Sveikata

Keltis anksti ryte jums yra tikra kančia, o galbūt atvirkščiai – neįsivaizduojate leidžiantys sau bent kiek pavakaroti? Neuromokslininkė ramina – būti vyturiu ar pelėda visiškai normalu, nes dalis mūsų miegojimo įpročių jau yra nulemta genetiškai. Neuromokslininkė ir miego tyrinėtoja Laura Bojarskaitė pasakojo dažnai sulaukianti klausimų, ar tikrai egzistuoja vadinamieji vyturiai ir pelėdos, ir tai nėra tik prasimanymas.  „Galiu užtikrinti: tai – ne mitas.

Vis labiau paplitęs lėtinis nuovargis, kurį jaučia žmonės, ne visada susijęs su tinginyste ar per mažai miego. Šeimos gydytoja ir endobiogenikos specialistė Yuliya Asovskaja laidoje „Sveikatos DNR“ aiškino, kad jei ryte vos išlipate iš lovos, o energijos antplūdis ateina tik vakare, tai gali būti aiškus ženklas, kad sutriko jūsų hormonų ritmas, o už to slypi svarbesni procesai. Nuovargis, kuris nepraeina net po savaitgalio ar atostogų – tai ne tik įprasta pasekmė.

Nors orai šią vasarą ir nelepina, daugelis lietuvių noriai leidžia laisvalaikį prie vandens telkinių. Vis dėlto specialistai ragina neprarasti budrumo – vandenyje ne tik elgtis saugiai, bet ir saugotis čia galinčių tūnoti infekcijų sukėlėjų.

Erkės platina ne vieną susirgimą. Bet jei nuo viruso – erkinio encefalito – dar galima pasiskiepyti, tai nuo bakterinės infekcijos – Laimo ligos – ne. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Daiva Radzišauskienė plačiau papasakojo, kokiais simptomais ši liga pasireiškia.  Laimo liga yra erkių platinama bakterinė infekcija: ja susergama, kai į žmogaus kraują patenka borelijos – bakterijos, sukeliančios šį susirgimą.

Kodėl vieni pyksta ir šaukia, kiti bėga nuo streso kupinos situacijos, o treti – sustingsta? Ir ar kada nors susimąstėte, kaip mūsų kūnas reaguoja patirdamas stresą ir kaip tai susiję su mūsų šeima, traumų vertomis patirtimis ir net ilgaamžiškumu? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ endobiogenikos specialistė ir ilgametė šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaitė-Rudzikienė paaiškino, kodėl žmonės dažnai net nesupranta, kad gyvena nuolatinėje streso bū...

Trūkstant valstybės lėšų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo nuo rugsėjo apriboti ligonių pavėžėjimo paslaugą – pacientus nemokamai vežti siūloma tik tuomet, kai žmogus negali judėti dėl onkologinės ligos ir turi vykti į kitą miestą, kai jis vežamas gulint ir kai keliauja organų arba kaulų čiulpų transplantacijai.

Turbūt ne taip dažnai susimąstome, kaip mūsų protėvių perduoti genai atsispindi šiuolaikinių lietuvių populiacijoje – kodėl atrodome vienaip, o ne kitaip, kokių dar turime ypatybių ir kaip galėtume keistis veikiant šiuolaikinio pasaulio sąlygoms? Atsakymų į tai, kaip genai lemia prisitaikymą prie aplinkos, mūsų genetinius ryšius su kitomis tautomis ieškantys Vilniaus universiteto mokslininkai pirmieji yra nuskaitę visą lietuvio genomą.

Vis daugiau savo gyvenimo laiko atiduodame šiuolaikinėms technologijoms, neretai – ir visai beverčiam skrolinimui telefone. Mokslininkai savo ruožtu dega raudoną pavojaus signalą – nekontroliuojamas vaikų naudojimasis ekranais lemia kalbos, motorinio, emocinio vystymosi sutrikimus. Kaip besaikis naudojimasis išmaniosiomis technologijos atsiliepia vaikų raidai ir ką būtinai reikėtų žinoti tėvams, kalbamės su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininke prof.

