Sveikata

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros tarnyba ketvirtadienį patvirtino bendrovės „Johnson & Johnson“ sukurtą vakciną nuo koronaviruso, tapusią ketvirtu tokio pobūdžio preparatu, kuriam buvo suteiktas sąlyginis leidimas platinti 27 šalių Bendrijoje. Pirmosios jos dozės Lietuvą pasiektų anksčiausiai balandžio pabaigoje. Kaip priminė VVKT viršininkas Gytis Andrulionis, sutartis su šiuo gamintoju sudaryta dar spalio mėnesį.  Europos Sąjunga užsisakė 200 mln.

Kilus nuogąstavimams, kad „AstraZeneca“ vakcina gali skatinti kraujo krešulių susidarymą, Norvegija, Danija ir Islandija pranešė dviem savaitėms stabdanti skiepijimą. Iki Europos vaistų agentūros verdikto Lietuva nusprendė laikinai sustabdyti tik konkrečią vakcinos partiją ir ramina, kad skiepo nauda didesnė nei galima rizika. Negana to, politikai kaip tik siūlo šią vakciną siūlyti visiems, kurie nori, nelaukiant jų eilės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 943 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 61 585 asmenys.

Lietuva neketina laikinai stabdyti skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina, nors tokį žingsnį žengė kelios Europos Sąjungos šalys, teigia  Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė. „Lietuva pasitiki ekspertais – Europos vaistų agentūra ir Valstybine vaistų kontrolės tarnyba. Jie teigia, kad šiuo metu įrodymų nėra, jog vakcina daro žalą.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė septyni žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Penkiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, vienam – nuo 70 iki 79-erių, o dar vienam – nuo 90 iki 99-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 355 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 3923 molekuliniai (PGR) ir 197 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 222,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,4 procento.

Masinės vakcinacijos starto tikimasi pavasario pabaigoje, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai kol kas negali pasakyti nei tikslios jo datos, nei per kiek laiko bus paskiepyti norintieji.  Tačiau vakcinavimo tvarka keisis – prasidėjus masiniam vakcinavimui žmonės užsiregistruoti skiepui turės patys, rašo „Kauno diena“. „Kai pradėsime masinę vakcinaciją, bus bendra registracija visiems gyventojams – nesvarbu, kiek kuriam metų, – 45 ar 21. Visi esveikata.

Apie 40 proc. vasarį patvirtintų COVID-19 atvejų Vilniuje aplinkybės liko nežinomos, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.  Anot jos, taip pat neramina tai, jog 11 proc. užsikrėtusių asmenų epidemiologinė diagnostika liko neatlikta –epidemiologai su jais neturėjo galimybės susisiekti ir išsiaiškinti koronavirusinės infekcijos valdymui svarbios informacijos. „Kodėl? Tikrai ne dėl to, kad nespėjome.

Pandeminio koronaviruso atmaina, atsiradusi Jungtinėje Karalystėje ir plintanti pasaulyje, yra 64 proc. mirtinesnė negu kitos, anksčiau atsiradusios koronaviruso atmainos, sakoma trečiadienį paskelbtoje studijoje, patvirtinančioje anksčiau Britanijos vyriausybei pateiktą perspėjimą. Viruso variantas, atrastas praeitų metų pabaigoje, yra viena iš keleto atmainų, pastaruoju metu aptiktų šalyse, apimtose didelių COVID-19 epidemijų.

Norvegijos sveikatos apsaugos tarnybos ketvirtadienį pranešė stabdančios skiepijimą bendrovės „AstraZeneca" vakcina nuo koronaviruso, reaguodamos į analogišką Danijos sprendimą, priimtą kilus nuogąstavimų, kad šis preparatas gali skatinti kraujo krešulių susidarymą. „Darome pauzę skiepijant „AstraZeneca" vakcina Norvegijoje", - žurnalistams sakė Nacionalinio sveikatos instituto infekcijų prevencijos ir kontrolės direktorius Geiras Bukholmas.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė 17-oje vietoje Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą Lietuva – 13-ta, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai 19-ta ir 15-ta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia maždaug 307 atvejus 100 tūkst. gyventojų – 78 atvejais daugiau nei prieš savaitę.

