Sveikata

„Dviejų greičių Lietuva“ – šis apibūdinimas labiausiai tinka dabartinėms koronaviruso plitimo tendencijoms šalyje apibūdinti. Duomenų mokslininkas konstatuoja, kad ateinančios savaitės nulems, teks susidurti su trečiąja banga ar toliau gyvensime svyruojant sergamumui. Apie tai, kad artimiausiomis savaitėmis laukia išbandymas, užsiminė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Šalies vadovai ant savo kailio nutarė parodyti pavyzdį, kaip reikia skiepytis. Prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina. Gitanas Nausėda ragina skiepytis visus ir dar viliasi, kad Lietuvai iki vasaros vidurio pavyks paskiepyti daugiau nei 2 trečdalius šalies gyventojų. Gitanas Nausėda įžengia į sostinės Centro poliklinikos skiepų kabinetą.

Lietuvą pirmadienį pasiekė dar viena „BioNTech ir Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso siunta, iš viso joje – 43 290 dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos, tai yra keturioliktoji ir didžiausia iki šiol šio gamintojo vakcinos partija Lietuvai.  Planuojama, kad didžioji dalis vakcinų pirmadienį pasieks skiepijimo centrus, nors dalis vakcinos buvo užlaikyta gamintojo nurodymu.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kovo 15–21 d. sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek padidėjo. Per savaitę bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo iki 14,0 atvejų 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (15,1 atvejo 10 tūkst.

Nors masinė vakcinacija šalyje bus vėlinama, kai kuriose savivaldybėse ji gali prasidėti ir anksčiau, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė. „Su „AstraZeneca“ mes galime greičiau nueiti į masinės vakcinacijos grupę. Ten jau tų konkrečių prioritetų nėra, jau bus galima kviesti gyventojus registruotis ir skiepytis masinės vakcinacijos būdu.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad vakcinavimo nuo COVID-19 apimtys netenkinta, todėl artimiausiu metu vakcinavimo centruose žadama skiepyti ir savaitgaliais. „Rytoj mes turime susitikimą su savivaldybėse veikiančiais vakcinavimo centrais, ruošiamės tartis ir jau kviesime pradėti darbą ir šeštadieniais, ir sekmadieniais“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministras.

Pirmadienį kartu su šalies vadovais viešai pasiskiepijo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Gavęs skiepą jis įspėjo, kad artimiausios savaitės parodys, kokia toliau bus situacija su sergamumu. Ministras teigė, kad po skiepo jaučiasi puikiai. Paklaustas, ar neskaudėjo, juokavo, kad „kaip sakė filmuke, bakst ir viskas.“ Paklaustas, kuriam laikui vakcina suteiks imunitetą, A. Dulkys neatmetė galimybės, kad tai gali tapti sezoniniu skiepu.

Dalis aukščiausių šalies vadovų pirmadienį jau pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, šitaip skatindami pasitikėjimą ja. Vėl skiepijant „AstraZeneca“ vakcina, poliklinikos bando prisišaukti jos norinčius žmones. Žmonės dabar gali gali rinktis, kurios vakcinos nori. Be to, iš savivaldybių, kuriose skiepijama lėčiausiai, Sveikatos apsaugos ministerija nori atimti užsigulėjusias vakcinas ir jas perskirstyti.

Storosios žarnos vėžys – trečia pagal dažnumą onkologinė liga. Pasaulyje ja kasmet suserga apie milijonas gyventojų. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1700 naujų šio vėžio atvejų, per metus nuo jo miršta daugiau kaip 800 žmonių. Gydytojai ragina neatidėlioti ir išsitirti profilaktiškai ir pasakoja, ko galima tikėtis tyrimo ir ligos gydymo metu.

Bendrovė „AstraZeneca“ skelbia, kad JAV tyrimo duomenys rodo, jog jos sukurtos vakcinos nuo pandeminio koronaviruso veiksmingumas siekia 79 procentus.   Daugiau nei pusšimtis valstybių yra išdavusios leidimus naudoti „AstraZeneca“ vakciną, tačiau Jungtinėse Valstijose šis preparatas kol kas nepatvirtintas. JAV tyrime dalyvavo 30 tūkst. savanorių, iš kurių 20 tūkst. buvo sušvirkšta vakcina, o likę gavo placebo. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti pirmadienį.

