Sveikata

Preliminariais vertinimais, masinė gyventojų vakcinacija nuo koronaviruso (COVID-19) prasidėtų birželį, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus. „Pagal naujausią prioritetinių grupių sąrašą mes laikytume, kad masinė vakcinacija prasidėtų, kai mes baigtume skiepyti pagrindines prioritetines grupes.

Seimo narys Paulius Saudargas pranešė, kad VUL santaros klinikoms dėl didėjančio pacientų skaičiaus srauto ir vėl reikia savanorių pagalbos. Kaip rašė politikas, ligoninės „jau tvinsta“, todėl visų žmonių prašo suprantingumo ir naudoti visas saugumo priemones, kad būtų išvengta skaudžios trečiosios bangos pasekmių. „Deja, mes vėl čia. Šiandien paskambino – nuo šio vakaro vėl reikia didesnių mūsų pajėgų kovidiniuose RITS‘uose. Vieną kartą mes TAI jau išgyvenome.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė papasakojo, kokia šiuo metu yra epidemiologinė situacija, kuomet yra stengiamasi atsekti sparčiai plintančius koronaviruso židinius.

Kaip pasirūpinti savimi persirgus klastinguoju COVID-19? Dažnas, lengvai įveikęs šią infekciją ir išvengęs komplikacijų bei ligoninės, lengviau atsidūsta. Atrodo, liga sėkmingai įveikta ir jau galima sugrįžti į įprastas gyvenimo vėžes. Visgi medikai įspėja, kad per daug atsipalaiduoti nederėtų: šio viruso keliai kiekvieno žmogaus kūne nėra tiksliai nuspėjami.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė 21-oje vietoje Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą Lietuva išlieka 14-ta, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai 20-ta ir 14-ta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia kiek daugiau nei 247 atvejus 100 tūkst.

Koronaviruso plitimas šalyje neslopsta – į juodosios statistikos aukštumas toliau kyla Vilniaus miestas ir rajonas, o daugiau nei 2,5 karto šalies nustatomų naujų ligos atvejų vidurkį lenkia Širvintų rajonas. Jo merė Živilė Pinskuvienė neslepia, kad dalis žmonių paprasčiausiai nebesilaiko karantino reikalavimų. Visgi daug didesnį nerimą jai kelia ministro tvarka, dėl kurios „AstraZeneca“ vėl gulės šaldytuve.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujino skiepijimo nuo koronaviruso prioritetus. Į juos įtraukti švietimo darbuotojai, moksleiviai, merai, kitos visuomenės grupės. Pagal naująją tvarką, baigus skiepyti 65-erių ir vyresnius gyventojus, toliau bus skiepijami visi asmenys, dirbantys arba teikiantys paslaugas švietimo įstaigose.

Pakeliui į patvirtinimą sparčiai žingsniuoja JAV biotechnologijų kompanijos „Novavax“ vakcina nuo COVID-19. Šia žinia pasidalinęs onkoimunologas Marius Strioga pasakoja, kuo ši vakcina skiriasi nuo jau registruotų. Kaip socialiniame tinkle pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. M. Strioga, šioje vakcinoje nėra nei sintetinių RNR molekulių, nei rekombinantinių virusinių vektorių.  „Novavax“ vakciną sudaro SARS-Cov-2 viruso rekombinantinis S baltymas.

Lietuva balandį tikisi „ženklaus“ „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos nuo koronaviruso siuntų padidėjimo, BNS sakė sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovė Aistė Šuksta. Per balandį, pasak A. Šukstos, galima laukti apie 40 proc. augimo. „Jeigu dabar yra apie 40 tūkst., tai galima laukti apie 40 proc. padidėjimo“, – BNS teigė ji. Ji pabrėžė, kad tai preliminarūs duomenys pagal tai, ką šiuo metu pateikia gamintojas.

Žinomas Santaros klinikų medikas Vytautas Kasiulevičius nusprendė trauktis iš pareigų, kai paaiškėjo, kad jo prašymu nuo koronaviruso su pirmaisiais medikais buvo paskiepyta jo žmona. „Aš pripažįstu savo kaltę ir prisiimu visą atsakomybę už tą skiepų istoriją“, – feisbuke ketvirtadienį parašė V. Kasiulevičius.

