Sveikata

Penktadaliui žmonių pasisekė – jiems neišdygo protiniai dantys. Tuo tarpu kitiems teks pasirūpinti, kad su šia mūsų organizmo nebūtina dalimi būtų gyvenama taikiai arba atsisveikinta pačiu saugiausiu ir neskausmingu būdu. Kaip pasakojo odontologijos klinikos „Šypsenos akademija“ burnos chirurgė Justė Strups, protiniai dantys dygsta maždaug 17–22 gyvenimo metais, tačiau gali išdygti ir gerokai vėliau.

Naujos technologijos šiandien leidžia tai, kas dar ne taip seniai galėjo atrodyti lyg iš fantastikos srities. dabar navigacinė sistema leidžia stebėti trimatį širdies vaizdą ekrane. Ši sistema Santaros klinikose jau pritaikyta 12-kai pacientų.

Jauniems gydytojams vis dažniau pasirenkant išvykti į užsienį, o likusiųjų šalyje amžiui perkopiant pensinį, norint prikviesti specialistus į regioną savivaldai tenka kaip reikiant paplušėti. Štai Akmenės rajono savivaldybė gydytojus atvykti dirbti 5 metams kviečia siūlydami 60 tūkst. eurų sumą įsikūrimui.

Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlį pirmadienį pasiekė dvyliktoji ir iki šiol didžiausia gamintojo „BioNTech & Pfizer“ vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta. Ją sudaro 31 590 vakcinos dozių, kurios jau šiandien iškeliaus į vakcinacijos centrus visoje šalyje. Didėjant pristatomų vakcinų siuntoms auga ir skiepijimo tempai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 437 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 63 269 asmenys.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši žmonės, daugumai jų buvo 80-89 metai tačiau mirė ir du jaunesni asmenys, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Po tris mirusiuosius priklausė 80–89 ir 90–99 metų amžiaus grupėms. Vienam mirusiam žmogui buvo nuo 70 iki 79-erių, o dar vienam nuo 60 iki 69-erių metų. Visi šie asmenys mirė ligoninėse.

Pirmadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 213 COVID-19 atvejų ir 6 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 238,7. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 202 tūkst. 430 COVID-19 atvejų. Šiuo metu serga 7 tūkst. 24 asmenys. Pasveikusiųjų – 188 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad kovo viduryje Lietuvoje prasidės kryptinga informacinė kampanija apie skiepus nuo koronaviruso. „Kovo viduryje jau prasidės kryptingoji informacinė kampanija, labiausiai orientuota į grupes, kurios tuo metu vakcinuojamos, ir reklamos kampanija, kuri leis pasiekti kiekvieną Lietuvos žmogų“, – portalui 15min.lt sakė ministro Arūno Dulkio atstovė spaudai Aistė Šiukšta.

Nors ir gali skambėti nemaloniai, jūsų žarnynas yra pilnas gyvybės. Ten gyvena milijonai mažų bakterijų ir virusų, kurie tarpusavyje varžosi dėl jūsų pilve esančių maistingų medžiagų. Dauguma šių „gyventojų“ yra ypač naudingi sveikatai ir netgi yra susiję su žmogaus fizine bei psichine sveikata. Dabar mokslininkai atrado, kad žarnyne esančios gyvybės įvairovė yra didesnė nei buvo manyta – daug didesnė. Žurnale „Cell“ publikuoto tyrimo autoriai žmogaus žarnyne atrado 140 000 naujų virusų.

Dviejuose skirtinguose tyrimuose buvo pranešta apie vakcinacijos nuo COVID-19 poveikį plačiajai visuomenei ir tai tikrai puikios žinios. Tiek hospitalizavimas dėl COVID-19, tiek jo viruso, SARS-CoV-2, perdavimas yra ribojamas iš esmės pasiskiepijus, nurodyta Škotijos ir Izraelio tyrimuose.

Dar tik pradėjus gauti pirmąsias COVID-19 vakcinas ir kaip prioritetą skiepijant medikus, išskirtas šeimos gydytojų vaidmuo vykdant masinę vakcinaciją. Manoma, kad būtent ši grandis turėtų ir daugiausiai komunikuoti gyventojams apie skiepus. Patys gydytojai teigia, kad nors dėl to krūviai šiuo metu jau kiek išaugę, tačiau tai atsveria matoma pandemijos pabaigos pradžia.