Sėkminga išgyvenimo istorija iš Kauno. Eilinio peršalimo simptomais prasidėję negalavimai kaunietei virto grėsminga diagnoze – paaiškėjo, kad moteriai leukemija. Po chemoterapijos, belaukiant kaulų čiulpų transplantacijos, užklupo ir siaubinga infekcija. Beveik metus medikai darė viską, kad jauna moteris pasveiktų ir sulauktų transplantacijos, kuri, laimė, buvo sėkminga.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Tarp vadinamų nuomonės formuotojų plinta nauja mitybos mada – visiškas vaisių, daržovių, kruopų atsisakymas ir vietoj to vartojami tik gyvulinės kilmės produktai. Tikinama, kad tai suteikia energijos ir net padėjo atsikratyti virškinimo bėdų, tačiau medikai įspėja, kad tokia mityba – tiesus kelias į sveikatos problemas. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vyresniosios gydytojos dietologės dr.

Tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ labai praktiška ir visiems tėvams aktuali tema – vaikų dantų priežiūra. Laidos vedėjas tėtis Simonas Urbonas atvirai sakė, kad pats visko apie dantų sveikatą neišmano, todėl į svečius pakvietė Lietuvoje gerai žinomą odontologę Valentiną Kvaraciejienę, kuri į laidą atvyko kartu su dukryte Sofija.

Metukų Urtė šiandien džiaugiasi vaikyste – gali drąsiai maudytis, keliauti prie jūros, tarti pirmuosius žodžius. Dar neseniai jos kvėpavimą palaikė tracheostominis vamzdelis, o kalbos, verksmo ar juoko garsų tėvai neturėjo progos išgirsti. Įprastą kvėpavimo takų funkciją mergaitei padėjo atkurti sudėtinga operacija taikant CO₂ lazerį. Urtei buvo vos penkeri mėnesiai, kai ji sunkios būklės pateko į Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyrių, rašoma pranešime spaudai.

Egzotiniai vaisiai vis dažniau atsiduria ant gyventojų stalo – jie ne tik puošia lėkštę spalvomis, bet ir vilioja pažadais apie stipresnį imunitetą, geresnę savijautą ar net gražesnę odą. Tačiau specialistai įspėja – nors tai vertingi produktai, jų poveikis sveikatai gali būti dvilypis, ypač jei žmogus serga lėtinėmis ligomis ar vartoja tam tikrus vaistus.

Paprastai manoma, kad alerginis rinitas – gana lengva, per daug patogumų nesukelianti liga. Vis dėlto ir sezoninis, ir nuolatinis alerginis rinitas gali labai reikšmingai paveikti ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą ar netgi pasunkinti kitas gretutines ligas, sukelti sveikatos komplikacijų.  Taigi alerginis rinitas turi būti tinkamai gydomas, kitaip jis gali sukelti nemažai žalos įvairiose gyvenimo srityse. Pakalbėkime apie tai plačiau.

Vis daugiau jaunų žmonių susiduria su sąnarių skausmais, kurie anksčiau buvo laikomi vyresnio amžiaus žmonių rūpesčiu. Ilgos valandos prie kompiuterio, intensyvios treniruotės ar net stresas – visa tai gali sukelti nemalonius pojūčius sąnariuose. Svarbu žinoti, kad skausmas neatsiranda be priežasties, tačiau yra ir gerų naujienų – jį galima ne tik sumažinti, bet ir užkirsti kelią jo atsiradimui.