Europos Sąjungos farmacijos priežiūros tarnyba ketvirtadienį patvirtino bendrovės „Johnson & Johnson“ sukurtą vakciną nuo koronaviruso, tapusią ketvirtu tokio pobūdžio preparatu, kuriam buvo suteiktas sąlyginis leidimas platinti 27 šalių Bendrijoje. „Tai pirmoji vakcina, kurią galima suleisti viena doze“, – sakoma Amsterdame įsikūrusios Europos vaistų agentūros (EVA) vadovės Emer Cooke pranešime.

Jeigu turite šunį, tikriausiai puikiai žinote, kaip jiems patinka viską uostyti. Ir nors šunys savo jautriomis nosimis gali užuosti cukrinį diabetą ir net koronavirusą, savo gebėjimus jie mieliau naudoja ne ligoms aptikti, o uostinėdami kitų šunų uodegas, norėdami susidraugauti.

Danijos sveikatos apsaugos tarnybos ketvirtadienį pranešė laikinai stabdančios skiepijimą bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, nes kai kuriems pacientams suleidus šio preparato kraujyje susidarė krešulių. Sprendimas prevenciškai stabdyti vakcinaciją šiuo preparatu buvo priimtas „po pranešimų apie sunkius kraujo krešulių [susidarymo] atvejus žmonėms, paskiepytiems „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19“, sakoma Danijos sveikatos apsaugos valdybos pranešime.

Y chromosoma yra vyriškumo simbolis, tačiau tampa aišku, kad ji nėra tokia stipri ir atspari, kaip buvo manyta. Joje esantis SRY genas lemia, ar embrionas bus vyriškos (XY) ar moteriškos (XX) lyties. Tiesa, Y chromosomoje yra tik keli kiti genai, o ji pati nėra būtina išgyvenimui. Juk moterys puikiai išgyvena ir be jos. Negana to, Y chromosoma sparčiai degeneruoja, taigi moterys turi dvi normalias X chromosomas, tačiau vyrai turi sveiką X ir deformuotą Y chromosomą.

Depresija pakeičia beveik visą žmogaus kasdienybę: nuo judėjimo ir miego, iki bendravimo su jį supančiais žmonėmis. Tam tikri depresijos ženklai gali būti pastebimi ir žmogaus kalboje bei rašyboje. Kartais ši „depresijos kalba“ gali turėti smarkų poveikį kitiems. Pagalvokite apie milžinišką Sylvios Plath ir Kurto Cobaino poezijos bei dainų įtaką. Abu šie menininkai, kovojo su depresija.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1119 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 54 401 asmenys.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė devyni žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 99 metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šešiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių, vienam – nuo 80 iki 89-erių, dviem – nuo 90 iki 99-erių. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3363 žmonės.

Ketvirtadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 596 COVID-19 atvejų ir 9 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 233,2. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 203 tūkst. 992 COVID-19 atvejų. Šiuo metu serga 6 tūkst. 594 asmenys. Pasveikusiųjų – 190 tūkst.

Savanoriai vakcinavimo reklamos kampanijai pasitelkti dėl laiko stokos, nespėjant surengti viešųjų pirkimų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis pabrėžė, kad darbą Ingridos Šimonytės Vyriausybė pradėjo gruodžio 11-ąją, likus dviem savaitėms iki pirmųjų vakcinų pristatymo į Lietuvą, o plačioms informacinėms kampanijoms, anot jo, turi būti ruošiamasi gerokai iš anksto. „Mes turėjome labai mažai dienų.