Vilniuje atidaromas dar vienas vakcinacijos centras skiepijimui nuo COVID-19. Jis įkurtas pačios Savivaldybės patalpose (Konstitucijos pr. 3), kur nuo antradienio kasdien bus galima paskiepyti iki 1800 vilniečių. Bendradarbiaujant su Centro poliklinika, savivaldybėje vakcinacijos paslaugą teiks 25 medicinos darbuotojai,  jiems padės Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Vienu metu bus vakcinuojama iki 10 žmonių.

Vėl kilus nerimui dėl pamažu augančio naujų koronaviruso atvejų skaičiaus ir jo atmainų plitimo prabilta apie galimus ir tolimesnius lokalius ribojimus atskirose savivaldybėse. Šiuo metu vadinamųjų „juodųjų“ savivaldybių yra 11, o likusioji Lietuvos dalis padalinta į geltonas ir raudonas zonas. Didžiausias 14 dienų naujų atvejų rodiklis fiksuojamas Širvintų rajono savivaldybėje – 678. Toliau rikiuojasi Visagino (574), Švenčionių (547), Vilniaus (506), Marijampolės (451) rajonų savivaldybės.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, jiems buvo nuo 40 iki 89-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, dviem – nuo nuo 70 iki 79-erių metų. Vienas mirusysis priklausė 60–69 metų, kitas – 40–49 metų grupei. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 318 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė aštuoni žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 2988 molekuliniai (PGR) ir 157 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 246,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,5 procento.

Prasidėjus COVID-19 pandemijai Lietuvoje sparčiai išaugęs mirčių perviršis buvo pastebimas ir visoje Europos Sąjungoje: Eurostato duomenimis, praėjusiais metais mirė per pusę milijono europiečių daugiau nei įprastai. Europos Sąjungos statistikos tarnyba skelbia, kad, palyginti su ankstesnių metų vidutiniu mirtingumu, kai kuriose Europos valstybėse mirčių skaičius buvo ypač didelis, rašo Statistikos departamentas.

Į kontaktinį darbą grįžtantiems mokytojams turi būti sudaryta galimybė pasiskiepyti, pirmadienį teigia Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga. Ji reikalauja suteikti pirmumo teisę skiepytis mokytojams, grįžtantiems konsultuoti abiturientų. Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį, kad mokytojai dalykininkai, kurie ves konsultacijas baigiamųjų klasių mokiniams, nėra paskiepyti nuo COVID-19 viruso bei nėra įtraukti į prioritetines grupes.

Masinė gyventojų vakcinacija nuo COVID-19, kurią planuota pradėti nuo gegužės, greičiausiai bus pavėlinta, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė. „Planuojame šią savaitę peržiūrėti vakcinacijos planą, kadangi keitėsi ir vakcinų kiekiai, kuriuos mums pranešė vakcinų gamintojai antram ketvirčiui“, – LRT radijui pirmadienio rytą sakė kanclerė.

Aukščiausi šalies vadovai pirmadienį ketina pasiskiepyti “AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, šitaip skatindami pasitikėjimą ja. Prezidentas Gitanas Nausėda skiepytis numato 9.30 val. „Centro poliklinikos“ Naujamiesčio filiale, čia taip pat skiepytis ketina ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, jos vakcinacija numatyta 13 valandą. Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė skiepysis 10.50 val. Antakalnio poliklinikoje, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys – 15 val.

Besilaukiančioms moterims dažnai kyla klausimų, ar saugu vartoti vaistus ir kokius medikamentus reikėtų rinktis. Kauno klinikų gydytojas klinikinis farmakologas Vaidotas Galaunė teigia, kad šiuo laikotarpiu nereikėtų užmiršti ligų, kuriomis moterys serga. „Svarbiausia pasikonsultuoti su gydytoju ir kartu su juo susidėlioti gydymo planą – kokius vaistus reikės pakeisti, o kokių medikamentų vartojimą galima tęsti.

Pasaulinio lygio modelis Laura Aleks daugiau nei dešimtmetį gyveno ir dirbo įvairiose pasaulio šalyse ir iki šiol puikiai prisimena tą jausmą, kai po įtemptų darbo valandų imdavo varginti kojų skausmai. Apie šią net ankstyvoje jaunystėje kamavusią bėdą moteris papasakojo laidoje „Sveikatos medis“. Modelis L. Aleks pasakojo, kad pirmą kartą su neįprastu kojų skausmu susidūrė būdama 25-erių, ilgo skrydžio metu. „Aš į savo baleto batelius, aš negalėjau apsiauti kojų.