Nuo šiol gydytojui nustačius klinikinę diagnozę ir pateikus priežiūros rekomendaciją, išrašyti pirmą receptą kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms ar pratęsti šių priemonių skyrimą gali ir sveikatos priežiūros specialistai: bendrosios praktikos slaugytojas, bendruomenės slaugytojas, slaugytojas diabetologas ar išplėstinės praktikos slaugytojas.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) atlikta reta ir sudėtinga operacija – 88 metų pacientui iš pilvo ertmės pašalintas 15 litrų drebučių konsistencijos auglys. Tai vienas iš netipinių klinikinių atvejų, kai neįprastos kilmės navikas sukėlė žarnyno nepraeinamumą ir kitų sisteminių sutrikimų. Po profesionaliai atliktos operacijos, paciento būklė ženkliai pagerėjo, rašoma Klaipėdos universiteto ligoninės pranešime.

Čikungunijos viruso protrūkis Kinijoje paskatino valdžią imtis prevencinių priemonių, pradedant tinkleliais nuo uodų ir dezinfekavimo priemonių debesimis, grasinant baudomis žmonėms, kurie nesugeba pašalinti stovinčio vandens, ir net pasitelkiant dronus vabzdžių veisimosi vietoms aptikti. Iki trečiadienio pranešta apie daugiau kaip 7 tūkst. ligos atvejų, daugiausia – aplink Fošaną, esantį netoli Honkongo; pastarajame užregistruotas tik vienas ligos atvejis.

Mėlynės ir šilauogės ne veltui kartais vadinamos lietuviškuoju supermaistu. Jose apstu naudingųjų medžiagų – įvairių vitaminų, augalinių junginių, skaidulų, be to šios nesukelia staigių cukraus šuolių kraujyje. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, kokioms organizmo funkcijoms labiausiai praverčia šiose uogose esančios medžiagos ir įspėja, kad kai kuriems jas reikėtų ragauti saikingai.

Nuo rugsėjo Alytuje veikiantį Pirminės sveikatos priežiūros centrą (PSPC), dar vadinamą Pirmojo Alytaus poliklinika, palieka visi įstaigos darbuotojai, kurių su antraeilininkais iš viso yra 17, skelbia portalas „Alytaus naujienos“. Anot portalo, tokia situacija susiklostė dėl Alytaus  miesto savivaldybės tarybos sprendimo prijungti centrą prie kitos savivaldybei pavaldžios poliklinikos. Po reorganizacijos pirmajame Alytuje veikiantis PSPC taps poliklinikos padaliniu.

Sveikata gali sutrikti bet kur ir bet kam – kartais tai gali įvykti neprognozuojamai, o tokiomis akimirkos greitas pagalbos suteikimas gali būti gyvybiškai svarbus. Tuo įsitikino moteris, kuri prie Raudonės pilies staiga neteko sąmonės, įtarta, kad ištiko klinikinė mirtis, tačiau tarsi likimas pats lėmė, kad visai netoliese tuo metu buvo greitosios medicinos pagalbos tarnybos brigada. Sėkmės istorija socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo GMP tarnyba. Kauno rajono teritorinis skyrius.

Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo registruoti 176 erkinio encefalito atvejai, trečiadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Lyginant su praėjusiais metais, šiemet registruotas sergamumas šia infekcija mažesnis, mat pernai per tą patį laikotarpį erkiniu encefalitu sirgo 214 asmenų. Mažiau šiemet ir Laimo ligos atvejų.

Jūros vandens pasirinkimas vaistinėje – iš tiesų gausus. Vis dėlto svarbiausia pradėti nuo supratimo, kokios koncentracijos jūros vanduo būtų tinkamiausias kiekvienu atveju. Kuo skiriasi izotoninis jūros vanduo nuo hipertoninio? Pakalbėkime apie tai plačiau, kad žinotume, ką rinktis kitą kartą, kai prireiks.

Insultas – tai staigus smegenų kraujotakos sutrikimas, galintis ne tik sukelti tokias sudėtingas būkles, kaip kalbos praradimą ar paralyžių, tačiau baigtis net mirtimi. Dėl to svarbu žinoti, kaip atpažinti pirmuosius insulto požymius. Pastebėjus pirmuosius insulto simptomus svarbu reaguoti kuo greičiu – svarbi tampa kiekviena sekundė.

