Sveikata

Sausa, niežtinti, suskirdusi, besisluoksniuojanti pėdų oda gali reikšti ne tik estetinę problemą. Tokie požymiai būdingi ir paprastai ilgai bei kruopščiai gydomai infekcijai – odos grybeliui. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad dvi visuomenės grupės šiai infekcijai yra ypač imlios: tai diabetu sergantys žmonės bei senjorai. Amerikos šeimos gydytojų leidžiamame medicininiame žurnale „American Family Physician“ paskelbtame straipsnyje buvo atskleista pėdų grybelio sąsaja su amžiumi.

Pagaliau mėgaujantis išties pavasariškais orais, kada saulė šildo ilgėliau ir didesnę laiko dalį leidžiame gamtoje, dažnam kyla klausimas – „galbūt prasidėjus šiltajam sezonui pakankamai vitamino D gausime iš saulės?“ Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė paaiškina, kad norint iš saulės spindulių gauti reikalingą šio svarbaus vitamino kiekį, turėtume gana nemenkai rizikuoti savo sveikata.

Onkologinė liga atneša daug įvairių iššūkių, dažniausi iš jų – tai išaugusi finansinė našta dėl netekto darbingumo ar padidėjusių išlaidų, reikalingų gydymui, reabilitacijai, sveikatos stiprinimui, papildomų pagalbos, ortopedinių priemonių įsigijimui. Kokios yra sąlygos gauti vienkartinę savivaldybių skiriamą išmoką? „Po rudenį atliktos prostatos operacijos, kai man buvo pašalintas piktybinis navikas, iš socialinės darbuotojos reabilitacijoje išgirdau, kad man priklauso piniginė išmoka.

Lietuvą gegužę aplankius vasariškiems orams, kai pavasarinė saulė itin pavojinga, vis daugiau gyventojų negaluoja. Viskas prasideda nuo galvos svaigimo, vėliau ima pykinti, kai kuriais atvejais baigiasi alpimu. Tai pavojingiausia – vaikams. Gydytojos įspėja, kas gali privesti prie mirties, ir pataria, kaip apsaugoti vaikus bei apsisaugoti patiems.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) žengė reikšmingą žingsnį reformos procese. Įstaigos dalininkai – Klaipėdos universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija – patvirtino šalyje analogų neturinčią gydymo įstaigos struktūrą ir valdymo modelį. Nuosekliai planuotos ir būtinos permainos bus įgyvendintos iki rugsėjo pradžios. Diegiamos naujovės pacientams užtikrins labiau prieinamas gydymo paslaugas ir dar aukštesnę jų kokybę. Remiasi gerosiomis praktikomis „Prasideda realūs pokyčiai ir reforma.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 26 mln. eurų paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, likusią dalį, įsigydami vaistus, sumokėjo patys pacientai.

Antrą dešimtmetį Respublikinėje Šiaulių ligoninėje taikoma chirurginė bariatrija, skirta nutukimui ir su juo susijusiems sveikatos sutrikimams valdyti. Nutukimas – opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Su šia problema kasmet susiduria vis daugiau žmonių. Nutukimas gali sukelti įvairias sveikatos problemas: arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, sąnarių problemas, kurios ilgainiui invalidizuoja žmones ir tai tampa našta jiems patiems, sveikatos apsaugos sistemai.

Kilus įtarimams dėl galimai neskaidrių viešųjų pirkimų ir viešųjų bei privačių interesų pažeidimų Regioninėje Mažeikių ligoninėje, gydymo įstaigos direktorius Sigitas Kaktys atšaukiamas iš pareigų, antradienį pranešė rajono savivaldybė. Kaip nurodoma išplatintame pranešime, S. Kaktys iš pareigų bus atšauktas nuo gegužės 9 dienos. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė gydymo įstaigos dalininkai – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Mažeikių rajono savivaldybė.

Pasitaiko situacijų, kai dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios galėtų padėti. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šalį.

Dažnai net nesusimąstoma, jog kaklas kiekvieną dieną patiria milžinišką apkrovą. Kaklo kifozė, kai stuburas deformuojasi taip, jog kaklas išlinksta į priekį, tampa vis dažniau sutinkamu reiškiniu ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir vaikų bei paauglių. Į kaklo skausmus dažnai mėgstama numoti ranka, tačiau specialistai įspėja, jog įtampa kakle ir jo išsikišimas į priekį gali išsivystyti į rimtas sveikatos problemas.