Per praėjusią parą pirmą skiepo nuo koronaviruso dozę gavo 11 tūkst. 156 žmonės, antrą – 4891 žmogus, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Iš viso Lietuvoje pirma vakcinos doze paskiepyta 300 tūkst. 811 asmenų, abiem – 136 tūkst. 777. Į Lietuva pristatyta 503 tūkst. 105 vakcinos dozės, iš jų sunaudota 437 tūkst.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 769 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė keturi žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 7694 molekuliniai (PGR) ir 902 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 278,8 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,4 procento.

Fizinis pasirengimas susideda iš kur kas daugiau veiksnių, nei tik laikas praleistas sportuojant. Tinkamai parinkti veiksmai prieš treniruotę ir po jos gali padėti pasiekti pageidaujamų rezultatų efektyviau. Vienas iš svarbiausių veiksnių, kurie turi įtakos treniruočių rezultatams, yra mityba.

Storosios žarnos, arba kolorektalinis, vėžys – vienas labiausiai paplitusių piktybinių susirgimų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Aptikta ankstyvoje stadijoje ši sunki ir pavojinga liga gali būti sutramdyta. Dėl šios priežasties gydytojai pataria atkreipti dėmesį į ligos simptomus ir nepamiršti vykdomos ankstyvosios diagnostikos programos. Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojo dr.

Kitą mėnesį, kaip žadama, Lietuvą turėtų pasiekti ketvirtoji – „Johnson & Johnson“ gamintojo – vakcina nuo COVID-19. Nors kai kurie ją jau lygina su kitais skiepais ir svarsto dėl pastarosios vakcinos pakankamo efektyvumo, kiti pabrėžia jos privalumus.

Estija planuoja balandį įsivesti skaitmeninius vakcinacijos nuo koronaviruso sertifikatus, trečiadienį pranešė Elektroninės valdžios akademija. „Vakcinacijos pasus, bendradarbiaujant su estų technologijų kompanija „Guardtime“, planuojama įvesti balandžio mėnesį.

Jau metus laiko ieškome būdų, kaip pažaboti pavojingo viruso plitimą ir braižome pandemijos valdymo planus, tačiau elementariausiai stokojame tam būtinų specialistų. Šiuos įspėjamuosius signalus jau kurį laiką siunčia patyrę šalies infektologai. O statistika nedžiugina – per metus paruošiamas vos vienas kitas infekcinių ligų gydytojas, o kas penktas visuomenės sveikatos specialistas renkasi dirbti ne visuomenės sveikatos institucijose.

Trečiadienį nustatyta, kad per parą koronavirusu užsikrėtė virš 750 asmenų. Tai reiškia, kad užsikrėtimo rodikliai šalyje vėl kyla. Vyriausybės nariai jau pamažu kalba apie galimą grįžimą prie griežtesnių ribojimų. Tai, kol kas, kol šalyje nesiformuoja kolektyvinis imunitetas ir kol nepradėta masinė vakcinacija – vienas iš būdų apsisaugoti nuo viruso plitimo. Nepaisant to, trečiadienį per parą antrąja vakcinos doze paskiepyta virš 5,2 tūkst.

Daugiausia COVID-19 protrūkių kovo mėnesį Lietuvoje fiksuojama įvairiose pramonės įmonėse, taip pat židiniai fiksuojami darželiuose bei kitose įstaigose, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) BNS pateikti duomenys. Epidemiologų teigimu, 46 atvejai siejami su Vilniuje veikiančia elektros instaliacijos įmone, 28 – su atliekų perdirbimo įmone Vilniaus rajone, 25 – su plastiko gaminių gamybos įmone sostinėje.

Indijoje aptikta nauja pandeminio koronaviruso atmaina su dviem mutacijomis, trečiadienį pranešė šios šalies Sveikatos apsaugos ministerija. „Mėginių iš Maharaštros [valstijos] analizė parodė, kad palyginti su 2020 metų gruodžio mėnesiu, padidėjo mėginių su mutacijomis E484Q ir L452R dalis. Šios mutacijos aptiktos maždaug 15–20 proc. mėginių ir neatitinka jokių ankstesnių... atmainų“, – sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime. Išanalizavę daugiau kaip 10 tūkst.