Kiekvienas senstame, tik vieni lėčiau, kiti greičiau. Endobiogenikos specialistė, šeimos gydytoja Evelina Nevardauskaitė – Rudzikienė atkreipia dėmesį, kad yra būdų ne tik pasijausti geriau, bet kartu ir sulėtinti senėjimo procesus, paskatinti ilgaamžiškumo ir gijimo procesus.

Širdies ir kraujagyslių ligos – vienos dažniausių mūsų šalyje, o jų rizika vyresniame amžiuje didėja. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Nienė pastebi, kad senjorai vis dažniau konsultuojasi, kaip prevenciškai pasirūpinti savo širdimi. Todėl ji įvardija, kokius dažniau patarimus jiems duoda, rašoma pranešime spaudai. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika „Natūralu, kad su amžiumi mūsų organizmas keičiasi.

Nors atostogos turėtų būti skirtos poilsiui, realybė tokia, kad ne visi ir jų metu paleidžia išmaniuosius telefonus iš rankų. Tyrimai rodo, kad net per poilsį dažnas žmogus lieka „prisijungęs“: tikrina elektroninį paštą, naršo socialiniuose tinkluose, atsakinėja į žinutes. Specialistai įspėja, kad taip ne tik nepailsima, bet ir gresia daugiau sveikatos problemų. Nors skaitmeniniai įrenginiai neabejotinai palengvina mūsų gyvenimą, leidžia bendrauti, dirbti, ieškoti informacijos.

Prieš porą metų pertvarkyta Greitosios medicinos pagalbos tarnyba – skęstantis laivas, kone dugne. Taip sako greitosios profsąjungos. Esą greitosios medikai lūžtančiais automobiliais veža pacientus ir nežino, ar nuveš iki ligoninės, trūksta rūbų, baigiasi pinigai degalams, buhalteriai suka galvą, kaip išmokėti atostoginius. Auditą greitojoje atlikusi Sveikatos apsaugos ministerija jau kreipėsi į prokuratūrą, tačiau greitosios vadovas savo kaltės nemato.

Santaros klinikose jau veikia gaivinimo komandos, kurios iškviestos staigiai atvyksta pas mirštantį pacientą į palatą ir jam suteikia pirmąją pagalbą. Specialistai tikina, kad toks sistemos automatizavimas sumažina medikams stresą ir padeda patekti pas mirštantį žmogų greičiau. Per metus Santaros klinikose miršta apie 2000 pacientų, tad tikimasi, kad dėl gaivintojų komandų mirčių bus nors kiek mažiau.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ar esate kada girdėję, kad nudegus saulėje žmonės teptųsi grietine? O gal patys taip esate darę? Kai kurie netgi yra bandę ant savęs pilti žibalą ar šlapimą.

Hepatitas, arba kitaip – kepenų uždegimas, gali kilti dėl įvairių priežasčių. Priklausomai nuo hepatito rūšies, juo galima užsikrėsti tiek per maistą, vandenį, tiek per sąlytį su kito žmogaus skysčiais.

Menopauzė – neišvengiamas moters gyvenimo etapas, apie kurį kalbėti gali būti nedrąsu. Pirmuosius požymius daugelis moterų priima kaip „kažką, kas praeis“. Kada šis procesas prasideda, kaip atskirti pirmuosius simptomus ir ką svarbu žinoti šiuo gyvenimo laikotarpiu – apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ plačiau papasakojo gydytoja akušerė-ginekologė Justina Gailiušienė.

Tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ gvildenta tema, su kuria susidūrė visi tėvai – vaikų dantų priežiūra. Laidos vedėjas tėtis Simonas Urbonas kalbino vieną žinomiausių vaikų odontologių Lietuvoje – Valentiną Kvaraciejienę, į studiją atvykusią su dukra Sofija. Pokalbyje jie kalbėjosi apie elektrinius ir paprastus šepetėlius, vaikų baimes, pirmąjį vizitą pas odontologą ir profilaktiką, kuri Lietuvoje vis dar atsilieka nuo Skandinavijos šalių lygio.

