Sveikata

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą.

Su puikiai nusiteikusiais trimis, vyresnio amžiais vyrais susitinkame Nacionaliniame vėžio institute. Pašnekovai gyvena skirtinguose Lietuvos kampeliuose, užtat turi panašią istoriją – Arvydas, Vytautas ir Rimantas susirgo prostatos vėžiu, liga po kurio laiko atsinaujino ir tada vyrams buvo taikyta krioterapija – navikai sunaikinti šalčiu. Šis prostatos vėžio gydymo būdas gali būti taikomas ir pirminiam, ir atsinaujinusiam navikui gydyti.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija POLA daugiau kaip 12 metų dirba padėdama onkologine liga sergantiems žmonėms – išduodama POLA kortelę, telkia į bendruomenę, palengvina gyvenimo kasdienybę, sumažina finansinę naštą, teikia pagalbą nemokamai teikdama psichologo, dietologo, teisininko individualias konsultacijas, vykdo savanorių pacientų gidų pagalbos programą. Šiuo metu POLA padeda 47 418 onkologinių pacientų ir jų artimųjų.

Pradėjęs kadenciją, dabartinis Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys užsibrėžė ambicingą tikslą –  šešių dalių sveikatos apsaugos sistemos reformą. Nors kai kurios priemonės buvo įvertintos teigiamai, dar praėjusiais metais medikams kilo abejonių dėl gydymo įstaigų tinklo pertvarkymo planų, bei kitų reformos aspektų. Šiandien medikai teigia, jog nebuvo visiškai aišku, kodėl buvo imtasi tokio didelio masto pokyčių, neįvertinant išlaidų ir kitų galimų sunkumų.

Seimui nepritarus iniciatyvai elektroninėmis cigaretėmis prekiauti tik vaistinėse su gydytojo receptu, šių pataisų vienas teikėjų „valstietis“ Aurelijus Veryga apgailestavo, kad šį kartą gydytojai esą „apgynė elektronines cigaretes“. „Noriu „padėkoti“ Seimo Sveikatos reikalų komitete dalyvavusiems ir prieš elektroninių cigarečių prekybos draudimą kalbėjusiems medikams. Kokia likimo ironija. Prieš kelis dešimtmečius gydytojai buvo naudojami tabako reklamose.

Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai primena, kad kasmet vaistų priemokų krepšelis kaupiamas iš naujo. Gyventojams, kurie šiais metais sukaups 48,33 euro siekiantį vaistų priemokų krepšelį, kaip ir pernai, iki metų pabaigos nebereikės mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka mažiausia.

Viena diena primena vasarą, o kitą jau reikia ieškoti pirštinių – tokios orų išdaigos šį pavasarį itin dažnas reiškinys. Tarsi ant spyruoklių „šokinėjanti“ oro temperatūra žmones veikia ne tik psichologiškai, bet ir atsiliepia jų sveikatai – kuo pokytis staigesnis, tuo didesnis jo poveikis. Tą ypač jaučia turintieji širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų, taip pat sąnarių, kvėpavimo takų bei nervų sistemos ligomis sergantys pacientai.

Lietuvoje plinta itin pavojinga psichoaktyvi medžiaga, kuri dėl savo poveikio JAV praminta „zombių narkotiku“. Medikai teigia stebintys pagausėjusį apsvaigusių pacientų skaičių ir perspėja, kad šis narkotikas labai pavojingas – sukelia didžiules psichozes ir haliucinacijas. Tokiems pacientams sutramdyti prireikia aštuonių, o kartais – ir dešimties žmonių.

Kai kurie sveikatos sutrikimai, tokie kaip kraujavimas ar skausmas tuštinantis, žmonėms Lietuvoje yra nepatogios kalbėti temos net ir gydytojo kabinete. Jurgitai buvo diagnozuotas piktybinis navikas tiesiojoje žarnoje, tam reikėjo ne vienų metų gydymo ir dabar moteris siunčia žinią visiems: skubėkite pasitikrinti, jei yra, kas jums kelia nerimą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 8–14 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu skaičius, o COVID-19 liga ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. Pasak NVSC, praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis šiek tiek padidėjo ir siekė 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę išlieka Utenos apskrityje, didžiausias –Vilniaus apskrityje.

Balandžio 15 d. Nacionalinio transplantacijos biuro prašymu dėl skubaus donoro organo pergabenimo buvo pasitelktas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orlaivis. Kaip praneša Lietuvos kariuomenė, apie 9.30 val. KOP sraigtasparnis Mi-8T pakilo iš 2-ojo paieškos ir gelbėjimo posto ir pasiekė Pajuosčio aerodromą, kur buvo paimta gydytojų komanda kartu su donoro organu ir atskraidinta į 2-ąjį paieškos ir gelbėjimo postą.