Balandžio 30 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko tradiciniai Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Už atsidavimą profesijai, sunkų ir pasiaukojantį darbą bei išskirtinius nuopelnus sveikatos sistemai, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys garbės ženklus įteikė 26 šalies gydytojams, 27 slaugytojoms ir 22 sveikatos apsaugos darbuotojams. Iškilmingo apdovanojimų įteikimo renginio įrašą galima peržiūrėti čia.

Gydytojai stebi neįprastą situaciją – alergijos žiedadulkėms (šienligės) sezonas šiemet prasidėjo kaip niekada anksti, o pacientus varginantys simptomai – labai intensyvūs. Jei medžių žydėjimas jau pasiekia piką, alergiški kitiems augalams su baime laukia šylančių orų.

Naujas tyrimas rodo, kad pacientų, kuriuos gydo gydytojos moterys, mirtingumas yra mažesnis ir jie rečiau pakartotinai hospitalizuojami, palyginti su kolegomis vyrais. Tyrimu nebuvo siekiama paaiškinti šio rezultato, tačiau spėjama, kad taip yra todėl, kad gydytojos moterys sugeba geriau bendrauti su pacientais.

Daugelis mūsų esant šaltam orui ima sloguoti, kosėti, karščiuoti. Tačiau yra žmonių, kuriuos peršalimo ligos kankina beveik nuolatos. Ar tai gali būti sunkesnės ligos – imunodeficito požymis? Kada jį būtų galima įtarti ir kur kreiptis? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškota su Santaros klinikų gydytojomis alergologėmis-klinikinėmis imunologėmis prof. Laura Malinauskiene ir dr. Kotryna Linauskiene. Pirminis imunodeficitas yra diagnozuotas maždaug 6 milijonams žmonių, o apie 70–90 proc.

Medikai įspėja, kad Jungtinės Karalystės gyventojų, užsienyje užsikrėtusiųjų maliarija, atvejų skaičius yra didžiausias per 20 metų. Dėl padažnėjusių kelionių į atogrąžų šalis, kuriose paplitusi ši mirtina liga, britų turistai tapo itin pažeidžiami, skelbia portalas „The Sun“. Nauji Jungtinės Karalystės Sveikatos apsaugos agentūros duomenys atskleidė, kad pernai daugiau nei 2 tūkst.

XXI amžiaus rykšte vadinamas nevaisingumas vis labiau įsišaknija šeimose, svajojančiose susilaukti vaikelio. Kaip sako gydytoja Regina Žukauskienė, Lietuvoje vis dar sklando nemažai su nevaisingumu susijusių mitų, todėl ji pasiruošusi juos išsklaidyti ir tiksliai paaiškinti, ką turi žinoti abu partneriai, planuojantys šeimos pagausėjimą:  „Tapti ir būti tėvais – didelė atsakomybė, todėl nuo pirmo etapo tiek vyras, tiek moteris turi lygiaverčiai rūpintis savo fizine ir reprodukcine sveikat...

Tam tikrų maisto produktų netoleravimas gali sukelti daugybę nemalonių simptomų – virškinimo sutrikimus, galvos skausmą, niežėjimą, bėrimus ar svorio praradimą. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“, profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kaip ir kodėl atsiranda ši problema.  Deividas iš Marijampolės klausė: „Sveiki, turiu klausimą apie maisto netoleravimą. Esu 27 metų ir pradėjau netoleruoti įvairių produktų: pieno, mėsos, kviečių. Galiu valgyti tik salotas, kiaušinius, žuvį.

Gyventojams nesiliaujant skųstis dėl sunkiai prieinamų medicinos paslaugų, akis bado gydymo įstaigose daromi pažeidimai. Jei vienur pasipinigauti siekta paslaugas teikiant net mirusiems pacientams, kitur nesąžiningai teikiamo dantų protezavimo paslaugos. Medikų sąjūdžio vadovė gi teigia, kad precedentą tam sudariusi pati ligonių kasa ir politikai.

Ar žinojote, kad kai kuriomis bakterinėmis ligomis galima užsikrėsti net nuo sveikų žmonių arba tiksliau – sveikai atrodančių žmonių? Apie 40–60 proc. vaikų ir 3–4 proc. suaugusiųjų yra pneumokoko bakterijų nešiotojai, o apie 5–10 proc. asmenų yra meningokoko nešiotojai.

