Sveikata

Visuotinis vakcinavimas nuo koronaviruso turėtų prasidėti tik „atrakinus“ visas prioritetines grupes, apie galimybę norintiems leisti skiepytis „AstraZeneca“ vakcina sako premjerė Ingrida Šimonytė. Per Vyriausybės valandą Seime atsakydama į parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio klausimą, ar neverta leisti skiepytis „AstraZeneca“ vakcina norintiems, premjerė pažymėjo, kad dar nepradėtos skiepyti visos prioritetinės grupės.

Tikėtina, kad koronavirusinė infekcija COVID-19 gali tapti sezonine liga, ketvirtadienį nurodė Jungtinės Tautos ir įspėjo, kad suvaržymai, įvesti kovai su pandemija, neturėtų būti švelninami remiantis vien meteorologiniais veiksniais. Praėjus daugiau nei metams po naujojo koronaviruso atradimo Kinijoje, išlieka dar daug neatsakytų klausimų apie ligą, pasaulyje pasiglemžusią daugiau nei  2,7 mln. žmonių gyvybių.

Kraujo krešėjimas – normalus ir svarbus fiziologinis procesas. Jei kraujas nekrešėtų, įsipjovus ar kitaip susižeidus žmogus nukraujuotų. Tačiau kartais gali atsirasti kraujo krešėjimo problemų, krešumas gali būti ir per didelis, ir nepakankamas. Dėl padidėjusio kraujo krešumo gali įvykti trombozės – kraujagyslėse susidaryti kraujo krešuliai, kurie gali kelti pavojų gyvybei. Ypač svarbu žinoti, kokia yra kraujo krešulių prevencija bei kaip atpažinti susidariusių krešulių sukeliamas ligas.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė 20-oje vietoje Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą Lietuva – 14-ta, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai 17-ta ir 13-ta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia maždaug beveik 224 atvejus 100 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad karantino metu atvykstant į Lietuvą taikomos sugriežtintos kontrolės priemonės – privaloma užsiregistruoti užpildant elektroninę anketą, turėti neigiamą tyrimo, atlikto ne anksčiau kaip prieš 72 val., rezultatą įrodančius dokumentus, visi atvykusieji privalo izoliuotis 10 dienų.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad nustatyti dar 108 nauji B.1.1.7 (iš Jungtinės Karalystės kilusio) viruso linijos atvejai. Iš viso šią savaitę ištirti 499 ėminiai. Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų laboratorijoje – 376 ėminiai, iš jų – 78 aptikti minėtosios linijos atvejai.

Specialistai pažymi, kad COVID-19 vakcina visų pirma apsaugo nuo sunkių ligos formų ir mirties, tačiau pačiam užsikrėtimui kelio neužkerta. Apie tai, kas šiuo metu mokslui žinoma apie vakcinuotų asmenų besimptomio užsikrėtimo ir laikino viruso platinimo galimybę, pasakoja Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga. Jo teigimu, šiuo klausimu jau žinoma nemažai, bet esami rezultatai kol kas nėra grįsti tvirtais ir tiksliais įrodymais.

Europos Komisija (EK) planuoja pradėti ginčų sprendimo procesą pagal su farmacijos milžine „AstraZeneca“ sudarytą sutartį dėl vakcinos nuo COVID-19 tiekimo, ketvirtadienį pranešė ES atstovai spaudai. Vyriausiasis EK atstovas Ericas Mameris teigė, jog Briuselis laukia, kol ES valstybės narės suteiks leidimą kreiptis į bendrovę dėl derybų, susijusių su įtariamu sutarties nevykdymu.

Ketvirtadienį Lietuvą pasiekė penktoji farmacijos kompanijos „Moderna“ vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta, kurią sudaro 15,6 tūkst. vakcinos dozių. Jos bus paskirstytos savivaldybėms tą pačią dieną. Gamintojui pakeitus tiekimo grafiką, kai kuriems pacientams antroji šios vakcinos dozė gali vėluoti kelias dienas. Gyventojams nėra pagrindo nerimauti dėl vėlesnio nei planuota antrojo skiepo.