Pirmąją balandžio savaitę Rokiškio rajono ligoninė pasidalino žinia, kad laikinai stabdo Vaikų ligų skyriaus darbą. To priežastis – darbą palieka čia dirbusi vaikų pediatrė. Ligoninės atstovai neslėpė, kad ši žinia „skausminga“ buvo ir jiems, tačiau dabar teliko ieškoti išeities iš susiklosčiusios padėties. Ne sienose esmė Rajono ligoninės Vaikų ligų skyriaus likimas sprendžiamas jau ne vienerius metus.

Pacientai Panevėžio apskrityje atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje – Panevėžio ligoninėje neliko nė vieno suaugusiųjų alergologo. Teigiama, kad dvi jaunos specialistės kone vienu metu susilaukė vaikučių ir išėjo motinystės atostogų. Ligoninė tvirtina intensyviai ieškanti pamainos laikinai išėjusioms gydytojoms. Tačiau rasti labai sunku – vienų nevilioja trumpalaikis darbas, kitų ligoninė neįperka. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vėžio diagnozė jau šiandien nebėra laikoma mirties nuosprendžiu, o ne tokią tolimą ateitį medikai piešia dar šviesesnėmis spalvomis. Ne tik sparčiai vystosi naujosios biotechnologijos kuriant kuo efektyvesnius vaistus su mažiau šalutinių reiškinių, bet ir diagnostikos bei chirurgijos tikslumas.

Šeštadienį koronaviruso infekcija patvirtinta vienam žmogui, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9896. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Nors žmogaus teisių gynėjai teigia, kad socialiniu požiūriu moterys ir vyrai yra lygūs, mokslininkai pažymi, kad biologiškai vyrai ir moterys skiriasi, o tai pirmiausia atsispindi smegenyse. Tačiau skirtumai nereiškia, kad kažkuri lytis yra geresnė už kitą – vienos savybės geriau išreikštos vienoje lytyje, kitos – kitoje, sako neuromokslininkas prof. Osvaldas Rukšėnas.

Naujais tyrimais nustatyta, kad ultravioletinės (UV) nagų lako džiovinimo lempos, paprastai naudojamos geliniam manikiūrui daryti, gali pažeisti rankų DNR ir sukelti mutacijas. Džiovinimo lempos yra įprastas grožio salonų įrenginys, tačiau, nepaisant to, kad jos plačiai naudojamos ir kad kai kurie UV spindulių spektrai yra kancerogeniški, niekada nebuvo atlikta oficialių tyrimų dėl jų skleidžiamos spinduliuotės poveikio žinduolių ląstelėms.

Gimusieji su Dauno sindromu nėra gyvenimo pasmerktieji. Tą pažymintys medikai primena, kad tokia diagnozė – toli gražu nėra nuosprendis intelektiniams gabumams ir galimybei realizuotis. Juos teigiamai nuteikia ir tai, kad vis daugiau šeimų, net žinodamos, kad gims vaikas, turintis Dauno sindromą, nenutraukia nėštumo. Nors gimstančių tokių vaikų skaičius kasmet kiek svyruoja, skaičiuojama, kad vienas iš 700–800 gimusiųjų žmonių populiacijoje turės Dauno sindromą.

Peržiūrėti kasdienę mitybą ir papildyti ją geraisiais junginiais siūlantis Lietuvos sveikatos universiteto mokslininkas dr. Tomas Vaičiūnas atsakė tiems, kurie baiminasi valgyti vaisius ir daržoves dėl galimo jų per mažo maistingumo. Jis atkreipė dėmesį, kad masiškai užauginti gyvuliai taip pat nebesukaupia norimų medžiagų. Tai – antroji interviu dalis.

Sveikatos specialistai siunčia priminimą – profilaktinėmis moksleivių sveikatos pažymomis raginama rūpintis jau dabar, kad vėliau netektų pakliūti į didelę eilę. Nors įsibėgėjus balandžiui retai kas galvoja apie pasiruošimą naujiems mokslo metams, sveikatos specialistus ragintų tą padaryti.  Jie pataria kasmet iki rugsėjo 15 d. į ugdymo įstaigas turima pristatyti sveikatos pažyma pradėti rūpintis dar pavasarį.

Kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainodara ir įsigijimas turi teisinių spragų dėl kainos pagrįstumo, abejonių kelia ir nedeklaruojami sprendimų priėmėjų ryšiai, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT, atlikusi šio proceso korupcijos rizikos analizę Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) ir Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), tvirtina, jog nustatyti trūkumai kelia riziką dėl galimo piktnaudžiavimo.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) jaunėja – nieko nestebina ir kai miokardo infarktas kerta 30-ies nesulaukusiam jaunuoliui. Gydytojai gi atkreipia dėmesį, kad kraujagyslių amžius, kuris gali nulemti ankstyvą ligą ir net liūdniausias jos pasekmes, gali visai nesutapti su žmogaus paso amžiumi.

Ilgomis eilėmis nepatenkintiems gyventojams vis dažniau už sveikatos paslaugas nemažus pinigus tenka susimokėti iš savo kišenės. Nors daug kas paburnoja, kad ir taip moka mokesčius, o paslaugos negauna, politikai ir medikai atkerta, jog laikas nustoti kalbėti apie nemokamą mediciną. Dar daugiau – svarstoma, kokie galėtų būti nauji paslaugų apmokėjimo modeliai.

Naujasis JAV mokslininkų tyrimas verčia pakelti antakius: Amerikos kardiologijos koledžo mokslininkai 20 metų rinko duomenis iš 400 tūkstančių suaugusių JAV gyventojų ir nustatė, kad moterims sportuoti reikia perpus mažiau nei vyrams, kad gautų tokią pat naudą širdies ir kraujagyslių sistemai. Pasak tyrimo, moterys, sportuodamos dvi su puse valandos per savaitę ir tai darydamos sistemiškai, sumažina mirtingumo riziką net ketvirtadaliu.

Migrena – būklė, galinti pasireikšti stipriu, tvinkčiojančiu galvos skausmu arba pulsuojančiu pojūčiu galvoje. Tačiau, ar žinojote, kad migrena gali būti skirtingų rūšių ir vienos jų simptomus itin lengva supainioti su insulto požymiais? TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ gydytojas Alvydas Unikauskas paaiškino, kaip atskirti šias migrenos rūšis ir kokie vaistai gali lemti didesnę insulto riziką.

Chirurgo skalpelį jau 14 metų laikantis, o nutukimo operacijas bent penketą metų atliekantis gydytojas dr. Donatas Danys pasakoja, kad po tokio gydymo dalies pacientų neįmanoma atpažinti. Ne tik gerėja jų sveikata, bet gyvenimas apskritai pražįsta naujomis spalvomis. Tiesa, chirurgas apgailestauja, kad Lietuvoje šios ligos pavojų ir sukeliamas lėtinius susirgimus dar suvokia ne visi.

Ar mėgstate kavą? Tuomet galbūt ir jūs esate vienas iš tų, kurie dieną pradeda nuo karšto kavos puodelio. Tačiau jei gurkšnojate kavą tuščiu skrandžiu jums gali kilti sveikatos problemų. „The Economic Times“ skelbia, jog neseniai atlikto tyrimo duomenimis, kavos gėrimas atsibudus ryte gali būti labai žalingas sveikatai. Mokslininkai įspėjo, kad juodos kavos gėrimas prieš pusryčius po to, kai tinkamai neišsimiegojote, gali pabloginti cukraus kiekio kraujyje kontrolę.

Santaros klinikos pranešė skaudžia žinią – dėl ligos užgeso gydytojos gyvybė. Kaip skelbiama Santaros klinikų pranešime, kuris buvo patalpintas socialiniame tinkle, dėl ligos mirė doc. dr. Edita Kazėnaitė. „VUL Santaros klinikų bendruomenė neteko ilgametės kolegės, svarbios mūsų komandos narės, centro vadovės, profesionalios gydytojos, mokslininkės, tyrėjos – doc. dr. E. Kazėnaitės.

Pastaraisiais metais drastiškai mažėjant skiepijimo apimtims medikai vis dažniau diagnozuoja ligas, kurios daugelį dešimtmečių buvo puikiai valdomos. Būtent kokliušas ir tymai gydytojams šiandien kelia kone didžiausią susirūpinimą. Greitai plintančios ūmios infekcijos, prasidėjusios peršalimo simptomais, gali sukelti ypač sunkių komplikacijų – plaučių ir ausų uždegimą, smegenų ligą su ilgalaikiais neurologiniais simptomais ir negalią ar net mirtį.

Vienatvė yra reikšmingas biopsichosocialinis stresorius, kurio mirtingumo rizika yra didesnė nei surūkant 15 cigarečių per dieną, ir yra žalingesnė nei alkoholizmas, nutukimas ir fizinio aktyvumo stoka. Nepaisant kenksmingo poveikio, intervencinių priemonių, kuriomis būtų sprendžiamas norimo ir realaus socialinio bendravimo neatitikimo klausimas, yra nedaug ir jos yra ribotos.