Trečiadienį įsigaliojo tvarka, kai atvykstant į Lietuvą, be kai kurių išimčių, būtina iš anksto turėti neigiamą COVID-19 tyrimo testą. Visgi išimtis taikoma atvykstantiems nuosavu automobiliu. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paaiškino, kodėl būtent oro ir jūrų kelias reikalauja didesnės kontrolės. Ministro aiškinimu, šis sprendimas priimtas vertinant plintančių viruso mutacijų riziką ir žmonių kiekį transporto priemonėse.

Geležis – itin svarbus mikroelementas, darantis įtaką mūsų organizmui ir bendrai savijautai. Visgi specialistai pastebi, kad šio mikroelemento trūksta daugeliui žmonių, o geležies anemija yra labiausiai paplitusi maistinės medžiagos trūkumo liga. Kuo geležis yra svarbi? Kas gali išduoti jos trūkumą? Ir kaip užsitikrinti pakankamas šio mikroelemento atsargas organizme? Apie tai naujienų portalui tv3.lt pasakoja gydytoja dietologė Justina Linauskaitė-Kekė.

Skiepijimo nuo COVID-19 procesas išryškino skirtumus savivaldybėse: kai kurių vadovai sako, kad yra bėdų dėl gyventojų nenoro skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, kitų savivaldybių merai teigia, kad procesas sklandus, tačiau pastabų ir pasiūlymų centrinei valdžiai irgi turi. Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas sako pastebintis, kad gyventojams dėl „AstraZeneca“ vakcinos kyla klausimų, kai kurie pasirenka laukti kitos vakcinos.

Seimas svarstys Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, kuriomis numatoma leisti daugiau žmonių kompensuojamus vaistus įsigyti nemokamai. Projektu siūloma asmenims, sulaukusiems 70 metų amžiaus (šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatyta – 75 metų amžiaus) ir vyresniems, kompensuoti 100 proc.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau daugiau nei 30 metų yra įtraukusi medikamentus, skirtus nutraukti nėštumą, į būtinųjų vaistų sąrašą, tačiau Lietuvoje šie vaistai moterims yra neprieinami ir skatina jas kreiptis į vaistų perpardavėjus. Apie tai Seime prakalbo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje, informuoja, kad nustatyta dar 30 naujų B.1.1.7 (iš Jungtinės Karalystės kilusio) viruso linijos atvejų.

Pandemija neabejotinai paveikė inkstų ligomis sergančių pacientų priežiūrą, jų gyvenimą bei sveikatą.  „Tai susiję su koronaviruso infekcija užsikrėtusių pacientų gydymu, baime užsikrėsti ir dėl nepakankamos jų sveikatos priežiūros“, – sako VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas prof. Marius Miglinas. Pacientai, bijodami užsikrėsti koronavirusine infekcija, vengė vizitų pas gydytojus. Pasak prof.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1050 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 60 548 asmenys.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, jiems buvo nuo 40 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, vienam – nuo 90 iki 99-erių, vienam – nuo 70 iki 79-erių, o dar vienam – nuo 60 iki 69-erių metų. Praėjusią parą nuo COVID-19 taip pat mirė žmogus, kuriam buvo nuo 40 iki 49-erių metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse.

Trečiadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 460 COVID-19 atvejų ir 8 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 231,4. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 203 tūkst. 386 COVID-19 atvejų. Šiuo metu serga 6 tūkst. 671 asmenys. Pasveikusiųjų – 189 tūkst.

Nors šiuo metu dalis gyventojų, išsigandę šalutinių reakcijų, nėra linkę skiepytis būtent „AstraZeneca“ vakcina, gydytojai teigia, kad čia ne vieta pageidavimams ir ramina, jog visi skiepai vienodai saugūs ir efektyvūs. Visgi naujo nerimo sukėlė žinia apie Austrijoje sustabdytą šios vakcinos partiją, kai po skiepo viena seselė mirė, o kita atsidūrė ligoninėje. Laikinai stabdanti vakcinavimą viena šių skiepų serija pranešė ir Lietuva.