Kol laukiama Europos vaistų agentūros verdikto dėl „AstraZeneca“ vakcinos galimų sąsajų su užfiksuotais kraujo krešėjimo sutrikimais, vis garsiau kalbama apie tai, kad jau atėjo laikas leisti šiuos skiepus visiems norintiems.  Komentuodamas dabartinę situaciją gydytojas infektologas, profesorius Vytautas Usonis atkreipė dėmesį į skiepijimo proceso nesklandumus. Jo įsitikinimu, šalis vis dar neturi skiepijimo programos strategijos.

„AstraZeneca“ vakcina žmonės kol kas nėra skiepijami, į trečiadienį duomenys įtraukti už ankstesnes dienas, ketvirtadienį BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Vilniaus rajono poliklinika, pradžioje tvirtinusi, jog dalis vakcinų panaudota ir trečiadienį, vėliau poziciją pakeitė. Statistikos departamento duomenys rodo, kad trečiadienį „AstraZeneca“ vakcina paskiepyti 99 žmonės. „Šie duomenys nereiškia, kad žmonės buvo paskiepyti būtent kovo 17 dieną.

„AstraZeneca“ vakcinos krizė jau stabdo skiepijimo pagreitį šalyje. Nuogąstaujama, kad prezidento iškeltas tikslas paskiepyti didžiąją populiacijos dalį iki liepos 6 d. tolsta. Visgi prof. Julius Kalibatas apgailestauja, kad šiandien skubama remtis ne mokslu paremtomis žiniomis, o emocijomis.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 10 žmonių, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, dar keturiems – nuo 70 iki 79-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 60–69 ir 90–99 metų grupėms. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Lietuvą jau turėjusi pasiekti „Modernos“ vakcinos nuo koronaviruso siunta vėluoja gamintojams pakeitus tiekimo grafiką, jos laukiama ketvirtadienį, sako Sveikatos apsaugos ministerija. „Nauja „Moderna“ vakcinų siunta Lietuvą turėtų pasiekti šiandien. Vėlavimas įvyko dėl to, kad gamintojas pakeitė pristatymo grafiką: užuot siuntęs mažesnes siuntas kiekvieną savaitę, dabar siųs didesnes maždaug kas dvi savaites“, – BNS informavo ministerija.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 552 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 7019 molekulinių (PGR) ir 831 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 234,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,9 procento.

Europos vaistų agentūra (EVA) po kelių chaotiškų savaičių ketvirtadienį turi priimti sprendimą dėl „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcinos saugumo, kai kurioms šalims nuogąstaujant dėl kraujo krešulių rizikos ir sustabdžius šios vakcinos naudojimą. EVA mokslininkai turi „virtinę galimybių“, taip pat ir galimybę sustabdyti vakcinos patvirtinimą Europos Sąjungoje, nors bloko vakcinavimo kampanijai ir taip labai trūksta skiepų, anksčiau šią savaitę sakė agentūros vadovė.

Atnaujinus šiuo metu sustabdytą vakcinaciją „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19, svarstoma leisti skiepytis visiems norintiems, be prioritetinės eilės, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Ministerijos ilgai laukta įdiegti išankstinė pacientų registravimo informacinė sistema (IPR IS), panašu, kol kas palengvėjimo dėl mažesnių eilių neatnešė. Atvirkščiai – vyresnio amžiaus pacientams tik padidino naštą. Nors gydytojai vieną po kitos vardija naujosios sistemos spragas, prie jos iki balandžio turėtų prisijungti dauguma gydymo įstaigų, nes senosios sergu.lt svetainės nebeliks.

Nežinomybė dėl skiepijimo „AstraZeneca“ tęsiasi. Laikinai sustabdžius vakcinaciją „AstraZeneca“, poliklinikos nebežino, kaip organizuoti skiepijimą. Vaistų kontrolės tarnyba praneša, kad vienas iš keturių su krešėjimo problemomis susidūrusių pensininkų patyrė miokardo infarktą. O medikai ir toliau stebisi, kam reikėjo stabdyti vakcinaciją. Kritika neslopsta sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.