Įsibėgėjus skiepijimo nuo COVID-19 procesui šalyje gyventojams vis dar kyla daug klausimų tiek dėl vakcinų veikimo, tiek jų šalutinio poveikio. Gydytojai savo ruožtu ramina, kad reakcija į skiepą – normalus dalykas, mat taip kaip tik ženklas, kad formuojasi imunitetas. Savo nuomonę šiuo klausimu išsakė ir Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Sveikatai palankūs mitybos įpročiai svarbūs gerai savijautai, tačiau nutukimo problema Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kiekvienais metais didėja, o tai daro neigiamą įtaką žmogaus organų sistemos funkcijoms. Sveikos mitybos įpročiai ypač reikalingi karantino laikotarpiu.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 747 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 50 771 asmenys.

Turintis antsvorio asmuo susiduria su daugybe problemų. Papildomas svoris neigiamai veikia daug organizmo sistemų, nes jis skatina įvairias ligas. Antsvoris kenkia ne tik bendrai savijautai, gyvenimo būdui, bet ir lytinei sveikatai. TV3 laida „Būk sveikas“ domėjosi, kaip antsvoris susijęs su lytiniu potraukiu.  „Vyro lytinis potraukis pagrinde yra priklausomas nuo testosterono lygio, o testosterono lygis labai priklauso nuo bendros organizmo sveikatos.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 6 žmonės, jiems buvo nuo 40 iki 89-erių metų, rodo sekmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Vienam mirusiajam buvo nuo 40 iki 49-erių metų. Taip pat vienas jų priklausė 50-59-erių metu grupei. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių metų. Visi šie asmenys mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Praėjusią parą šalyje nustatyta 390 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė dar 6 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 240,5 atvejo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 202 tūkst. 214 žmonių. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 188 tūkst. 191 žmogus, deklaruoti – 143 tūkst. 942 pasveikę asmenys.

Lietuvoje įsibėgėjus gyventojų vakcinacijai nuo Covid-19 socialiniuose tinkluose tėvai diskutuoja, ar verta skiepyti savo vaikus. Ekspertai sako, kad nors vakcinos nuo Covid-10, tinkančios skiepyti vaikus, dar nėra, tačiau vaikus paskiepyti yra saugesnė alternatyva, nei mėginti persirgti.  Pasak specialistų, nors vaikai nors ir serga rečiau ir lengviau, visgi susirgus gali pasireikšti ir labai rimtos komplikacijos.

Saujelė antraščių, kuriose teigiama, kad „nustatytas teigiamas koronaviruso testas ledams Kinijoje“, plačiai paplito socialiniuose tinkluose. Laimei, tai nereiškia, kad šis pieniškas desertas susirgo infekcija, tačiau tai rodo, kad maisto tiekimo grandinės gali būti užkrėstos virusu. Vis dėlto būkite tikri, kad rizika užsikrėsti koronavirusu nuo bet kurio maisto išlieka itin maža.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1090 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 63 601 asmenys.

Per vasarį sekoskaitos tyrimai atlikti daugiau nei 3 proc. užsikrėtimų koronavirusu atvejų, šeštadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). Ji tikisi, kad greitai pavyks pasiekti Europos Komisijos rekomendacijas. EK rekomenduoja šalims narėms atlikti 5–10 proc. sekoskaitos tyrimų nuo visų teigiamų atvejų. NVSPL teigimu, šalies laboratorijos teoriškai galėtų atlikti maždaug 742 sekoskaitos tyrimus per savaitę – beveik dvigubai daugiau nei šiuo metu.

Daugelį džiugina, kai krinta svoris, tačiau, ar tikrai reikėtų taip reaguoti? Kodėl be pastangų ar specialių dietų svoris pradeda kristi, domėjosi TV3 laida „Būk sveikas“. Svorio pasikeitimams įtakos turi ir metų laikai bei sezonai, sveikatos būklė, o moterų svoris gali kisti ir dėl menstruacijų.  „Vasarą mes tampame judresni, aktyvesni – svoris šiek tiek sumažėja. Žiemą daugiau sėslumo, mažiau kur einame, maistas dėl šalto oro riebesnis ir tikrai mes visi priaugame vieną, kitą kilogramą.