Tęsdamas vizitus po šalies gydymo įstaigas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ką tik apsilankė Naujoje Akmenėje. Jis konstatavo, kad nors pokyčiai vyksta, skaudulių išlieka ne vienas. Vienas didžiausių yra medikų trūkumas. „Pokyčiai apnuogina susikaupusias praeities problemas. Dideli pokyčiai reiškia daugiau problemų. Todėl pokyčių iniciatoriams reikia didelės vidinės jėgos ir nuoširdaus palaikymo“, – įspūdžiais dalinosi jis socialiniame tinkle.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) pradėtas taikyti naujas saugus ir efektyvus metodas užkalkėjusioms kraujagyslėms plėsti. Įstaiga įsigijo intravaskulinės litotripsijos aparatą, kuris bus pagalbininkas atkuriant kraujotaką užakusiose tiek širdies, tiek periferinėse kraujagyslėse. „Atlikome pirmąsias procedūras pacientams, kuriems kiti gydymo būdai ir procedūros jau nebeefektyvios.

Pavasarį erkių aktyvumas – didžiausias, ir net 1 iš 3 šių nariuotakojų grupės atstovų yra užsikrėtęs Laimo ligos sukėlėjais. 2023 m. Lietuvoje buvo užregistruota 2880 Laimo ligos atvejų, rodo Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys. „Ši liga gali paveikti žmogaus sąnarius, smegenis, širdį.

Alerginės reakcijos neretai vadinamos šių dienų epidemija. Prognozuojama, kad po kelerių metų Europoje vienokią ar kitokią alergiją turės kas antras europietis. Medicinos  diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad XXI a. kentėti dėl alergijos – nebepriimtina, diagnostiką reikėtų atiduoti į gydytojų ekspertų rankas, nes opia problema tampa ir savarankiškas eksperimentavimas tyrimais.

Lėtinis nuovargis, atrodo ne toks akivaizdus ir pavojingas, kaip, tarkim, kojos lūžis, vis tik jis iš esmės blogina žmonių gyvenimo kokybę ir savijautą, o ilgainiui gali prasidėti ir daugybė kitų ligų.

Daugiau nei prieš tūkstantį metų persų kilmės gydytojas ir filosofas Avicena sakė: „Judėjimas gali pakeisti daugelį vaistų, bet jokie vaistai negali pakeisti judėjimo“. Šiandien fizinio aktyvumo nauda sveikatai įrodyta moksliniais tyrimais. Ką daryti norintiems sportuoti, bet sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar turintiems kitų rizikos veiksnių ir todėl nesiryžtantiems pradėti, pataria medicinos centro „Northway“ gydytojas kardiologas Kristijonas Česas.

Lietuvoje nėščiosios valstybės biudžeto lėšomis skiepijamos dviem vakcinomis, tęsiantis Europos imunizacijos savaitei primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Viena iš jų – sezoninio gripo vakcina, skirta nėščiosios, vaisiaus apsaugai ir naujagimio apsaugai nuo gripo, iki jį patį bus galima apsaugoti skiepijant. Antroji vakcina – nuo kokliušo apsaugo ne tik būsimą mamą bet ir naujagimį. Nėščiųjų skiepijimas nuo gripo jau žinomas ir suprantamas daugumai.

Netektis Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje – šeštadienį, dvi dienos prieš gimtadienį, mirė vos 40-ies medikė, Ambulatorinės ir dienos chirurgijos skyriaus operacinės slaugytoja, Žana Monstavičienė. Apie tai gydymo įstaiga pranešė socialiniame tinkle. „Su dideliu liūdesiu pranešame, kad netekome mūsų kolegės, Respublikinės Klaipėdos ligoninės, Ambulatorinės ir dienos chirurgijos skyriaus operacinės slaugytojos Ž. Monstavičienės“, – pranešė ligoninė.

Rokiškio rajono savivaldybė patvirtino naują finansinės paramos gydytojams skyrimo tvarką, pagal kurią į rajoną dirbti atvyksiantiems specialistams numatoma 15 tūkst. eurų vienkartinė išmoka. Visgi, pasiūlyme yra ir papildomų sąlygų – gydytojas turi įsipareigoti savivaldybėje dirbti ne trumpiau kaip 2 metus, ne mažesniu kaip vieno etato krūviu ir deklaruoti gyvenamąją vietą Rokiškyje. Šiais metais gydytojų pritraukimui suplanuotas 100 tūkst.

Dar ką tik įstaiga sveikatos apsaugos ministro kaip pavyzdinė rajono gydymo įstaiga pristatinėta Joniškio ligoninė išgyvena sunkius laikus – Vidaus ligų skyriuje neliks 75 proc. gydytojų, trumpėja ir Skubios pagalbos skyriaus darbas. Konstatuojama, kad ir kitose ligoninėse situacija ne geresnė – gydytojų nesiseka privilioti ir 4–5 tūkst. eurų „į rankas“ siekiančiomis algomis.