Antradienį Lietuva pasekė kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Toks sprendimas į dvi stovyklas paskirstė visuomenę. Vieni sveikina tokį sprendimą, o kiti teigia, kad jis – perteklinis. Profesorius Vytautas Kasiulevičius savo „Facebook“ profilyje trečiadienį paskelbė įrašą, kuriame tikina, kad dabar reikia išeiti iš „AstraZeneca“ krizės ir jau ketvirtadienį, po Europos vaistų agentūros paskelbtų sprendimų.

Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija išplatino sprendimą laikinai sustabdyti skiepijimą nuo COVID-19 „AstraZeneca“ vakcina, po to, kai paaiškėjo apie 4 su vakcina galimai siejamus tromboembolijos atvejus. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis papasakoja apie galimą vakcinos ateitį interviu. Lietuvoje laikinai sustabdytas skiepijimas „Astrazeneca“. Jūsų vadovaujama Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) ministerijai pateikė tokią rekomendaciją.

Vėluojant „Moderna“ vakcinoms nuo koronaviruso, daliai pacientų tenka atidėti antrąjį skiepą, skelbia LRT radijas. Pasak radijo, vien sostinės Centro ir Antakalnio poliklinikose vakcinos nesulaukė po 400 pacientų, įstaigos piktinasi, jog tenka atšaukti vizitus, perplanuoti darbus.

Lietuvoje pandemijos rodikliai ir toliau šiek tiek banguojantys – jų dinamika dabar panaši kaip prieš 3 savaites: atvejų skaičius ir teigiamų tyrimų procentas pradėjo šiek tiek augti, bet staigių pokyčių nėra. Šiems rodikliams didėjant, savaitę pabuvęs neigiamas pandemijos pagreitis vėl grįžo į teigiamą zoną, rodydamas pandemijos kilimą, išplatintoje duomenų apžvalgoje rašo Vyriausybė.  Naujų atvejų skaičius svyruoja apie 500 per dieną, o 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst.

Laikinai sustabdžius skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina ir Lietuvoje raminama, kad tai padaryta atsargumo sumetimais pranešus apie 3 sunkias netikėtas reakcijas, susijusias su kraujo krešėjimo sutrikimais. Visgi specialistai teigia, kad visuomenės abejonių ir nepasitikėjimo „taikinio“ vietoje galėjo atsidurti bet kurio gamintojo vakcina, mat minimi sutrikimai pasitaiko ir po jų.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) imunizacijos ekspertai trečiadienį pareiškė, kad gali rekomenduoti JAV farmacijos milžinės „Johnson & Johnson“ sukurtą vakciną nuo koronaviruso naudojimui šalyse, kur plinta susirūpinimą keliančios COVID-19 atmainos.

„Pragyvenau tris karus, manote, vienas naujas virusas mane įveiks?“, – nė kiek nesididžiuodama, bet su guvia šypsena sako Elena Braziulienė, buvusi Čebatoriūnaitė. Su 102–iejų senole šnekamės jai atvykus į Nacionalinį vėžio institutą COVID-19 vakcinacijai ir, tiesa, vis paprašome vieną kitą žodį paaiškinti, nes p. Elena – grynakraujė aukštaitė, stebinanti savo tarmės turtingumu ir šviesiomis emocijomis. Nepriklausomos Lietuvos amžiaus moteris skiepo sako nė nepajutusi.

Lietuvos deleguotas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sako, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio sprendimas stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina rodo nenuoseklumą priimant politinius sprendimus ir mažina pasitikėjimą skiepijimo procesu.  Eurokomisaro teigimu, ministro elgesys tą pačią dieną siunčiant prieštaringas žinias gali apsunkinti planus paskiepyti kuo didesnę visuomenės dalį, siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją.

Estijoje dviem asmenims po vakcinacijos nuo koronaviruso susidarė kraujo krešulių, vienas šių žmonių mirė, trečiadienį pranešė Vaistinių priemonių departamento patarėjas medicinos klausimais Alaras Irsas. „Vienas žmogus buvo paskiepytas „AstraZeneca“, o kitas – „Pfizer“ vakcina. Asmuo, vakcinuotas „AstraZeneca“ [preparatu], numirė“, – portalui „Delfi“ sakė A. Irsas. Antras trombozės atvejis nustatytas 82 metų pacientui po skiepo „Pfizer-BioNTech“ vakcina.