Nors šiltuoju metų laiku, atrodytų, daugelis oro lašeliniu būdu plintančių infekcinių ligų, atsitraukia, gydytojai stebi neįprastą situaciją – sergamumas vėjaraupiais šiemet nemažėja ir vasarą. Be to, įspėjama, kad po COVID-19 pandemijos, ši „nekalta“ vaikiška infekcija sukelia rimtesnes komplikacijas.

Viena diena – komandiruotėje, kita – ligoninėje su neaiškiais neurologiniais simptomais, kurie per kelias valandas paralyžiavo pusę kūno. Taip netikėtai prasidėjo vos trisdešimties sulaukusios Agnės Markevičienės išgyvenimas po to, kai smegenyse plyšo kraujagyslių darinys – kavernoma. Nors ši būklė dažnai nesukelia jokių simptomų visą gyvenimą, Agnės atveju ji per kelias dienas visiškai apvertė kasdienybę. „Grįžau iš komandiruotės ir tą patį vakarą pajutau spaudimą galvoje, trūkčiojo raumenys.

Vasara – atostogų, poilsio ir, žinoma, maudynių metas. Tačiau prieš brendant į ežerą, upę ar tvenkinį, verta stabtelėti ir įvertinti – ar vanduo tikrai švarus ir saugus? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena: norint išvengti sveikatos sutrikimų, būtina rinktis tik prižiūrimas maudyklas, o po smarkių vasaros liūčių – bent keletą dienų susilaikyti nuo maudynių.

Viltį nemokamai net su siuntimu patekti pas akušerį-ginekologą prarandanti tauragiškė Vilma piktinosi, kad taip „tiesiog vykdomas žmonių genocidas“. Pati klinika teigia, kad dėl visko kalti nauji ministerijos įsakymai – nėra garantijos, kad už daugiau paslaugų bus apmokėta. Be to, tai esą visos šalies problema. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi 54-erių tauragiškė Vilma (vardas redakcijai žinomas ir pakeistas, red. past.

Pensinio amžiaus šalies gyventojai noriai naudojasi kai kuriomis išimtinai jiems apmokamomis medicinos paslaugomis, o apie kai kurias kartais nė nepagalvoja. Ligonių kasa primena apie kompensuojamąjį dantų protezavimą, vaistų priemokų padengimą, ligų prevenciją ir skiepus. Dantų protezavimas Tam tikroms gyventojų grupėms, tarp kurių ir senatvės pensijos amžiaus žmonės, ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuoja dantų protezavimo išlaidas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo aktualia informacija tėvams, besidomintiems ortodontinio gydymo galimybėmis vaikams. Įstaiga atsako į dažnai gyventojų keliamą klausimą – ar tokios paslaugos gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

„Apie aukštą kraujospūdį žmonės paprastai susimąsto tik tada, kai su aptirpusiu veidu arba išreikštu galvos skausmu atsiduria priimamajame“, – sako vidaus ligų gydytoja Daiva Citvarienė. Aukštas kraujo spaudimas – viena klastingiausių širdies ir kraujagyslių ligų formų, kuri dažnai lieka nepastebėta tol, kol neįvyksta nelaimė.  Gydytojai šią ligą vadina tyliuoju žudiku – ji ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų, o negydoma smogia stipriai ir negailestingai, rašoma pranešime spaudai.

Viduriavimas – dažna sveikatos problema, galinti smarkiai sutrikdyti kasdienę rutiną ir sukelti daug nepatogumų. Apie šią būklę kalbėti dažnam nejauku, tačiau ją ignoruoti – ne išeitis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Nienė dalijasi svarbia informacija: kaip tinkamai gydyti viduriavimą ir kokių klaidų būtina vengti. Kas sukelia viduriavimą? „Pagrindiniai viduriavimo simptomai – vandeningos, skystos išmatos, pilvo pūtimas ir skausmas, staigus poreikis tuštintis.

