Sveikata

Kinija leido ekstremalios padėties sąlygomis naudoti dar vieną – jau penktą – vakciną nuo COVID-19. Pranešimą paskelbė Kinijos mokslų akademijos Mikrobiologijos institutas. Kovo 1-ąją šią vakciną buvo leista naudoti Uzbekistane. Paskutinė šių skiepų klinikinių bandymų fazė dar tęsiasi. Kol kas viešai nepaskelbta jokių recenzuotų duomenų apie vakcinos saugumą ar veiksmingumą. Skiepijant šia vakcina reikia trijų dozių, suleidžiamų su vieno mėnesio pertraukomis, sakė kompanijos atstovas.

Europos Sąjunga antradienį susitarė paankstinti 10 mln. dozių „Pfizer-BioNTech“ vakcinos nuo koronaviruso dozių pristatymą Bendrijos narėms.  Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad dalis Bendrijos trečiajam šių metų ketvirčiui užsakytų „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozių bus pristatyta iki liepos mėnesio. „Žinau, koks svarbus bus antrasis ketvirtis įgyvendinant mūsų skiepijimo strategijas valstybėse narėse, – sakė EK vadovė. – Su šiomis 10 mln.

Nuogąstaujant dėl „AstraZeneca“ vakcinos poveikio ir krešulių susidarymo rizikos vis daugiau Europos valstybių praneša laikinai stabdančios skiepijimą. Nors prie jų prisijungė ir kaimynai latviai, Lietuvos institucijos teigia, kad toks sprendimas daugiau yra politinis. Kaip tvirtino sveikatos apsaugos ministro patarėja, toliau vykdant vakcinaciją kaip tik norima be reikalo nekelti žmonių baimių.

Daugeliui žmonių COVID-19 molekulinis PGR tyrimas, kai tepinėlis imamas iš nosiaryklės, sukelia nemalonių pojūčių – neretai ištrykšta ir ašaros. Dabar jau turime alternatyvą: Lietuvoje pavojingąją infekciją tai pat tiksliai galima ištirti ir iš seilių mėginio.

Ar nosies purškalai sukelia priklausomybę? Ar jie gali ne palengvinti, bet apsunkinti ligos eigą? Šeimos gydytojas Edvinas Čeberka įsitikinęs, kad tinkamai vartojami vaistai žalos nepadarys, tačiau neretai pacientai nepaiso vartojimo instrukcijų ir nesikreipia į specialistus iškilus klausimams apie medikamentų vartojimą. Pasak gydytojo, šaltuoju metų laikotarpiu padaugėja kvėpavimo takų susirgimų. Dažniausias šiuos susirgimus lydintis simptomas – sloga.

Nors šalyje žmonės nuo koronaviruso skiepijami jau beveik 3 mėnesius, Vyriausybė ir toliau nesugeba aiškiai žmonėms pateikti informacijos ir išsklaidyti mitus. Tokią išvadą daro tiek paprasti piliečiai, tiek viešosios erdvės ekspertai. Niekas kol kas dar nežino, kaip vyks masinis vakcinavimas. O gyventojai nerimauja, kad nesigirdi medikų balso, kalbant apie vakcinų saugumą, o propaganda ir klaidinanti informacija internete trykšta kaip iš gausybės rago.

Lietuvos Vyriausybė antradienį paskelbė nesvarstanti stabdyti skiepijimo nuo COVID-19 prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina. Profesorius Vytautas Kasiulevičius antrina ir sako, kodėl toks sprendimas yra teisingas. Kaip rašė profesorius, „AstraZeneca“ vakcina turėtų būti naudojama toliau. Pasak V. Kasiulevičiaus,  trombozę gali sukelti koronavirusinė infekcija, tačiau net ir šiuo atveju tokia problema yra išsprendžiama vaistų pagalba.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė penki žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 89-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trims mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, dviem – nuo 70 iki 79-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3416 žmonių.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 628 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė penki žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 6725 molekuliniai (PGR) ir 1277 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 230 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,7 procento.