Ankstyvųjų vėžio atvejų, diagnozuotų jaunesniems nei 50 metų žmonėms, pasaulyje padaugėjo net 79 proc. JAV Amerikos vėžio draugija pranešė, kad vėžiu sergančių asmenų demografinė sudėtis vis labiau keičiasi: nuo vyresnio amžiaus asmenų pereinama prie vidutinio amžiaus žmonių. Nors nuo 1995 m. iki 2020 m. bendras vyresnių nei 50 metų žmonių sergamumas vėžiu mažėjo, pastebimai padaugėjo jaunesnių nei 50 metų žmonių, skelbia CNN.

Netrukus vyksiančiame Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO) susitikime turėtų būti priimtas sprendimas, kaip sumažinti mirčių skaičių ir koordinuoti tarptautinius veiksmus pandemijos metu. Konsensuso 194 PSO valstybės narės sieks nuo pirmadienio Ženevoje. „Bus sunku“, – teigė vienas derybininkų. Stringant susitarimui derybininkai pristatė sutarties projektą, kuris buvo radikaliai sutrumpintas lyginant su pasiūlymu, pateiktu prieš Velykas. Dabartinio projekto apimtis – 23 puslapiai.

Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta šešiems žmonėms, du iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9896. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Nors nemažai gyventojų vis dažniau stumiami susimokėti už įvairias medicinines paslaugas, kurios šiaip priklausytų nemokamai, apsilankymai pas odontologus jau daugybę metų priverčia kaip reikiant patuštinti kišenę. Net ir nuėjus gydyti dantų į polikliniką, už medžiagas žmogus turi susimokėti pats.

Šiais metais Lietuvoje jau registruoti 22 susirgimo tymais atvejai, tai yra beveik septynis kartus daugiau nei praėjusiais metais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo teigimu, 70 proc. visų susirgusiųjų buvo nepaskiepyti arba jų skiepijimo būklė nežinoma. Be to, 40 proc. susirgusiųjų tymais gydyti ligoninėse.

Nutukimas, regos sutrikimai, stuburo ligos – tai tik keletas problemų, su kuriomis susiduria Lietuvos moksleiviai. Kaip teigia gydytojai, tai susiję ne tik su mažu fiziniu aktyvumu, bet ir su nuolatiniu naudojimusi telefonu ir kompiuteriu. Mat tai vaikams kelia įtampą, nervingumą, neretai pykčio priepuolius. Pasak fizinio ugdymo mokytojų, didėjant vaikų poreikiams, labai svarbu, kad moksleiviai mokyklose kuo daugiau sportuotų ir aktyviai leistų laiką. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Sėslus gyvenimo būdas, padidėjęs dėmesys išvaizdai ir pagerėjusi diagnostika augina klastingos ligos – venų varikozės – mastus. Tiesa, gydytojai pažymi, jog šiai ligai daugiausiai įtakos turi paveldimumas – serga ištisos kartos. Kita vertus, kone kas antra moteris šiandien susiduria su vienais ar kitais venų varikozės požymiais. Venų varikozė – itin dažnas sutrikimas, užklumpantis tiek dar jaunus, tiek garbaus amžiaus žmones.

Dažnai kalbama apie fizinės sveikatos, sveikos mitybos ir mankštos svarbą. Tačiau žmonės nepakankamai vertina ir nekreipia dėmesio į būtinybę pakankamai miegoti. Tinkamas miegas yra labai svarbus gyvenimo kokybei, taip pat psichinei ir fizinei sveikatai. Gera miego kokybė didina pasitenkinimą gyvenimu ir produktyvumą, ypač jaunystėje.

Valstybines ligonių kasas atakuoja sukčiaujantys medikai. Reikalauja sumokėti už paslaugas, kurių iš tiesų neatliko. Ypač šiuo metu išpopuliarėjo slauga namuose, už kurią Ligonių kasos pernai medikams paklojo per 30 milijonų eurų, tad dabar jau ir teisėsaugininkai aiškinasi, kokią dalį šių milijonų medikai pasisavino net neiškėlę kojos iš savo kabineto. Medikai iš pacientų ir toliau reikalauja įvairiausių neteisėtų priemokų, sukčiauja ir odontologai.

Kaip senti lėčiau ir kuo ilgiau išlikti gyvybingam? Šis klausimas ne tik rūpi daugeliui žmonių, bet yra ir intensyvių mokslinių tyrinėjimų objektas. Profesorius Albertas Skurvydas išskiria 9 pagrindinius mokslo pagrindžiamus veiksnius, kurie ilgina žmogaus gyvenimą ir gerina jo kokybę. Bet tai gali likti tik tuščia teorija, jeigu jų praktiškai nerealizuosime savo gyvenime.

Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. Už tokias eilės įstatymų pataisas po svarstymo antradienį balsavo 104 Seimo nariai , prieš – vienas, susilaikė aštuoni parlamentarai. Kad pataisos galutinai įsigaliotų parlamentarai turės balsuoti dar kartą.

Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kt. Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos šios ligos pasieks dar daugiau kol kas jų nepaveiktų teritorijų.

Šilutės muziejininkai pristato, kaip atrodė ir ko būdavo galima įsigyti Mažosios Lietuvos vaistinėse prieš daugiau nei šimtą metų.  Tarp eksponatų – ir nuodai, ir skystas eteris, ir net barsuko taukai. Tiesa, jų pirkėjai vaistininko prašydavo ypač susigėdę. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė rodo vaistų mišinius, iš kurių XIX amžiaus pabaigos, XX-ojo pradžios vaistininkai gamindavo vaistus.

Mokslininkai mano, kad jiems pavyko atskleisti, kaip nesveiko maisto vartojimas didina vėžio riziką. Singapūre atliktame tyrime buvo nagrinėjamas metilglioksalio – junginio, išsiskiriančio organizmui skaidant saldų ir riebų maistą, – poveikis genui, padedančiam kovoti su augliais.

Kas ketvirta moteris pasaulyje ir kas aštuntas vyras turi veninės kraujotakos nepakankamumą. Venų varikozė sukelia ne tik estetinių problemų, bet ir fizinių nepatogumų. Apie venų varikozę TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ papasakojo profesorius Alvydas Unikauskas. Jis taip pat patarė, į kokius simptomus nevalia numoti ranka.  Laidoje „Kviečiame daktarą“ apsilankė viešnia. 45 metų Vilma skundėsi, kad venų varikozės simptomus pastebėjo būdama vos 25-erių.

Į VUL Santaros klinikas skubiai atvežtas insulto ištiktas garbaus amžiaus pacientas. Gydytojai nedelsdami imasi jį gelbėti pasitelkę šiuo metu patį pažangiausią gydymą – be didelių pjūvių per kraujagysles nukeliaujama iki smegenų kraujotakos ir krešulys pašalinamas. Nors jis atrodo visai nedidelis, laiku nepatekus į medikų rankas pacientą galėjo pražudyti.

Šokiruojanti medikų realybė – tėvai į ligonines veža dusulio priepuolių kamuojamus ir kosulio tąsomus paauglius galvodami, kad jiems pasireiškia pavasarinė alergija. Aiškėja, kad paaugliai nutyli, jog rūko elektronines cigaretes su neaiškiais skysčiais, o alergija čia niekuo dėta, mat tyrimai jos net nerodo. Naujausias atvejis Vilniuje – keturiolikmetį greitoji atvežė apsirūkiusį elektroninių cigarečių, nors dar ryte jį gydytojai tyrė dėl alergijos. Ir tokių atvejų ne vienas.

Rokiškio rajono sveikatos priežiūros įstaigų vadovams – gera žinia. Ketvirtadienį vykusiame Rokiškio rajono tarybos posėdyje buvo patvirtinta nauja Finansinės paramos gydytojams skyrimo tvarka, kurioje numatoma: 15, 35 ar net 50 tūkstančių eurų parama atvykus dirbti į Rokiškį.   Per mėnesį apsisprendė Šis sprendimo projektas buvo įtrauktas jau į kovo mėn. vykusio rajono tarybos posėdžio darbotvarkę.

Vėjaraupiai yra viena labiausiai plintančių užkrečiamųjų ligų. Vis dar įprasta manyti, kad vėjaraupiai – vaikystėje persergama „lengva vaikų liga“. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) paskutinę balandžio savaitę minėdamas Europos imunizacijos savaitę, primena, kad vėjaraupiai gali sukelti sunkias komplikacijas, kurių galima būtų išvengti pasiskiepijus.

Nuo kitų metų pradžios gydytojai galės išrašyti vaistus ilgiau nei pusmečiui, t. y. 6–12 mėnesių laikotarpiui. Tačiau siekiant užtikrinti tinkamą ir racionalų vaistų vartojimą ilguoju laikotarpiu, po 6 mėnesių vaistai pagal galiojantį receptą galės būti išduodami po farmacinės rūpybos paslaugos, kurią suteiks vaistininkas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. Šiuo metu kompensuojamuosius vaistus gydytojas gali paskirti ne ilgiau kaip pusmečiui.