Antradienį, šiek tiek po 17 val., Panevėžyje, prie Laisvės aikštėje esančio Vakcinavimo centro, medikai gaivino nuo koronaviruso paskiepytą žmogų. Naujienų portalo JP žiniomis, ką tik nuo COVID-19 paskiepyta moteris pasijuto blogai. Deja, 80-metė panevėžietė neišgyveno.

Šią savaitę prasideda profilaktinis testavimas dėl COVID-19 greitaisiais antigeno testais, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Iki šiol skirtingos visuomenės grupės profilaktiškai tirtis buvo kviečiamos atliekant PGR tyrimus. Nuo šios savaitės PGR tyrimus keičia greitieji antigeno testai“, – teigiama pranešime.

Gavus informacijos iš Austrijos institucijų, laikinai sustabdytas skiepijimas viena „AstraZeneca“ vakcinos serija, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „SAM nuolat stebi vakcinacijos procesą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, todėl gavusi signalų iš atsakingų institucijų į juos visada reaguoja.

 Į Lietuvą antradienį pristatyta dar 33,6 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinų, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak ministerijos, tai jau penktoji šio gamintojo vakcinos siunta, visos dozės per dvi dienas bus paskirstytos vakcinacijos centrams visoje Lietuvoje. Per pirmus keturis vežimus į Lietuvą buvo pristatyta 67,7 tūkst. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, iki kovo 9-osios sunaudota 52,7 tūkstančio. Lietuva iš viso jau gavo 390 tūkst.

Vykstant evoliucijai gyvūnai tapo vis labiau socialūs. Tačiau bendruomenėms plečiantis, padidėjo ir tikimybė susirgti užkrečiamomis ligomis. Taip atsirado stipresnės imuninės sistemos poreikis. Nors toks ryšys atrodo logiškas, pirmieji jį įrodė Virdžinijos universiteto mokslininkai pademonstravę, kad pelių imuninė sistema tiesiogiai veikia už socialinį elgesį atsakingas jų smegenų zonas. Tai parodo, kad socialumo evoliuciją įgalino gyvūnų imunitetas.

Dėl galimų ribojimų per artėjančias Velykas ekspertai sako dar nesiryžtantys spręsti. Kaip sako jie, konkretūs siūlymai dėl kokių nors ribojimų bus jau tik prieš pat šventę. Kaip teigė Ekspertų siūlymus dėl prekybos vietų atvėrimo pateikęs Vyriausybės ekspertų tarybos narys, Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas, kol kas per anksti apie tai galvoti. „Dėl Velykų, manau, dar pakankamai ankstyvas laiko tarpas. Nežinome, kokių siurprizų pateiks nauja britiškoji atmaina.

Po pirmųjų karantino atlaisvinimų išvengus reikšmingo naujų koronaviruso atvejų šuolio ekspertai siūlo atverti visas parduotuves, turinčias įėjimą iš lauko. Taip pat numatyti, kad būtų laikomasi būtinųjų prevencijos priemonių ir į jas patekti būtų galima tik dėvint medicininę kaukę arba respiratorių. Diskusijai prasidėjus dar praėjusią savaitę ekspertai pritarė teikti pasiūlymus dėl reikalavimų prekybos įmonėms, kurios prekiauja nebūtinosiomis prekėmis didesnėse nei 300 kv.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1055 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 61 730 asmenys.

Vešlūs plaukai – gamtos dovana, kuria norisi džiaugtis kuo ilgiau. Prasidėjęs plaukų slinkimas ar retėjimas daugeliui sumažina pasitikėjimą savimi ir gali pabloginti gyvenimo kokybę. Gydytojai pasakoja, kad viena išeičių tokioje situacijoje – plaukų transplantacija itin moderniu metodu.