Lietuvos regionai, kuriuose vyrauja B.1.1.7 – „britiškoji“ – viruso atmaina, pirmauja ir pagal susirgimų, ir hospitalizacijos atvejus šalyje. Nuo praeito pirmadienio susirgimai Vilniaus apskrityje sudarė 54 proc.  visų Lietuvos atvejų ir nuo vasario nustatomų atvejų skaičius išaugo dvigubai. Vilniaus regione taip pat intensyviai auga COVID-19 ligonių užimtų lovų skaičius – užvakar reanimacijos lovų užimtumas Vilniaus mieste buvo pasiekęs 90 proc.

Klaipėdoje vis dar susidarant dideliems „AstraZeneca“ vakcinos nuo koronaviruso likučiams, savivaldybė nusprendė savaitgalį organizuoti „gyvą eilę“ ir leisti šia vakcina skiepytis visiems norintiems 65-erių ir vyresniems gyventojams. „Mes šį savaitgalį (...), nepažeisdami įstatymo ir tvarkos, įgyvendinsime sprendimą, kad skiepytis galėtų visi norintieji, bet 65 plius ir patenkantys į visas tas grupes, kurios yra apibrėžtos ministro įsakyme.

Antradienį paskelbus, kad Lietuvoje nustatytas „Pietų Afrikos“ Covid-19 atmainos virusas, profesorius Saulius Čaplinskas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo turimomis žiniomis apie šią atmainą ir pasakė, ar dėl jos vertėtų griežtinti karantiną.  „Lietuvoje nustatyta naujojo koronaviruso „Pietų Afrikos“ atmaina B.1.351. Kas apie ją jau žinoma? 1. Ar ši atmaina plinta sparčiau? Taip. 2. Ar naujoji B.1.351. atmaina sukelia sunkesnę COVID-19 ligą? Dar neaišku.

Situacija sostinėje dėl COVID-19 toliau kaista – trečiadienį jau ne tik Vilniaus rajonas, bet ir miestas iš „raudonosios“ C žengė į „juodąją“ D koronaviruso plitimo zoną. Šiuo metu čia naujų atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų per 14 d., siekia 516, o teigiamų tyrimų procentų dalis – 8,6. Duomenų mokslininkai jau nuo savaitgalio skambino pavojaus varpais, kad situacija Vilniaus regione visą mėnesį stabiliai blogėjo ir tik laiko klausimas, kada taps labai bloga.

Ypatinga operacija Kauno klinikose – pacientei atlikta inksto transplantacija iš neplakančios širdies donoro. Iki šiol Kauno klinikose atliktos penkios inkstų transplantacijos, sustojus donoro širdžiai. Pacientė Veronika, kuriai atiteko šio donoro inkstas, ilgą laiką kentė nuo inkstų akmenligės. „Prieš 15 metų man atliko operaciją ir inkstų akmenis pašalino, – pasakoja moteris. – Gaila, bet tai situacijos nepakeitė – mano savijauta vis tiek prastėjo.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 768 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 7694 molekuliniai (PGR) ir 765 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 272,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,1 procento.

Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) nepajėgiant kontroliuoti koronaviruso plitimo židinių, Vyriausybė neturi kitos išeities kaip tik sugriežtinti karantino priemones, sako Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius Laimonas Griškevičius. „Vyriausybė neturi priemonių mesti pastangų kontroliuoti židinius. Šito mechanizmo veikiančio Lietuvoje nėra.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad tuberkuliozė yra viena grėsmingiausių ir plačiai pasaulyje paplitusių lėtinių ligų, kuri lemia didelį mirtingumą. Kiekvienais metais nuo šios ligos miršta beveik tiek pat žmonių, kaip ir nuo ŽIV. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, trečdalis pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pernai Lietuvoje sumažėjo skiepijimo apimtys nuo 11 užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, ir tik nuo 3 užkrečiamųjų ligų išaugo. NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad tik įžengę į antrus COVID-19 pandemijos metus, po truputį pradėsime skaičiuoti jos liekamuosius reiškinius.

Seimas priėmė svarstyti naują pacientų vaistų priemokų skaičiavimo tvarką. Jei jai bus pritarta, nuo liepos keisis kompensuojamų vaistų išdavimo pacientams reikalavimai dėl mažiausios priemokos. Už tai, kad pataisas Seimas pradėtų svarstyti balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 16, o 12 susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys balandžio 22-ąją.