Penktadienį atnaujintą paveiktų šalių ir regionų, iš kurių atvykus taikomos griežtesnės izoliacijos sąlygos, sąrašą papildė Malta ir Serbija, nebeliko – Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Albanijos, Andoros, Sent Lucijos. Siekiant sumažinti COVID-19 mutacijų, sparčiai plintančių visame pasaulyje, patekimo į Lietuvą riziką ir užtikrinti kelionių saugumą nuo trečiadienio, kovo 10 dienos, dėl COVID-19 bus privaloma išsitirti dar prieš kelionę į Lietuvą.

Kai kurioms savivaldybėms susiduriant su sunkumais skiepijimo nuo COVID-19 procese, Sveikatos apsaugos ministerija žada tam tikrus tvarkų palengvinimus, kurie leistų lengviau pereiti nuo vienos prie kitos prioritetinės grupės. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė pabrėžia, kad siekiama pirmiausia paskiepyti pažeidžiamiausių grupių atstovus ir nenueiti lengviausiu keliu, atlaisvinant platesnius skiepijimo mastus.

Penktadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasidžiaugė pasiektu Covid-19 skiepijimo rekordu, tačiau taip prabilo ir apie neraminančią tendenciją – kai kuriose savivaldybėse vakcinacijos procesas per lėtas. Socialinėje paskyroje „Facebook“ A. Dulkys sveikino savivaldybes, kurios aktyviai įsitraukia į vakcinavimo procesą. „Vakar pasiektas dienos rekordas – beveik 14 tūkstančių paskiepytų žmonių! Bravo savivaldybėms, kurios demonstruoja puikius vakcinacijos rezultatus.

Nors daugiau nei metus trunkanti COVID-19 pandemija jau kaip reikiant išvargino žmones, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis perspėja – šiemet viskas dar tikrai nesibaigs. Ilgametę patirtį sukaupęs infekcinių ligų gydytojas atviras – jam neramu ne tik dėl to, kokia situacija šalyje šiuo metu, bet ir netolimos ateities, mat Lietuva visiškai sugriovė kvalifikuotų epidemiologų rengimą.

Mažiausiai – 3,4 proc. – gyventojų paskiepijusios Šalčininkų rajono savivaldybės atstovai siūlo keisti vakcinavimo tvarką, leidžiant nepanaudotomis vakcinomis skiepyti kitas žmonių grupes pagal prioritetą. Statistikos departamento duomenimis, Šalčininkų rajone iš viso paskiepyti 1023 rajono gyventojai. Vienos pažeidžiamiausių amžiaus grupių – 80-ies ir daugiau metų šiame rajone paskiepyta vos 6,7 proc.

Kokios COVID-19 perspektyvos? Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas, lygindamas dabartinę situaciją su gripo pandemijų pamokomis, prognozuoja, kad „naujojoje realybėje“ plintant virusui gali tekti gyventi dar net 18–24 mėnesius. Profesorius priminė, kad gripas labai skiriasi nuo COVID-19, bet šios virusinės infekcijos panašios tuo, kad abi yra perduodamos kvėpavimo takais ir geresnio lyginamojo pandemijų modelio tiesiog neturime.

Skrandžio skausmas, pykinimas, apetito stoka, pilvo pūtimas – vieni iš ženklų, kad skrandyje galėjo apsigyventi bakterija, paveikusi daugiau nei 4 mlrd. žmonių visame pasaulyje. Šeimos gydytoja paaiškina, kas gali nutikti ignoruojant bakterijos keliamus simptomus bei pataria, kaip galima šios infekcijos išvengti. Apie bakteriją Helicobacter Pylori (H. Pylori) toli gražu žino ne visi, tačiau ją nešioja net du trečdaliai pasaulio gyventojų.