Sergamumo COVID-19 kreivė po tam tikro sąstingio vėl pajudėjo žemyn, džiugia naujiena dalinasi duomenų analitikai. Nors tai, jų teigimu, teikia optimizmo ir skatina judėti pirmyn su naujais atlaisvinimais, kita vertus, niekur nedingo nerimas dėl mutacijų plitimo. Anot Patariamosios nepriklausomų ekspertų tarybos prie Vyriausybės nario, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, jau ketvirta diena stebimas 20 proc. naujų atvejų kritimas.

Lietuvos gydymo įstaigose kritiškai trūksta kraujo, antradienį pranešė Nacionalinis kraujo centras. Jo teigimu, šiuo metu kraujo poreikis ligoninėse yra gerokai išaugęs. „Visuomenei būtina suprasti, jog atidėlioti kraujo donorystės negalima, nes Lietuvos gydymo įstaigose esantiems pacientams kraujas reikalingas šiandien – rytojus gali būti per vėlu“, – pabrėžiama pranešime.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė keturi žmonės, jiems buvo nuo 70 iki 99-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Dviem iš jų buvo nuo nuo 70 iki 79-erių, vienam – nuo 80 iki 89-erių, dar vienam – nuo 90 iki 99-erių. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3341 žmogus.

Antradienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 462 COVID-19 atvejai ir 4 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 237,4. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 202 tūkst. 900 COVID-19 atvejų. Šiuo metu serga 6 tūkst. 629 asmenys. Pasveikusiųjų – 189 tūkst.

Imunitetą koronavirusui (COVID-19) jau turi beveik 17 proc. šalies gyventojų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Jei pažiūrėtume į Lietuvos imunizacijos procentą, jis jau siekia beveik 17 proc., pirma doze vakcinuota beveik 7,5 proc. gyventojų, antra doze – 3 proc., turintys antikūnų – 1 proc., ir persirgusieji – 5 proc., taip kad 17 proc. mūsų gyventojų jau turi imunizaciją“, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė A. Dulkys.

Prasidėjus vakcinacijos procesui nuo COVID-19 Lietuvoje, viena iš labiausiai aptarinėjamų temų viešojoje erdvėje yra vakcinų šalutinis poveikis. Deja, tai, kad aptarinėjama, neretai apipinama gandais bei prieštaringais vertinimais, todėl Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina pasitikėti tik oficialiais mokslu pagrįstais šaltiniais ir medikais, o apie pastebėtus šalutinius vakcinų poveikius informuoti ne tik socialinių tinklų bendruomenę, bet ir šeimos gydytoją ar Valstybinę vaistų kontrolės...

Panevėžys atidarė naują vakcinavimo centrą ir jau vien šią savaitę ketina paskiepyti beveik 2000 senjorų. Tačiau naujausios apklausos rodo, kad Lietuvoje vis dar gausu ir skiepų skeptikų. Maždaug ketvirtadalis lietuvių skiepytis neketina. Sociologai sako, kad tai – daugiausia konservatyvūs, menkesnio išsilavinimo 25– 44 metų amžiaus žmonės.

Nors kai kurios savivaldybės gydytojus į regionus vilioja įspūdingomis sumomis, patys medikai sako, kad pavojingas procesas jau stipriai „užvestas“. Jų teigimu, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio paraginimas rezidentams išvažiuoti puikiai veikia, o į regionų gydymo įstaigas atsigręžta COVID-19 krizei tik kaip reikiant surakinus pagrindines šalies ligonines.

Pranešta apie dar dvi jaunų žmonių mirtis nuo COVID-19 Lietuvoje. Tiesa, duomenis apie tai Lietuvos statistikos departamentas (LSD) dar šeštadienį pateikė jau atgaline data, o vienas asmenų mirė jau prieš 2 mėnesius. Abu asmenys rasti mirę namuose. Kaip paaiškėjo, vienas mirusysis priklausė 20–29 m. amžiaus grupei. Tai buvo 28 m. asmuo, miręs dar sausio 5 d. Kaip nurodė LSD specialistė Birutė Stolytė, asmuo mirė namuose pietryčių Lietuvoje.