Pirmadienį kartu su šalies vadovais pasiskiepijo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Praėjus parai, ministras papasakojo, kaip šiuo metu jaučiasi po gauto skiepo. „Vakar vakcinavausi „AstraZeneca“. Šiandien mano organizmas sureagavo – ir tai yra normalu! Simboliškai maudžia injekcijos vietą. Kūno temperatūra 37.3 – 37.9. Malonus, vaikystę primenantis, šaltkrėtukas. Taigi, galimas šalutinis pojūtis – prisiminimų apsilankymas Jaučiuosi gerai. Petys už laisvę.

Vilnietė Teresė Medvedska pasakoja niekada negalėjusi įsivaizduoti, kaip stipriai šeimos gyvenimą gali pakeisti sunki sūnaus liga. Moteris guodėsi, kad viena po kitos sekančios sudėtingos sūnaus operacijos ir chemoterapijos seansai labai mus visus nualino tiek fiziškai, tiek psichologiškai: „Gyvenimas tuo metu buvo tapęs mums tikru pragaru...“  Teresės sūnus Darius buvo aukštas (195 cm ūgio) ištvermingas vyras ir sveikata niekada nesiskundė.

Antradienį Lietuvoje vėl užfiksuotas koronaviruso atvejų šuolis. Per parą nustatyta virš 850 naujų COVID-19 užsikrėtimų. Tokie skaičiai neramina specialistų, o kai kurie ministrai jau pradėjo kalbėti ir apie galimą ribojimų grąžinimą.  Tuo tarpu Vyriausybės spaudos tarnyba išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame pateikta informacija, kaip su koronavirusu tvarkosi kitos valstybės.

Maždaug trečdalį gyvenimo praleidžiame miegodami, tačiau jei naktimis knarkiate, o pabudę po miego jaučiatės pavargę, mieguisti, galite užmigti bet kuriuo paros metu ar vairuojant,  sumažėja darbingumas ir kasdieninė veikla, nereikėtų vertinti to, tik kaip prasto miego – galimai turite miego sutrikimą, kuris užkerta kelią geram poilsiui. Kiekvienais metais trečiąjį kovo penktadienį minima Tarptautinė miego diena.

Šiandien Sveikatos apsaugos ministerijos nuotolinio susitikimo su miestų ir rajonų merais, savivaldybių koordinatoriais ir vakcinavimą organizuojančių sveikatos priežiūros įstaigų atstovais metu sutarta, kad gyventojų vakcinacija vyktų ir savaitgaliais, rašoma pranešime. Tai reiškia, kad vakcinacijos tempai išaugtų, o tai paspartintų visuomenės imunizacijos procesą ir leistų greičiau pradėti karantino atlaisvinimus ar net grįžti į normalų gyvenimą.

Farmacijos bendrovė  „AstraZeneca“ galimai įtraukė pasenusius duomenis per jos vakcinos nuo COVID-19 klinikinius tyrimus Jungtinėse Valstijose, pirmadienį vakare paskelbė viena priežiūros institucija. Duomenų ir saugumo priežiūros valdyba „išreiškė susirūpinimą, kad „AstraZeneca“ galėjo įtraukti pasenusią tų bandymų informaciją, o tai galėjo pateikti ne visą vaizdą apie veiksmingumo duomenis“, sakoma JAV Nacionalinio alergijos ir užkrečiamųjų ligų instituto pranešime.

Lietuvoje nustatyti dar 39 „britiškosios“ koronaviruso atmainos atvejai, antradienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Santaros klinikose šią savaitę atliktos sekoskaitos duomenys rodo, jog tarp 95 ėminių nustatytas ir 31 atvejis, sukeltas „britiškos“ atmainos. Ji sudaro 53 proc. (arba 17 iš 32) Vilniaus, 23 proc. (10 iš 44) Kauno, po du iš keturių Marijampolės ir Alytaus apskričių ėminių.

Pietų Afrikos atmaina užsikrėtusių žmonių susirgimo aplinkybės nėra žinomos, antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Primenama, kad ši atmaina yra laikoma atsparesnė skiepams. Kaip BNS sakė centro atstovė Justina Petravičienė, pirmasis atvejis nustatytas Kėdainių rajone gyvenančiam asmeniui. „Liga patvirtinta kovo 2 dieną. Asmuo jautė COVID-19 būdingus simptomus. Šiuo metu jis jau yra pasveikęs.