Ar jus kada nors ištiko staigus nepakeliamas skausmas, skatinantis sunerimti ir pagalvoti, kad jums reikia važiuoti į ligoninę, nors po dviejų sekundžių nieko nebejautėte? Kas sukelia šiuos skausmus, jei nėra kitų simptomų ar akivaizdžių negalavimų? Skausmo pojūtis yra susijęs su mūsų jutimo nervais. Kai nusideginate pirštą ar į jį įsipjaunate, maži skausmo receptoriai (nociceptoriai) odoje nustato, kad yra padaryta žala.

Pavasaris dažnai daugeliui asocijuojasi su valymu bei tvarka, o dalis žmonių tai supranta ir kaip tvarką savo kūne. Pavasarį vis dažniau socialiniuose tinkluose pasirodo prašymai parekomenduoti dietą, priemones ar procedūras, kurios išvalo toksinus ir šlakus iš organizmo, tačiau gydytoja dietologė griežta – taip galime sau pakenkti.

Tėvai auginantys vaikus, neišvengiamai susiduria su vaikų lytinio brendimo laikotarpiu, kai vaikams kyla daug klausimų, tačiau drovumas pakiša koją, o klausimai lieka ne tik neatsakyti, bet ir neužduoti.  Ne ką mažesnę įtampą šiuo periodu jaučia ir tėvai, kurie nežino kaip išvengti klaidų, bendraujant su vaiku šiuo subtiliu gyvenimo tarpsniu, kaip tinkamai pateikti informaciją apie lytiškumą, ir kokie pavojai gresia paaugliams pradėjus lytinį gyvenimą.

Nors šiuo metu psichologais gali dirbti ir tam reikiamo išsilavinimo neturintys žmonės, siekis įteisinti psichologų praktinės veiklos licencijavimą Seime buksuoja daugiau nei dešimtmetį. Psichologų savivaldai raginant politikus imtis lyderystės, šie sako, kad sprendimas sunkiai įmanomas, jei pati specialistų bendruomenė negeba susitarti.

Šiuo metu vis labiau įsibėgėjant COVID-19 vakcinacijos tempams Lietuvoje, vis daugiau kalbų pasigirsta ir apie vakcinų galimas šalutines ir nepageidaujamas reakcijas. Tarp dažniausiai pastebimų nepageidaujamų reakcijų yra temperatūros pakilimas, galvos, raumenų ir injekcijos vietos skausmas. Natūralu, kad žmonės, siekdami jų išvengti ar bent jau sumažinti sukeliamą diskomfortą, ieško tam tinkamiausių būdų.

Nerimas dėl galimo trumpalaikio ar ilgalaikio nepageidaujamo šalutinio vakcinos poveikio dalį gyventojų pristabdo ar išvis atbaido nuo minties skiepytis. Tačiau ar esama atvejų, kai vakcinuotis apskritai negalima ar bent kažkuriam laikui nerekomenduojama? To pasiteiravus gydytojo infektologo prof. Arvydo Ambrozaičio, šis sakė, kad situacijos, kai skiepytis nėra rekomenduojama, yra žinomos ir vienodos visų skiepų atvejais.

Po labai menkos mopedo avarijos vyras patyrė devynių dienų erekciją. Tyrime, paskelbtame žurnale „Case Reports in Urology“, gydytojai aprašė atvejį, kai 35 metų britas nukrito nuo mopedo ir susitrenkė savo tarpvietę (kūno dalį tarp lytinių organų ir išangės). Be išryškėjusių mėlynių, jokių reikšmingų sužalojimų jis nepatyrė. Tačiau jam prasidėjo erekcija, kuri truko tikrai ilgiau nei įprasta.

Vėl skiepijant „AstraZeneca“ vakcina, poliklinikos bando prisišaukti jos norinčius žmones. Žmonės dabar gali gali rinktis, kurios vakcinos nori.  Iš savivaldybių, kuriose skiepijama lėčiausiai, Sveikatos apsaugos ministerija nori atimti užsigulėjusias vakcinas ir jas perskirstyti.  Vos tik sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys davė leidimą vėl naudoti „AstraZeneca“, poliklinikų darbuotojai pradėjo skambinti gyventojams – klausia, ar norėtų būtent šios vakcinos.