Šešerių metukų Vytis – Kauno klinikų pacientas, kurio gyvybę išgelbėjo jį prižiūrinčių medikų profesionalumas ir gydytojų radiologų techninės galimybės. Kaip pastebi jo tėtis Rimvydas, medikai sūnui gyvybę padovanojo tris kartus – pirmąjį transplantuodami kepenis, antrąjį – padėdami įveikti onkologinę ligą ir trečiąjį – pirmą kartą Lietuvoje vaikui atlikdami perkutaninės transplantuotų kepenų vartų venos ir pasaito venos sujungimą.

Minint Pasaulinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną, ligonių kasos kartu su Kauno apskrities Parkinsono draugija ragina nenumoti ranka į pirmuosius ligos simptomus ir nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Ši lėtinė progresuojanti liga šiandien jau gali būti valdoma ir gydoma ne tik reabilitacijos priemonėmis, vaistais, bet ir pažangiausiais chirurginiais būdais.

Ketvirtadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 20 žmonių, keturi iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pastarąją parą mirčių nuo koronaviruso nefiksuota. Nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 9896. Anot Valstybės duomenų agentūros, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst.

Vaisiuose, daržovėse ir prieskoniuose Jungtinėje Karalystėje rasta toksinų, vadinamų „amžinosiomis cheminėmis medžiagomis“, o atlikus bandymus paaiškėjo, kuriuose iš produktų – jų daugiausiai. Ši žinia sukėlė kampanijos dalyvių nerimą dėl galimo poveikio visuomenės sveikatai, skelbia portalas „Independent“. Remiantis naujausių vyriausybės bandymų rezultatais, PFA cheminės medžiagos, naudojamos kai kuriuose pesticiduose, 2022 m. buvo aptiktos įvairiuose maisto produktuose.

Balandžio pradžioje minint Pasaulinę sveikatos dieną medikų lūpose optimizmo mažai – sveikatos sistema finansuojama per mažai, geresnėmis darbo sąlygomis ir didesniais atlyginimais viliojami jauni specialistai dairosi į užsienį. Pacientai gi skundžiasi ilgomis eilėmis pas gydytojus. Kita vertus, vis tik patys pasitikrinti profilaktiškai, kas padėtų išvengti ligų, neskuba. Konstatuojama, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema kol kas nepajėgi finansuoti visų, kuriems reikia paslaugų.

Tyrimas rodo, kad vadinamasis ilgasis COVID-19 kraujyje palieka savitų požymių, kuriuos būtų galima gydyti. Didžiausio Jungtinėje Karalystėje atlikto pacientų, paguldytų į ligoninę su COVID-19, tyrimo rezultatai rodo, kad ilgasis COVID-19 sukelia nuolatinį uždegimą, kurį galima aptikti kraujyje, skelbia portalas „Sky News“. Išanalizavus daugiau kaip 650 žmonių, kurie gulėjo ligoninėje dėl sunkaus COVID-19, nustatyta, kad pacientai, kuriems simptomai pasireiškė ilgai, turėjo imuninės sistemos su...

Plečiant sveikatos priežiūros paslaugas vyresnio amžiaus gyventojams, sveikatos apsaugos ministro įsakymu didinamas finansavimas gydymo įstaigoms už teikiamas geriatrijos paslaugas. Padidinus įkainius, pagal kuriuos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), gydymo įstaigos bus skatinamos vieno vizito metu atlikti išsamesnius tyrimus ir daugiau pacientui reikalingų procedūrų.

Pastarosiomis dienomis Lietuvoje ypač padidėjusi oro tarša dėl iš Sacharos dykumos vėjo atneštų dulkių. Taigi daugeliui kyla klausimas, ar šiuo metu saugu būti ir sportuoti lauke. Lietuvos sporto universiteto (LSU) Fizinio ir socialinio ugdymo katedros profesoriaus dr. Arūno Emeljanovo teigimu, išsamių mokslinių studijų, nagrinėjančių Sacharos dulkių poveikį mūsų organizmui fizinio aktyvumo lauke metu, nėra. Tačiau galima rasti ne vieną studiją, kuri tiria fizinį aktyvumą ir oro taršą.

Klaipėdos universiteto ligoninė pasidalino svarbia informacija apie išeminę širdies ligą. Išeminė širdies liga yra širdies raumens funkcijos sutrikimas, kurį sukelia sumažėjęs aprūpinimas arteriniu krauju. Ji yra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojo kardiologo Pauliaus Ordos, ligą dažniausiai sukelia besikemšančios širdies raumenį maitinančios kraujagyslės.