Lietuvos Vyriausybė nesvarsto galimybės stabdyti skiepijimo nuo COVID-19 visuomenėje prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat neatsisako sumanymo skiepytis šia vakcina, teigia jo patarėja. „Žinoma, kokios galėtų būtų abejonės“, – antradienį Žinių radijui sakė Asta Skaisgirytė. G. Nausėda kovo pradžioje teigė esąs pasirengęs skiepytis „AstraZenecos“ vakcina, kai ateis jo eilė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako neabejojanti, kad karantinas balandį bus pratęstas. „Nutarimas galioja iki kovo 31 dienos. Nė kiek neabejoju, kad nutarimą reikės pratęsti“, – antradienį LRT radijui sakė ji. „Kokiomis sąlygomis, didžiąja dalimi priklausys nuo to, kaip atrodys situacija šiomis savaitėmis“, – tvirtino ji. Pasak I. Šimonytės, kitą savaitę planuojama grąžinti pradinukus į mokyklas, o tai didina riziką, kad sergamumas koronavirusu augs.

Norvegijoje po paskiepijimo „AstraZeneca“ vakcina dėl kraujavimo smegenyse mirė sveikatos apsaugos darbuotoja, tačiau jokia tiesioginė sąsaja su skiepu nebuvo nustatyta, pirmadienį pranešė pareigūnai. Tai antras toks mirties atvejis Norvegijoje per kelias dienas. Praėjusį ketvirtadienį imdamasi atsargumo priemonių šalis sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad šalys kol kas turėtų toliau skiepyti gyventojus vakcina nuo koronaviruso, sukurta Jungtinės Karalystės ir Švedijos bendrovės „AstraZeneca“ kartu su Oksfordo universitetu, nors kelios šalys sustabdė jos naudojimą, iškilus nuogąstavimų, kad preparatas gali paskatinti kraujo krešulių susidarymą.

Pirmadienį ryte į Lietuvą lėktuvu atgabenta tryliktoji gamintojo „BioNTech ir Pfizer“ vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta – 31 tūkst. 590 dozių, dėl temperatūros svyravimų transportuojant kilo įtarimų dėl dalies jų kokybės, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot SAM, kroviniui pasiekus Lietuvą, gamintojas pranešė, kad vykdant transportavimą dalyje krovinio temperatūra galėjo nukrypti nuo reikiamos normos. Įtarimas kilo dėl 11 tūkst.

Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje COVID-19 nustatyta dviem moksleiviams, informavo mokyklos direktoriaus pavaduotoja. Individualiai moksleiviai tirti po to, kai savaitgalį pranešta apie du teigiamus kaupinių atsakymus. Iš viso tirti 167 kaupiniai, likusiųjų atsakymai – neigiami.

COVID-19 įprastai praeina per 2–3 savaites. Tačiau tūkstančiai žmonių pasveikę net nuo nelabai sudėtingų COVID-19 atvejų niekaip negali atsikratyti ilgai išliekančių simptomų. Kai kurie iš jų serga daugiau nei metus. George Hencken yra žinoma filmų prodiuserė. Kaip ir milijonai kitų žmonių, ji sirgo COVID-19. Tačiau priešingai nei daugelis koronaviruso infekciją išgyvenusių žmonių, praėjus metams nuo diagnozės ji vis dar serga.

Kokios baimės dažniausiai kamuoja svarstančius skiepytis vakcina nuo koronaviruso ir iš kur jos kyla? „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas ir „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė pastebi, kad įvairiausius nuogąstavimus augina žinių stoka ir skeptikų platinami nepagrįsti gandai. Visgi sveikata besirūpinantiems asmenims derėtų kritiškai atsirinkti tikrą informaciją ir pasistengti įvertinti skiepų teikiamą naudą.

„Prisimenu jauną savo pacientą, sirgusį vėžiu, – pasakoja Vilniaus Palaimintojo Kunigo Mykolo Sopočkos namų hospiso suaugusiesiems slaugytoja Ana Kovalevska. – Sužinojusi tai, draugė paliko jį tą pačią dieną. Vaikiną apėmė gili depresija, jis neprisileido nei tėvų, nei draugų, nei artimųjų. Tačiau vėliau, atsiradus žaizdoms ir skausmams, vaikinas  vis dėlto buvo priverstas mane prisileisti, nes jo žaizdą perrišti reikėjo kasdien.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad atšilus orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus. NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę.