Penktadienį atnaujintą paveiktų šalių sąrašą, iš kurių atvykus taikomos griežtesnės izoliacijos sąlygos, papildė Kipro Respublika, Palestina, Lenkijos Respublika, šį sąrašą „paliko“ Izraelio Valstybė, Slovėnijos Respublika. Taip pat nuo šiol keliautojai, kuriems galėtų būti taikoma izoliacijos išimtis, privalės pateikti tai įrodančius dokumentus, tam, kad jiems nereikėtų izoliuotis. Jeigu dokumentai pateikiami oro ar jūrų uoste, izoliacijos išimtis pritaikoma iš karto.

Karantino metu pacientams, kurie neturi galimybių nuvykti į vaistinę įsigyti jiems paskirtų vaistų ar kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių, suteikiamas paprastesnis būdas – nuo šiol reikalingi preparatai ar priemonės bus išduodamos pacientų atstovams. Tokia tvarka įsigaliojo kovo 17 d., pranešime žiniasklaidai rašo Sveikatos apsaugos ministerija.

​Į specialią banko sąskaitą, kurioje kaupiamos pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti skirtos įmokos, gydymo įstaigos pernai sumokėjo 3,8 mln. eurų. Iš šių lėšų pacientų žalai atlyginti išmokėta 6,4 tūkst. eurų.

Šią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikti dar 96 SARS-CoV-2 viruso genomo sekoskaitos tyrimai. Iš 82 (85,4 proc.) sėkmingai nuskaitytų viruso genomų, britiškoji viruso atmaina nustatyta 20 (24,4 proc.) atvejų. Pietų Afrikos ir Brazilijos atmainų nenustatyta.

Į Lietuvą penktadienį atgabenta 4,8 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Jos teigimu, dalis septintosios šio gamintojo vakcinų siuntos savivaldybes pasieks dar penktadienį, kita dalis – pirmadienį. Praėjusią savaitę SAM informavo BNS, kad kovą „AstraZeneca“ pristatys 39 proc. mažiau vakcinos dozių, nei planavo anksčiau. Ministerijos duomenimis, iš viso Lietuva jau gavo 120,5 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė svarstantis galimybę leisti abiturientams ir jų mokytojams pasiskiepyti prioriteto tvarka. Toks sprendimas gali būti priimtas jau kitą savaitę, interviu BNS penktadienį sakė ministras. Ministras taip pat teigė, kad pagal naują tvarką kai kuriose savivaldybėse užsigulinčios vakcinos bus vežamos į kitus skiepijimo centrus, o sprendimai bus priimami gyvai reaguojant į konkrečias situacijas. „Ar čia yra kokia formulė? Ne, aklos formulės nėra.

Jau nuo penktadienio Lietuvoje vėl atnaujintas skiepijamas „AstraZeneca“ vakcina. Tačiau nuo šiol nenorintieji ja skiepytis galės palaukti kitos vakcinos, tad atsiranda proga pasiskiepyti ir kitų grupių asmenims.

Medikai būgštauja, kad dėl COVID-19 pandemijos, kai teko riboti daugelį medicinos paslaugų, dar labiau paaštrės daug metų mūsų šalies neapleidžianti pavojinga vaikams ir suaugusiems liga – tuberkuliozė. Šia infekcija pasaulyje kasmet suserga 10 mln. gyventojų ir 1,6 mln. miršta. Artėjant kovo 24 d. minimai Pasaulinei tuberkuliozės dienai kalbinta LSMU Kauno ligoninės vaikų pulmonologė Vaida Kudirkienė kviečia tėvus ir šeimos gydytojus atkreipti dėmesį į šios ligos prevenciją.

Pirmieji trys po skiepijimo Lietuvoje nustatyti tromboembolijos atvejai Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vertinti kaip galimai susiję su „AstraZeneca“ vakcina. Tuo metu Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį pranešė, kad ši vakcina nėra susijusi su bendruoju kraujo krešulių susidarymo rizikos padidėjimu. „Reakcija buvo vertinta kaip tikėtina.

Plintant britiškajai COVID-19 atmainai, galimi lokalūs užsidarymai savivaldybėse, kuriose situacija bus blogiausia, teigia premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė. „Jeigu rodikliai ims blogėti, apie tolesnius atlaisvinimus kalba turėtų būti santūresnė ir peržiūrimi scenarijai, ką galime atverti ir ko negalime atverti“, – BNS penktadienį sakė patarėja. „Būtų svarstomi, ko gero, lokalūs užsidarymai tose savivaldybėse, kuriose situacija tikrai blogėtų“, – pridūrė ji.

