per porą savaičių į Vilniaus ligoninę greitoji atvežė tris jaunuolius, jie buvo sunkiai apsinuodiję sintetiniais narkotikais, kuriuos žmonės vadina „fliaka“. Tam, kad gydytojai galėtų suleisti vaistų, vieną apsvaigusį vos sutramdė aštuoniese, o kitą nuo narkotikų apkvaišusį jaunuolį tramdė net dešimt žmonių. Gydytojai šiurpsta – nauji narkotikai sukelia psichozes ir haliucinacijas.

Daktaras Alvydas Unikauskas gailisi, kad apie šią problemą prabilo tik dabar. Dėl vis dažniau žmones kamuojančių netipinių skausmų yra kalta fascija, sako A. Unikauskas. Tad TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius papasakojo, kas yra fascija, kaip išvengti jos sukeliamų nemalonių pojūčių, siekiant užkirsti kelią itin staigiems išvaizdos pokyčiams.  Daktaras sako, kad fascija yra jungiamojo audinio plėvė, kuri apjungia raumenis ir kunui suteikia vientisumą.

Mitybos vaidmuo organizmo sveikatai ir nutukimo, antsvorio prevencijai yra didžiulė. Ypač ji svarbi ir gerai mikrobiotos, kuri siejama su vis daugiau ligų vystymusi, būklei palaikyti. Vaikų gydytojas gastroenterologas prof. Vaidotas Urbonas patarė, kokį maistą ypač rekomenduotų įtraukti į kasdienį racioną.  Apie žarnyno mikrobiotos (tai yra mikroorganizmų – bakterijų, virusų, pirmuonių, grybų j – visuma) reikšmę mokslininkai ir gydytojai kalba vis garsiau.

Gyventojams nuolat kalama į galvą, kad būtina rūpintis sveikata profilaktiškai, o ne kai jau prispiria ligos. Tačiau apsilankius pas šeimos gydytoją ir jam paskyrus jums reikalingus tyrimus, gali paaiškėti, kad už dalį jų teks susimokėti. Taip pat ne taip paprastai galima gauti sudėtingesnius, ne tik kraujo ar šlapimo tyrimus. Apsilankius pas šeimos gydytoją, kuris, laikoma, turėtų padėti išspręsti 80 proc.

Piktnaudžiavimas ir pacientų apgaudinėjimas gydymo įstaigose pasiekė naujas aukštumas. Iš valstybės paimami pinigai už nebūtas slaugos namuose paslaugas, nors pacientas guli ligoninėje ar net yra miręs, arba dantų protezavimą, kuris dar net nepradėtas – tokius ir kitų gausybę pažeidimų vardija Valstybinė ligonių kasa. Akis bado ir masiškai privačiose gydymo įstaigose imamos priemokas už paslaugas, kurios turėtų būti nemokamos.

Vis daugiau pacientų susiduria su nemigos problema, teigia gydytojas Alvydas Unikauskas. Tad TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius papasakojo, kas nutiks, jei kasnakt miegosite 5 valandas ar trumpiau. Trumpai tariant, miego trūkumo padariniai organizmui yra milžiniški. A. Unikauskas tikina, kad miegas žmogui yra labai svarbus, nes jo metu pailsi raumenys, dega riebalai, mažėja ligų rizika. „Miego metu atsistato daugelis mūsų raumenų, sudeginama didžioji dalis riebalų.

Smarkiai nukritus vaikų skiepijimo apimtims gydytojai skambina pavojaus varpais – grįžta pamirštos ligos, o naujam protrūkiui tereikia vienos kibirkšties. Kartu grįžta diskusijos, ar vaikų skiepijimas bent nuo tam tikrų infekcijų neturėtų būti privalomas norint patekti į ugdymo įstaigą. Medikai sutinka, kad norėtųsi tėvų sąmoningumo, o ne prievartinių priemonių, tačiau neatmeta ir tokio scenarijaus.

Kauno klinikų skubios pagalbos skyrius šiek tiek praskleidė uždangą, su kokiomis situacijos tenka susidurti kasdieniame, įtampos kupiname darbe. Medikai socialiniame tinkle pasidalino kvapą gniaužiančia istorija. Šįkart į medikų rankas pateko mažametis, stipriai persikandęs liežuvį. „Kasdien sprendžiame situacijas, kurios mūsų pacientams ir jų artimiesiems kelia daug streso ir nežinomybės.

Stabligė – bakterinė liga, kurią sukelia clostridium tetani bakterijos, gyvenančios žolėdžių gyvulių ir žmonių žarnyne bei su išmatomis patenkančios į dirvožemį. Šioms bakterijoms nereikia deguonies, jos atsparios aplinkos veiksniams, pavyzdžiui, karščiui, šalčiui ar saulės šviesai, todėl gali išlikti nepakitusios iki kelerių metų. Kai susižeidus jos patenka į žmogaus organizmą, stabligė pasireiškia rimtais simptomais ir net sukelia grėsmę gyvybei.