Seimo Sveikatos reikalų komitete – dėmesys Santaros klinikų finansinei situacijai. Įspūdžiais po posėdžio pasidalinusi komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė konstatavo, kad „padėtis, švelniai tariant, yra sudėtinga“. „Santaros klinikų finansai po didinamuoju stiklu! Sveikatos reikalų komitete (SRK) nagrinėjome Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos pristatytą informaciją apie VU ligoninės Santaros klinikų finansinę situaciją.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įpareigojo šalies stacionarines gydymo įstaigas savo vidaus tvarkose numatyti, kaip bus užtikrinamas artimųjų orus atsisveikinamas su mirštančiu pacientu. Iki šiol prievolė stacionarines paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms užtikrinti galimybę mirštančio paciento artimiesiems oriai atsisveikinti su mirštančiuoju nebuvo reglamentuota, skelbiama pranešime spaudai.

Vasara – metas, kai dauguma mūsų nori būti fiziškai aktyvesni. Daugiau vaikščiojame, važinėjame dviračiais, bėgiojame ar griebiamės daržo darbų. Tačiau ar visada aktyvumas reiškia puikią sveikatos būklę? Ką daryti tiems, kurie yra patyrę insultą ar infarktą – ar jiems išvis galima sportuoti? TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas atskleidė, kad fizinis aktyvumas ne tik gali būti saugus po sunkių ligų, bet ir būtinas sveikimui.

Šiltuoju metų laiku įprastai Europoje fiksuojamas padidėjęs sergamumas legionelioze (legionierių liga). Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, pastaraisiais metais didžiausias ligos atvejų skaičius bendrai Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse registruojamas šiltuoju metų laiku – birželio–spalio mėnesiais.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atlikusi Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos veiklos auditą, nustatė trūkumų. Institucija konstatavo, kad tarnyba neatsakingai naudoja turto valdymo lėšas, trūkumų turi vidaus kontrolė ir viešųjų pirkimų veikla bei gyventojams teikiama pavėžėjimo paslauga.

Į Lietuvą grįžo keturi Ukrainoje stažavęsi Kauno klinikų medikai. Tai jau ketvirtoji Lietuvos medikų misija šioje šalyje. Kaip trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), misijoje dalyvavo trys Kauno klinikų traumatologai ir anesteziologė, dirbę už 10 km nuo fronto linijos. „Kartu su Ukrainos karo medikais jiems teko dirbti vos už 10 kilometrų nuo fronto linijos ir padėti iš ten evakuojamiems sunkiai sužeistiems kariams.

Vienuolika metų sarkomą besigydantis uteniškis sako, jog kreipėsi į gydytojus tik tada, kai auglys ėmė trukdyti ir blauzda nebetilpo kelnių klešnėje. „Jei navikas formuojasi galūnėse, pacientai dažnai jį aptinka patys, dar ankstyvos stadijos. Tokiems paviršiniams navikams įvertinti pakanka ultragarso tyrimo: svarbu, kad žmogus nedelstų ir ateitų pas gydytoją. Laiku nustačius sarkomą žymiai geresni gydymo rezultatai“, – sako Nacionalinio vėžio centro (NVC) gydytojas pilvo chirugas dr.

Kai kalbame apie nugaros skausmus, išvaržas ar net kreivą stuburą – vasaros sezonu ypač svarbu žinoti, kada būtina sustoti, o kada kaip tik aktyviai judėti. TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas nuramina – daugelis baimių dėl fizinio aktyvumo sergant įvairiomis stuburo ligomis yra perdėtos. „Nugaros, stuburo išvaržos dažnesnis dalykas negu mums atrodo“, – sako P. Leskauskas.