Lietuvai, kaip ir nemažai daliai ES valstybių, sustabdžius skiepijimą „AstraZeneca“, ketvirtadienį į posėdį dėl galimo tromboembolijos ir skiepo ryšio renkasi Europos Vaistų agentūra.  Tuo tarpu virusologė, bioinformatikė Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos narė Ingrida Olendraitė mano, kad „AstraZeneca“ dvejojama veltui.

Nusprendus laikinai sustabdyti skiepijimą nuo COVID-19 „AstraZeneca“ vakcinomis, vakcinacija visoje Lietuvoje tęsiasi, tačiau mažesnėmis apimtimis, sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

Siūlomos įstatymo pataisos dėl privalomo dalies darbuotojų testavimo dėl COVID-19 kelia aistras ne tik tarp gyventojų. Kai kurie Seimo nariai įspėja, kad priimtas įstatymas tik dar labiau augins įtampas. Negana to – leistų daliai darbdavių iš karto nušalinti nuo darbo asmenis, kurie nesutiks testuotis.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) aiškinasi, ar Lietuvoje registruoti keturi tromboembolijos atvejai gali būti siejami su „AstraZeneca“ vakcina, tyrimo išvadas planuojama pateikti „kiek galima greičiau“. „Šiuo metu atliekamas tyrimas. (...) Tas tyrimas atrodo kaip bet kuris kitas mokslinių duomenų vertinimas: skaitai atvejį, žiūri, ką žmogus nurodo kaip nepageidaujamas reakcijas, kokius pateikia tyrimus.

Vilniaus savivaldybė trečiadienį pranešė plečianti testavimo dėl COVID-19 apimtis ir kviečianti greitąjį antigenų testą atlikti visus nuolatinį ar laikiną tiesioginį kontaktą su kitais darbe turinčius sostinės įmonių ir įstaigų darbuotojus.  Norint tai užtikrinti, savivaldybė žada siekti padvigubinti testavimo apimtis. „Antigenų testas pastaruoju metu buvo itin populiarus Vilniuje ir 500 vietų užsipildydavo greitai.

Pirmą kartą Lietuvoje Nacionalinio vėžio instituto (NVI) krūtinės chirurgai pacientei susiuvo trachėjos plyšimą per endoskopą. „Ryžomės atlikti tai, ko niekas nėra daręs ne tik Lietuvoje – iš vidaus susiuvome skersinį trachėjos plyšimą, – sako NVI pavaduotojas klinikai krūtinės chirurgas prof. Saulius Cicėnas.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 70 iki 79-erių, vienam – nuo 90 iki 99-erių metų. Septyni žmonės mirė ligoninėse, vienas – namuose. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 570 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė aštuoni žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 7267 molekuliniai (PGR) ir 865 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 233 atvejus. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,8 procento.

Visi virusai, įskaitant COVID-19 sukeliantį virusą SARS-CoV-2, ilgainiui vystosi. Kai virusas dauginasi ar kuria savo kopijas, jis kartais šiek tiek keičiasi, ir tai yra normalu. Šie pokyčiai vadinami „mutacijomis“. Virusas, turintis vieną ar daugiau naujų mutacijų, vadinamas pirminio viruso „variantu“.  Kas lemia viruso pasikeitimą į naują jo mutaciją?  Kai virusas sparčiai plinta populiacijoje ir sukelia daugybę infekcijų, padidėja viruso mutacijos tikimybė.

Europos Vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį rinksis į posėdį, kuriame bus svarstoma išvada dėl „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso saugumo, tačiau išvada dėl to ketvirtadienį gali būti ir nepriimta, sako Valstybinės Vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė.

Maždaug 10 proc. moterų visame pasaulyje gyvena su endometrioze, skausminga ginekologine liga, kai į gimdos gleivinę panašus audinys susidaro už gimdos ribų: kiaušidėse, kiaušintakiuose, pilvaplėvėje. Nors endometriozė neturi jokio žinomo gydymo, šie nepageidaujami pakitimai gali būti pašalinami chirurginiu būdu.