Amsterdame mirė vyras, nepertraukiamai sirgęs COVID-19 virusu rekordiškai ilgai – 613 dienų. 72 metų vyras 2022 m. vasarį pateko į ligoninę, užsikrėtęs šia infekcija, ir iki mirties praėjusių metų spalį taip ir nepasveiko. Manoma, kad 20 mėnesių trukusi COVID-19 liga yra ilgiausia, kurią kada nors buvo užfiksavę gydytojai. Medikai teigė, kad dėl sunkios imuninės sistemos būklės ir vėžio ligonis neturėjo pakankamai baltųjų kraujo kūnelių ar antikūnų kovai su virusu.

Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. „Priėmėme galutinį sprendimą (...) – imsimės į valstybės globą daugiau šitų paslaugų, savivaldybėms liks tai, kas jiems jau yra įprasta – hemodializės pavežimai“, – per Vyriausybės valandą Seime sakė Arūnas Dulkys.

Nors daugelis gyventojų į vaistines užsuka įsigyti vaistų bei gauti naudingų sveikatos patarimų, tačiau netrūksta ir neįprastų užklausų, ypač – budinčiose vaistinėse, kurios veikia visą parą. Jose dirbantys vaistininkai keistesnių skambučių dažniausiai sulaukia paryčiais, taip pat pilnaties metu, o į vaistines atvykę pacientai kartais teiraujasi su medicina visai nesusijusių prekių – kačių maisto, pėdkelnių arba saldainių su įdaru.

Gydytojai paskelbė apie didelį pavojų dėl paslaptingos į gripą panašios ligos, taip pat primenančios COVID-19, dėl kurios Argentinoje kritiškai serga žmonės. Tarptautinė visuomenės sveikatos priežiūros sistema „ProMed“ balandžio 17 d. paskelbė perspėjimą po to, kai Buenos Airėse buvo pranešta apie 60 nežinomos ligos atvejų. Tai ta pati duomenų bazė, kuri pirmą kartą įspėjo valdžios institucijas apie COVID-19 dar 2019 m. pabaigoje.

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis pirmiausia skubės į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį.

Balandžio 17-ąją visame pasaulyje minima Hemofilijos diena, kurios tema šiemet – „Vienodos galimybės visiems: visų kraujavimo sutrikimų pripažinimas“. Šią dieną siekiama didinti visuomenės informuotumą apie įgimtą kraujo krešėjimo sutrikimą – hemofiliją, taip skatinant ankstyvą jos diagnostiką ir supažindinant su ligos gydymo galimybėmis, kurios keičia ir Lietuvos pacientų gyvenimus.

Padidėjęs gliukozės kraujyje kiekis randamas net dešimtadaliui kraujo tyrimą atliekančių žmonių Lietuvoje, o cukrinis diabetas toliau išlieka viena pavojingiausių ligų pasaulyje. Tad vis labiau šylant orams, Nacionalinis kraujo centras (NKC) darbų sezoną lauke pradeda kartu su Lietuvos diabeto asociacija ir LIONS klubu pristatydamas diabeto prevencijos turą per Lietuvą.

Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis.

Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąjungos pacientų teises, susijusias su sveikatos priežiūra.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį pirmąkart svarstys dėl cistinės fibrozės vaistų įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje šie vaistai iki šiol niekada nebuvo kompensuojami.   „Turime gerų žinių.

Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose per metus vidutiniškai išoperuojama apie 100 tinklainės atšokų. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks laukia gydymas ir kodėl pajutus simptomus negalima delsti, aiškina VUL Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Viktorija Gurskytė.

Biudžetinėse įstaigose dirbantys medikai sako esantys palikti už borto – atlyginimai nekyla, žmonės palieka darbus, o darbo krūviai tik auga. Darbuotojai apgailestauja, kad atskirtis tarp viešojo ir biudžetinio sektoriaus tik didėja: jei vieniems algos šiemet kyla 20 proc., kitiems – simboliškai vos apie 20 eurų ar išvis nekilo. Norėdamos atkreipti dėmesį į biudžetinio sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojų problemas juos atstovaujančios profesinės sąjungos trečiadienį 15 val.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. „Aš labai norėčiau, kad dar dirbant šitai Vyriausybei ir dirbant mano komandai įvyktų tas istorinis sprendimas ir tikrai labai norėčiau, kad cistinė fibrozė jau būtų kompensuojama ir Lietuvoje“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė ministras.

Vaistai nuo skausmo yra dažnas medikamentas kiekvieno žmogaus vaistinėlėje. Jų populiarumą didžiąja dalimi lemia universalus poveikis – jie vartojami tiek kenčiant ūminį skausmą, tiek turint lėtinių ligų. Visgi specialistai pastebi, kad nemažai žmonių šiuos vaistus vartoja klaidingai, taip keldami pavojų sveikatai.