Praėjusios savaitės antradienį didelio atgarsio sulaukusi nelaimė, kurios metu Panevėžyje po skiepo mirė senjorė, pasėjo baimę vyresnių žmonių tarpe. Nors specialistai ramina, kad mirtis nesusijusi su skiepu, vis dėlto apie atsiradusią baimę skiepytis laidoje „JP.lt diena“ patvirtino ir Panevėžio rajono savivaldybės gydytoja Renata Valantinienė. Ragina nebijoti ir naudotis tokia dovana „Žinoma, baimė susiformavo, bet nieko nepadarysi. Toks tas gyvenimas.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 249 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 2895 molekuliniai (PGR) ir 219 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 223,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento.

Kepenų stimuliavimas fokusuotu ultragarsu parodė labai daug žadančius nutukimo gydymo gyvūnų modeliuose rezultatus, teigiama naujajame tyrime, paskelbtame „Scientific Reports“. Nusikreipdami į nervus ir stimuliuodami juos neinvazine terapija, mokslininkai sumažino lėtinį uždegimą ir medžiagų apykaitos sutrikimus, atsirandančius dėl nutukimo.

Jau metus kasdien girdime apie skelbiamus nustatytus naujus COVID-19 atvejus, kurių dauguma patvirtinami atlikus PGR tyrimą. Teigiamą jo atsakymą neturėtų stebėtis gavę ir jokių simptomų nejaučiantys žmonės, mat dalis gali būti besimptomiai nešiotojai. Tačiau specialistai sutaria, kad ne visais atvejais gautas teigiamas PGR rezultatas reiškia, kad žmogus serga ir yra užkrečiamas.

Pornografija egzistavo visais istoriniais laikotarpiais ir keitėsi kartu su naujai atsirandančiomis medijomis. Pompėjos Vezuvijaus griuvėsiuose rasta šimtai seksualinio pobūdžio freskų ir skulptūrų. Dabar jau ima aiškėti, kad pornografija veikia mūsų nervinę sistemą ir palieka mus su sunkiomis pasekmėmis, tokiomis kaip depresija arba erekcinė disfunkcija. Pornografijos žiūrėjimas smarkiai išaugo atsiradus internetui.

Prekyboje pasirodė pasunkintos antklodės sveriančios nuo 3 iki 7 ar dar daugiau kilogramų. Pardavėjai tikina, kad miegosite su tokia antklode geriau, nebekankins nerimas. Tuo tarpu psichiatras Martynas Marcinkevičius skeptiškai žvelgia į šią naujovę. Kuo vis dėlto skiriasi pasunkintos antklodės nuo įprastų? Paprastas antklodes sudaro įvairūs pluoštai: vilna, pūkai, poliesteris, bambuko pluoštas, medvilnė ar kiti populiarūs užpildai.

Mokslininkai rado būdą, kaip pasijausti girtam, nepavartojus alkoholio ir nesivarginant bendrauti su savo draugais. Skamba įdomiai, ar ne? Na, prieš išpilant savo atsargas į kriauklę ar unitazą, svarbu suprasti, kad tai nėra taip nuostabu, kaip gali pasirodyti iš pradžių. Iš tiesų, jūs tikriausiai jau ne kartą esate taip „apgirtę“, ir jūs tikrai tuo nesimėgavote.

Arija sekmadienį sustabdė „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso naudojimą, reaguodama į pranešimus iš Norvegijos, jog suaugusiems žmonėms po paskiepijimo susiformavo kraujo krešulių. „Skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina nuo šio ryto, sekmadienio, kovo 14-osios, laikinai atidedamas“, – agentūrai AFP nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.

Laisvės frakcija prašo Sveikatos apsaugos ministeriją Lietuvoje įteisinti medikamentinį abortų nutraukimą. Pasak siūlymo iniciatorių, šis nėštumo nutraukimo būdas jau seniai įteisintas daugelyje Europos šalių ir nėra toks pavojingas kaip chirurginės vaisiaus pašalinimo procedūros. Seimo narė Agnė Širinskienė sako, kad toks būdas pavojingas moterų gyvybėms, esą ji turi informacijos, neva JAV net registruota moterų mirčių, susijusių su medikamentiniu nėštumo nutraukimu.

Naujausio tyrimo metu išsiaiškinta, kaip SARS-CoV-2 virusas puola ir pažeidžia širdį. Tai atsakė į seniai užduotą klausimą apie paslaptingas širdies ligas po COVID-19 infekcijos. Rezultatai gali turėti didelės įtakos veiksmingam sunkių infekcijų gydymui ir naujų gydymo būdų, kurie apsaugo nuo ilgalaikės žalos, sukūrimui. Pandemijos metu žmonės, sergantys sunkia koronaviruso forma, dažnai patiria širdies sutrikimus.