Skiepai – kone daugiausiai diskusijų visuomenėje kelianti tema. Nemažai žmonių susidaro nuomonę apie vakcinas, interneto platybėse perskaitę įvairių mitų. Kadangi visuomenėje skiepai nuo koronaviruso kelia karštas diskusijas, svarbu atskirti, kokie išgalvoti faktai apie vakcinas yra klaidingi.

Prieš mėnesį pasiskiepijusi pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze vilnietė Alma (vardas pakeistas – aut. past.) iš poliklinikos sulaukė sunerimti privertusios žinios – antroji dozė vėluos, o revakcinacija nukeliama. „Toks chaosas, baisu, kaip čia bus toliau“, – sako moteris. Ją skiepijusios poliklinikos ir SAM atstovai ramina – skiepai vėluos vos kelias dienas, tad pavojus laukiantiems revakcinacijos neturėtų grėsti.

Kaupinių tyrimai, kurie yra taikomi atnaujinant kontaktinį ugdymą, šiuo metu yra atliekami tik Vilniuje, todėl toliau esančių savivaldybių darbuotojams teks dirbti naktimis, rašo portalas LRT.lt. „Po tyrimų paėmimo kovo 18 d. mūsų darbuotojai ir tie, kurie koordinuos visą šį procesą ir jame darbuosi, turės vykti į Vilnių naktį, nuvežti mėginius, kad galėtume gauti kuo greičiau atsakymus.

Lietuvoje skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina stringa – šiuo metu nepanaudota apie 40 tūkstančių vakcinos dozių, mat prisiklausę gandų kai kurie žmonės šios vakcinos vengia. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada išsklaidyti visus nuogąstavimus ir pats pasiskiepyti šia vakcina. Tuo metu pavienėse šalies vaistinėse gyventojai pradedami skiepyti nuo erkinio encefalito, rudenį bus galima pasiskiepyti ir nuo sezoninio gripo.

Aiškindamas, kodėl sprendimas ir Lietuvoje stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina priimamas būtent dabar, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis pranešė, kad per keliolika valandų šalyje gauti 3 pranešimai apie sunkias įtariamas reakcijas, susijusias su tromboembolijos reiškiniais.

Kilus nuogąstavimams dėl „AstraZeneca“ vakcinos ir krešulių rizikos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė laikinai stabdanti skiepijimą ir Lietuvoje.

Nors kai kurios vaistinės jau kviečia gyventojus pasiskiepyti sezoninėmis vakcinomis, kitos piktinasi negalinčios to daryti dėl dar nepritaikytos e.sveikatos. Be to, vaistinių tinklų atstovai įsitikinę, kad galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį ir skiepijant gyventojus nuo COVID-19. Atnaujinti įstatymų teisės aktai nuo kovo 1 d. suteikia vaistinėms teisę teikti imunoprofilaktikos paslaugas – skiepyti nuo erkinio encefalito, o rudenį – ir nuo sezoninio gripo.

JAV farmacijos bendrovė „Moderna“ antradienį pranešė pradėjusi vakcinos nuo pandeminio koronaviruso klinikinius bandymus su vaikais, kurių amžius – nuo šešių mėnesių iki 12 metų.  Planuojama, kad bandymuose dalyvaus apie 6 750 vaikų.    „Mums malonu pradėti [vakcinos] mRNA-1273 2–3 fazės klinikinius bandymus su sveikais vaikais Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje“, – sakė „Moderna“ vadovas Stephane'as Bancelis.

Kelios Europos šalys sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso po to, kai buvo gauti pranešimai apie žmones, kuriems po injekcijos susidarė kraujo krešuliai. Tačiau šis žingsnis yra tik atsargumo priemonė. Iš penkių milijonų žmonių, gavusių „AstraZeneca“ vakciną, užfiksuota tik 30 „tromboembolinių reiškinių“ atvejų.

Šalčininkų rajone kaupiasi nepanaudotos „AstraZeneca“ vakcinos, o savivaldybės administracija ir toliau laukia centrinės valdžios veiksmų keičiant vakcinavimo tvarką. „AstraZeneca“ vakcina kaip gulėjo, taip ir guli – 730 dozių. Labai daug ir mes nejudam“, – BNS antradienį sakė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Josifas Rybakas.