​Padidintam darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti už sausio mėnesį ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė visas reikalingas lėšas – 17,8 mln. eurų. Tai – 0,5 mln. eurų daugiau nei gruodį. Paskutinė sausio atlyginimams reikalinga suma – 5,1 mln. eurų gydymo įstaigas pasiekė šiomis dienomis.

Bent vieną skiepą nuo COVID-19 Lietuvoje yra gavę 30,5 proc. 80 metų ir vyresnių gyventojų, rodo penktadienio Statistikos departamento duomenys. Tai gausiausia paskiepyta visuomenės grupė. Tarp 70-79-erių metų žmonių paskiepytųjų perpus mažiau – 15,3 proc. Šiuo metu pirmąja vakcinos doze paskiepyta per 200 tūkst. arba 7,16 proc. šalies gyventojų, abi vakcinos dozes gavo 80,5 tūkst. arba 2,88 procentai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1091 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 62 128 asmenys.

Klaipėdoje veiklą pradeda dar vienas vakcinacijos centras – jis įkurtas Galinio Pylimo g. 3, patalpose, kur iki šiol veikė Karščiavimo klinika. Vakcinacijos centro veiklą koordinuos Jūrininkų sveikatos priežiūros centras. „Antrajai COVID-19 bangai atslūgus, pastaruoju metu Karščiavimo klinika pacientų beveik nebesulaukdavo, tad nuspręsta patalpas panaudoti šiai dienai ypač aktualiam dalykui – vakcinacijai.

Penktadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyta 434 COVID-19 atvejai ir 5 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 247,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 201 tūkst. 335 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 7 tūkst. 110 asmenys. Pasveikusiųjų – 187 tūkst.

Tartu universiteto mokslininkai drauge su Estijos sveikatos apsaugos departamentu tiria naujų pandeminio koronaviruso atmainų paplitimą šalyje ir nauji duomenys rodo, kad „britiškoji“ viruso atmaina nulemia 13 proc. visų užsikrėtimo atvejų Estijoje. Tartu mokslininkai tiria iš „Synlab“ medicinos laboratorijos gautuose teigiamų koronaviruso testų ėminiuose esančių virusų genomą. Šiuo metu atsitiktinai parinktų testų analizė parodė, kad „britiškoji“ atmaina sudaro apie 13 proc.

Ketvirtadienį pranešus apie fiksuotas dar 13 britiškosios koronaviruso atmainos atvejų, bendras jų skaičius Lietuvoje perkopė 50. Specialistai nesiima vertinti, kiek plačiai ši atmaina šalyje jau galėtų būti išplitusi, tačiau neslepia nerimo, kad tai stabdys spartesnį karantino laisvinimą. Visgi dalis jų pabrėžia, kad visuomenėje nereikėtų sėti mutacijų baimės, nes jų saugantis prevencija lieka tokia pati.

Lietuvai gaunant vis daugiau vakcinų nuo koronaviruso, kai kurie skiepijimo centrai darbo dienomis nebesuspėja jų visų panaudoti. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai ragina apsvarstyti skiepijimą savaitgaliais.  Kaip skelbia lrt, tris vasario sekmadienius Lietuvoje nuo koronaviruso nepaskiepytas nė vienas žmogus. Šeštadieniais skaičiai taip pat buvo nedideli. Tik praėjusį savaitgalį per abi dienas paskiepytų asmenų skaičius viršijo tūkstantį.

Vyriausybė trečiadienį papildė karantino atlaisvinimų sąrašą – atsirado galimybė bendrauti dviem šeimoms ir namų ūkiams lauke. Tuo metu premjerės Ingridos Šimonytės patarėja užsimena, ar per šv. Velykas ribojimai išliks, taip pat nurodė, kada galime tikėtis dar daugiau atlaisvinimų. Trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ I. Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė, paklausta, kokia šiuo metu yra pandeminė situacija Lietuvoje, teigė, kad stabilumas kol kas išlikęs.

Vaistų kontrolės tarnyba dėl nepageidajamų vakcinų nuo Covid-19 reakcijų pasiskundė 1200 lietuvių iš beveik 200 tūkstančių pasiskiepijusių. Dažniausiai du, tris kartus dažniau nei kitais skiepais gyventojai skundžiasi „AstraZeneca“ skiepu, tiesa, tokių buvo vos 13 žmonių iš tūkstančio paskiepytų. Visos nepageidaujamos reakcijos žmonėms praėjo per keletą dienų.