Per praėjusią parą nustačius 397 atvejus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kur virusas plinta sparčiausiai. Kaip informavo NVSC, per praėjusią parą izoliuoti 900 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys.

Per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 6 asmenys, praneša Statistikos departamentas. Vienas mirusiųjų priklauso 40–49 m. amžiaus grupei. Po vieną mirusiųjų priklausė 40–49, 50–59 ir 80–89  metų amžiaus grupėms.

Per parą Lietuvoje nustatyta 397 COVID-19 atvejai ir 6 mirtys, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Per parą pasveiko 84 asmenys. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 222,8. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per 7 dienas siekia 6,4 proc. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 205 tūkst. 385 COVID-19 atvejai. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 191 tūkst.

Per koronaviruso pandemiją paplito labai daug dezinformacijos, kuri sukėlė pavojų žmonių sveikatai, kai kuriems pasekmės buvo dar žiauresnės. Pavyzdžiui, kai buvo skelbiama, kad potencialus vaistas nuo koronaviruso yra maliarijos prevencijai skirtas chlorokvinas, mirė vienas vyras iš Arizonos. Jis išgėrė chlorokvino fosfato – antiparazitinio preparato žuvims panašiu pavadinimu – galvodamas, kad tai apsaugos jį nuo užsikrėtimo.

Viešojoje erdvėje vis pasigirstant tėvų kalboms apie tai, ar atsiradus saugioms vakcinoms nuo Covid-19 vaikams vertės juos skiepyti, medikai įspėja, kad koronavirusas, kaip ir kitos infekcinės ligos, jiems gali būti ypač pavojingos.  Net ir vaikams nešiojant besimptomę Covid-19 formą, šiems gali labai staiga pablogėti, kuomet prireikia net intensyvios terapijos skyriaus.

Vanduo jau nuo seniausių laikų vadinamas gyvybės šaltiniu, tačiau su šiuo teiginiu sutinka ne visi. Internete vis pasirodo nuomonių, kad piktnaudžiauti vandeniu nereikėtų, nes per didelis jo kiekis, neva, „išplauna“ inkstus. Ar tai tiesa, naujienų portalas tv3.lt klausė Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės.

Ar negalite pakęsti, kai į jūsų akį įkrenta blakstiena? Na, į jūsų akis gali patekti kai kas daug baisesnio. Susipažinkite su Loa loa (išvertus iš lotynų kalbos – „kirmėlė kirmėlė“), dar vadinama akių kirmėle. Ši parazitinė apvalioji kirmėlė gyvena centrinėje ir vakarų Afrikoje, daugiausia atogrąžų miškuose. Loa loa sukelia infekciją, vadinamą lojaze. Vietose, kur rizika užsikrėsti šia parazitine liga yra didelė, gyvena apie 14,4 mln. žmonių, iš kurių daugiau nei 40 proc. yra sirgę lojaze.

Pigi ir paprastesnėmis sąlygomis laikoma bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina reikšmingai prisidėjo prie pasaulinės kovos su koronaviruso pandemija, tačiau ji ne kartą tapo ir kontroversijos objektu. Pateikiame penkis svarbius faktus apie šį preparatą. Praktiškumas Didžiausi „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcinos privalumai yra žema kaina (maždaug 2,5 svaro sterlingų, arba 2,75 euro už dozę) ir nesudėtingos laikymo sąlygos.

Vis nesiliaujant kalboms ir nepasitikėjimui viena kuria COVID-19 vakcina gydytojas infektologas prof. Arvydas Ambrozaitis rėžia tiesiai šviesiai: bandymas lyginti vakcinas tolygus turgaus kalboms. Specialistas ragina pasitikėti ekspertais ir nekelti emocijų ten, kur trūksta išmanymo.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį leido naudoti JAV farmacijos milžinės „Johnson & Johnson“ skiepus nuo COVID-19 ekstremalios padėties sąlygomis. Iki šiol PSO tokį leidimą buvo suteikusi „Pfizer“ ir „BioNTech“ bei „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcinoms nuo koronaviruso. „Kiekviena nauja, saugi ir veiksminga priemonė nuo COVID-19 yra dar vienas žingsnis artėjant prie pandemijos kontrolės“, – sakoma PSO vadovo Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso pranešime.