Remiantis nauju tyrimu, pastangos užkirsti kelią COVID-19 plitimui sustabdė ir kitas užkrečiamąsias ligas, įskaitant į poliomielitą panašią būklę, vadinamą ūminiu suglebusiu mielitu (AFM). JAV pastangos kontroliuoti COVID-19 plitimą galėjo būti nevisiškai sėkmingos, tačiau be papildomų ribojimų pavyko sustabdyti masinį susirgimą ūminiu suglebusiu mielitu. Ūminis suglebęs mielitas yra stuburo smegenų infekcija, mažinanti žmonių galūnių jėgą ir kontrolę.

Kaip kovoti prieš jau daugiau nei metus pasaulį kamuojančią Covid-19 pandemiją? Apie tai išsamiau pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga.  Dalindamasis informacija Sveikatos apsaugos ministerijos „Facebook“ paskyroje, jis taip pat apžvelgė savaitės aktualijas, susijusias su COVID-19 liga bei vakcinacijos rezultatais šalyje.

Neretai nėštumą planuojančioms ar būsimoms mamoms kyla klausimas, ar savo noru galima rinktis cezario pjūvio operaciją, pranešime rašo Kauno klinikos.  Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė teigia, kad cezario pjūvio operacija atliekama, kai gresia pavojus moters arba naujagimio sveikatai bei gyvybei ir atsako į dažniausiai kylančius klausimus apie cezario pjūvio operaciją.

Lietuvoje mažiausiai viena vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyta apie trečdalis 70-ies ir vyresnių šalies gyventojų, rodo penktadienį Statistikos departamento paskelbti duomenys. Vyresnių nei 70 metų gyventojų amžiaus grupėje paskiepyti 33 proc. gyventojų, o tarp vyresnių nei 80-ies metų – 36 procentai. Tarp savivaldybių skiepijimas vangiausiai tebevyksta Šalčininkų rajone. Čia mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 4 proc. gyventojų.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 99 metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 70 iki 79 metų, vienas žmogus priklausė 90–99 metų grupei. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3452 žmonės.

Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 534 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė aštuoni žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 7085 molekuliniai (PGR) ir 770 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 239,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas sudaro 6,8 procento.

Vilniaus miesto savivaldybė siūlo Lietuvoje įgyvendinti Imuniteto paso idėją ir tokiu būdu nuo COVID-19 paskiepytiems, persirgusiems arba reguliariai besitestuojantiems piliečiams atverti galimybę teikti ir naudotis iki šiol uždarytomis paslaugomis – kultūros, renginių, apgyvendinimo, maitinimo, prekybos, sporto sektoriuose, taip pat – bendrauti tarpusavyje, rašoma pranešime spaudai. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tokį planą pasiūlė šalies premjerei Ingridai Šimonytei.

ŽIV sergantis kolumbietis mirė nuo vėžio, kuris prasidėjo jo kaspinuočio viduje. Jo augliai buvo sudaryti ne iš jo paties ląstelių, bet iš parazitinio kirmino, įsiveržusio į jo žarnyną. Manoma, kad ši reta ir unikali situacija yra pirmoji tokia žinoma medicinai, kai navikai išsivystė dėl to, kad parazitų kilmės vėžinės ląstelės išplito ir įsitvirtino žmoguje.

Grupė Europos Sąjungos šalių ketvirtadienį pranešė atnaujinančios gyventojų skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina. Šių šalių vyriausybės apie tai paskelbė netrukus po Europos vaistų agentūros pranešimo, kad vakcina yra saugi ir efektyvi. Apie atnaujinamą skiepijimo šiuo preparatu ketvirtadienio vakarą jau pranešė Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Lietuva, Latvija, Slovėnija ir Bulgarija.

Nors pranešama, kad „AstraZeneca“ vakcina nėra susijusi su tromboembolijos atvejų arba kraujo krešulių susidarymo bendrosios rizikos padidėjimu, užsimenama, kad skiepijantis jau persirgusiems COVID-19 liga gali tekti būti akylesniems. Kaip pažymėjo imunologas dr. Marius Strioga, koronavirusinė infekcija kelis kartus padidina krešėjimo sutrikimų riziką nebūtinai sergant sunkia liga.