Panevėžyje nuo pirmadienio atidaromas koronaviruso vakcinavimo centras, ketvirtadienį pranešė miesto savivaldybė. Laisvės aikštėje, pastate priešais savivaldybę įsikuriantis centras per dieną, tikimasi, galės aptarnauti iki 1000 panevėžiečių. Patalpos pačiame miesto centre, kaip teigiama pranešime, pasirinktos dėl didelių erdvių ir gero susiekimo iš bet kurios miesto dalies.

Lietuvoje nustatyta dar 13 „britiškosios“ koronaviruso atmainos atvejų, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL). „Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorijoje buvo ištirta 96 ėminiai, iš kurių – 13 atvejų priskirti „britiškajai“ atmainai“, – rašoma pranešime. NVSPL duomenimis, kitose laboratorijose kol kas nenustatyta naujų atvejų.

Nuo pareigų nušalinti teisėsaugos tyrime dėl gydymo įstaigų viešųjų pirkimų įtariami Kėdainių ir Plungės ligoninių vadovai Stasys Skauminas bei Antanas Martusevičius. Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Renata Keblienė ketvirtadienį informavo BNS, kad dėl jų nušalinimo prokurorai kreipėsi į teismą, kuris S. Skauminą nušalino trims mėnesiams, o A. Martusevičių – pusei metų. Tokiam laikotarpiui nušalintas nuo pareigų ir vienas Plungės ligoninės darbuotojas.

Buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centre pasiskiepijo nuo koronaviruso. Kaip rašė prezidentė, skiepytis yra moralinė pareiga. „Oficialiai tapus „senjore“ buvau pakviesta pasiskiepyti. Nuskubėjau, nes skiepais pasitikiu iš principo. Kasmet skiepijuosi nuo gripo. O skiepytis nuo koronaviruso - tai ir moralinė pareiga, kad neplatintume ligos ir apsaugotume kitus.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė 19-oje vietoje Europos Sąjungoje, pagal mirtingumą Lietuva – 15-ta, rodo ketvirtadienį paskelbti Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) duomenys. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai 15-ta ir devinta. Centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia maždaug 229 atvejus 100 tūkst. gyventojų – 32 atvejais mažiau nei prieš savaitę.

Kalbėti apie lytiškai plintančias infekcijas dažniausiai nemalonu, tačiau kovo 4 d. minima Tarptautinė ŽPV žinomumo diena. Pasinaudodamas šia proga Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas dermatovenerologas Algirdas Šumila primena, kad švietimas apie ŽPV profilaktiką labai svarbus. Daugelis žmonių net nežino, jog turi šią infekciją, o jos pasekmės ne visada yra lengvai išgydomos.

Iš viso per pirmus du mėnesius fiksuota virš 1200 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas ir dvi vakcinuotų žmonių mirtys, pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Pranešimų dėl „AstraZeneca“ skiepo tūkstančiui vakcinacijų pasitaikė daugiau nei tris kartus dažniau nei „Pfizer“ vakcinos atveju. Tuo metu fiksuotos mirtys su skiepais nesiejamos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1106 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 60 586 asmenys.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline (Herpeszoster). Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme ir gali suaktyvėti po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai. Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos specialistės Eglės Savickienės, 2 iš 10 asmenų, sirgusių vėjaraupiais, vėliau suserga juostine pūsleline.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) informuoja, kad per pirmus du mėnesius (nuo 2020 m. gruodžio 27 d. iki 2021 m. vasario 28 dienos), kai šalyje vykdoma vakcinacija nuo COVID-19 ligos, iš viso jau yra gautas 1201 pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną. VVKT atkreipia dėmesį, kad pirmąjį vakcinacijos mėnesį žmonės buvo skiepijami dviem, tuo metu Lietuvos rinkoje buvusiomis vakcinomis. Vasario pradžioje pradėta skiepyti ir trečiąja vakcina.