JAV bendrovės „Novavax“ ir vokiečių bendrovės „CureVac“ vakcinas Europos vaistų agentūra galėtų patvirtinti birželį, sako Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas. „Abiejų vakcinų „tęstinė peržiūra“ pradėta vasarį. Atitinkamai antro ketvirčio pabaigoje, maždaug birželį, planuojama abi įregistruoti“, – BNS penktadienį teigė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis. Ši procedūra yra pirmasis žingsnis norint patvirtinti vakciną Bendrijos teritorijoje.

Šiuo metu kaip prioritetą vakcinuojant vyresnio amžiaus žmones jie dažniausiai atvykti skiepui kviečiami gyvai. Tačiau prasidėjus masiniam skiepijimui tam užsiregistruoti gyventojai galės patys. Visgi, kokia konkrečiai bus tvarka ir kaip bus valdomi gyventojų srautai, ministerija teigia dar negalinti pasakyti. Paklausta, ar leidimas registruotis patiems nesukels žmonių „lenktynių“ gaunant skiepą, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėja Aistė Šuksta prašė neskubinti įvykių.

Prasidėjus skausmui, karščiavimui ar uždegimui, rankinėje ar namų vaistinėlėje ieškome to paties gerai pažįstamo vaisto. Tačiau ar tikrai viską apie jį žinome, mokame tiksliai dozuoti ir gebame nuspręsti apie šio medikamento vartojimą konkrečioje situacijoje? „Camelia“ vaistininkė Vida Banionienė pataria, į ką derėtų atsižvelgti renkantis priemonę nuo skausmo.

JAV bendrovės „Novavax“ vakcina 96 proc. veiksmingumu apsaugo nuo pirminio varianto pandeminio koronaviruso ir 86 proc. veiksmingumu – nuo užkrečiamesnės britiškosios atmainos, rodo trečiojo etapo klinikinių tyrimų rezultatai, trečiadienį paskelbti pačios kompanijos. Jungtinėje Karalystėje atliktuose bandymuose sudalyvavo daugiau kaip 15 tūkst.

Pandemijos metu išaugus visuomenės domėjimuisi skiepais, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau ULAC) specialistai deda visas pastangas, kad užtikrintų patikimą ir sklandų informacijos teikimą apie skiepus. Paskambinę telefonu (8 5) 2300123, Jūs galite užduoti visus Jums rūpimus klausimus apie privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamus – į LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktus skiepus, suaugusiems bei keliautojams skirtus skiepus.

Esami vakcinavimo nuo COVID-19 tempai, turint galvoje pristatomų vakcinų kiekius, yra pakankami, sako sveikatos viceministrė Živilė Simonaitytė. „Pagal dabartinius gaunamus vakcinų kiekius, mes matome, kad iš esmės tie tempai mus tenkina ir poreikio dirbti švenčių dienomis ar savaitgaliais, ar labai intensyviai dirbti taip, kaip ir dirbama įprastinėmis darbo dienomis, mes nematome“, – žurnalistams penktadienį sakė viceministrė.

Penktadienį į Lietuvą atgabenta šeštoji farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta. Ją sudaro 14,4 tūkst. dozių, kurios šiandien bus paskirstytos savivaldybėms, rašoma pranešime spaudai. Iš viso Lietuvą jau pasiekė 115,7 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, o vien šią savaitę jų pristatyta 48 tūkst. Iki kovo 12 d. gyventojų skiepijimui sunaudota 62,1 tūkst. šio gamintojo vakcinos dozių.

Prasidėjus masinei gyventojų vakcinacijai nuo COVID-19, bus rekomenduojama ją vykdyti pradedant vyriausiomis amžiaus grupėmis, tikslesnė tvarka turėtų paaiškėti netrukus, sako sveikatos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Europos Komisijai patvirtinus ketvirtąją – „Johnson & Johnson“ gamintojo – vakciną kilo klausimų, ar pakankamas jos veiksmingumas, lyginant su jau dabar naudojamais skiepais. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) specialistai pažymėjo, kad naujoji vakcina pakankamai efektyvi apsaugant nuo COVID-19 ligos komplikacijų, o tai ir yra svarbiausia. Teigiama, kad „Johnson & Johnson“ vienos dozės vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 veiksmingumas siekia 66 proc.