Vilniaus regiono ligoninės ruošiasi COVID-19 pacientų augimui, tačiau dėka testavimo ir vakcinacijos tikimasi užkirsti kelią viruso plitimui tarp darbuotojų, sako  Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. „Neabejotinai rengiamės, turime planus, esame turėję ir antrąją bangą, kur iš tikrųjų turėjome turbūt maksimalų įmanomą lovų skaičių“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ji. „Taip pat mes esame nusimatę, kur galėtume plėsti regione ir kokių lovų skaičių.

Nerimą sėja ir galimas karantino griežtinimo priemones žada toliau plintančios koronaviruso atmainos. Štai antradienį pranešta apie užfiksuotus du Pietų Afrikos mutacijos atvejus. Visgi specialistai skuba raminti, kad turimos vakcinos pakankamai veiksmingos ir prieš mutavusį virusą.

Europos Sąjungoje kuriant imunizacijos pažymėjimą, kuris palengvintų judėjimą imunitetą COVID-19 turintiems žmonėms, svarbu užtikrinti, kad Lietuva būtų pasirengusi šią technologiją pritaikyti, sako Sveikatos ekspertų grupės atstovas. „Registrų centro atstovė pristatė Lietuvos kuriamus įrankius.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad pastarąją savaitę Lietuvoje tęsiant koronaviruso (COVID-19) plataus masto epidemiologinę sekoskaitą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) laboratorijoje pirmą kartą nustatyti 2 B.1.351 („Pietų Afrikos“) SARS-CoV-2 viruso atmainos atvejai.

Pristatydamas naujausią epidemiologinę situaciją Sveikatos ekspertų tarybos narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas pateikė tris galimus epidemiologinius scenarijus Lietuvai dėl koronaviruso plitimo. Vienas jų visai realus, tačiau kitas galėtų nukelti į gruodžio mėnesio situaciją. Kaip po ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu konstatavo specialistas, gyvename tuo metu, kai prasideda lenktynės su laiku, mat optimistinis scenarijus kol kas neatrodo labai realus.

Koronaviruso situacija Lietuvoje negerėja. Antradienį užfiksuota virš 850 naujų COVID-19 atvejų. Nepaisant to, Vyriausybė visai neseniai priėmė naujus karantino atlaisvinimus. Daugelyje savivaldybių panaikinti judėjimo ribojimai, dalis verslų vėl atvėrė duris. Profesorius Vytautas Kasiulevičius antradienį savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo savo nuogąstavimais apie koronavirusą. Anot jo, vargu ar dar yra kokių nors neįvestų ribojimų, kurie galėtų padėti apsiginti nuo koronaviruso.

Prezidentūra palaiko europinio Žaliojo skaitmeninio imuniteto sertifikato kūrimo idėją, nes manoma, kad tai vienintelis būdas grįžti į socialinį ir ekonominį gyvenimą saugiai. Toks „žaliasis pasas“ Lietuvoje galėtų atsirasti vasaros pradžioje. „Prezidentas palaiko šią idėją ir ragina Europos Komisiją priimti sprendimus kuo greičiau.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC) primena, kad kiekvienais metais, kovo 24 d. minėjome Pasaulinę Tuberkuliozės (toliau – TB) dieną. Prognozuojama, kad pasaulyje gali ženkliai išaugti susirgimų būtent tuberkulioze ir mirčių skaičius.

Mobiliuose punktuose profilaktiniai tyrimai dėl COVID-19 nustatymo greitaisiais antigeno testais jau gali būti atliekami naujai verifikuotu metodu – imant ėminius iš priekinės nosies landos. Ši procedūra yra daug paprastesnė, nesukelia nemalonių pojūčių, o rezultatai gaunami vos per 30 minučių. Naująjį metodą įvertino ir patvirtino Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 855 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikta 6910 molekulinių (PGR) ir 1159 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 260,2 atvejų. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,8 procento.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) 2021- 2022 m. gripo sezonui jau nupirko 257 tūkst. keturvalentės  vakcinos. dozių. Tai – beveik 5 proc. daugiau nei pernai. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis įsigyti skiepai skirti rizikos grupės asmenims.