Kauno klinikų pacientė Vilma prisimena, kad iki vakaro, kai iš Jurbarko ligoninės ji skubiai buvo pervežta į Kauno klinikas, apie mėnesį laiko kelis kartus per savaitę juto dusulį. „Maždaug aštuonis metus turiu širdies ritmo sutrikimus, maniau, kad tai daro įtaką kartais juntamam dusuliu“, – prisimena Vilma.

Aplinkos apsaugos agentūra pranešė, jog dėl Lietuvą iš Sacharos pasiekiančių dulkių iš Sacharos, padidėjo oro tarša kietosiomis dalelėmis. Šios naujienos išgąsdino dalį gyventojų – kilo klausimai, ar išvis saugu eiti į lauką, o medikai perspėjo apie galimus pavojus. Aplinkos apsaugos agentūros aplinkos oro kokybės vertinimo vedėja Vilma Bimbaitė tikina, jog kietųjų dalelių riba dar nėra pasiekta, tad šiuo metu eiti į lauką – saugu.

Gydytojai jau kuris laikas skambina pavojaus varpais – mažėjant skiepijimo apimtims grįžta jau užmirštomis laikytos infekcinės ligos. Štai VUL Santaros klinikų intensyviosios terapijos skyriuje gydomas sunkiai kokliušu sergantis vaikas. Tai kalbėdama apie šiandienos darbo realijas pranešė VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vadovė doc. dr. Inga Ivaškevičienė. „Kokliušo ligoninėje tikrai nematėme daug metų arba būdavo tik pavieniai atvejai.

Seimas antradienį po svarstymo vieningai pritarė prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoms Farmacijos įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama pagerinti inovatyvių gydymo metodų ir vaistų prieinamumą labai retomis ligomis sergantiems pacientams. Pagal svarstomą projektą, dėl kurio Seimas turės balsuoti dar kartą, į Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisiją numatoma papildomai įtraukti dar keturis jos narius.

Nusivylę ministro Arūno Dulkio reakcija į jaunos Kauno klinikų slaugytojos savižudybę, socialdemokratai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM).  Socialdemokratai prašo SAM informuoti, kas nuveikta per 3 metus stiprinant kovą su mobingu gydymo įstaigose ir kokių žingsnių ketinama imtis nedelsiant. SADM turės atsakyti, kaip užtikrinamos darbuotojų galimybės pranešti apie mobingą darbe, nepatirti persekiojimo.

Per Lietuvą slenkant pavojingoms Sacharos dulkėms, pranešama, kad šiuo metu oro tarša Lietuvoje yra padidėjusi. Todėl, nors šalį ir užklupo vasariška šiluma, gyventojai turėtų saugiai įvertinti praleidžiamo laiko lauke kiekį. Kokius sveikatos sutrikimus gali sukelti atkeliavusios Sacharos dulkės ir kaip nuo jų apsisaugoti dalinasi gydytoja pulmonologė Virginija Kalinauskaitė-Žukauskė.

Kadencijai einant į pabaigą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aktyviai tęsia apsilankymus Lietuvos regionų gydymo įstaigose. Šįkart jis pasidalino įspūdžiais iš Rietavo. „Grįžtu iš Kupiškio, tačiau keletas įžvalgų iš praėjusios savaitės vizito Rietave. Dėl ko labiausiai skauda mažoms savivaldybėms? Aplankytas Rietavas yra puiki iliustracija“, – rašė jis socialiniame tinkle.

Gydytojai stebi prastas tendencijas – ilgas prie ekranų praleidžiamas laikas, prasta mityba ir mažas fizinis aktyvumas augina ligotų vaikų skaičių. Nerimą kelia ir kylanti autizmo epidemija, mažėjančios skiepijimo apimtys bei apskritai užmojis iki 2027 m. pertvarkyti vaikų sveikatos priežiūrą. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesoriaus, gydytojo gastroenterologo dr.

Balandis – sveikatos sąmoningumo mėnuo, primena ligonių kasos. Ta proga su Santaros klinikų gydytoja kardiologe doc. Jolita Badariene kalbamės apie žmonijos rykšte vadinamas širdies ir kraujagyslių ligas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kaip derėtų elgtis, kai paskelbiama informacija apie padidėjusį aplinkos oro užterštumą kietosiomis dalelėmis. Atkreipiame dėmesį, kad Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) interneto svetainėje adresu http://193.219.53.11/ap3/ (duomenys atnaujinami kas valandą) galite stebėti visų Lietuvoje esančių automatinių oro kokybės tyrimų stočių duomenis ir oro užterštumo lygį. Daugiau informacijos rasite čia: https://aaa.lrv.