Sveikata

Vakcina nuo koronavirusinės infekcijos, sukurta Jungtinės Karalystės ir Švedijos bendrovės „AstraZeneca“ bendradarbiaujant su Oksfordo universitetu, atrodo apsauganti 80 proc. veiksmingumu senyvus, rizikos grupei priklausančius asmenis nuo sunkių COVID-19 simptomų, sušvirkštus jau pirmąją preparato dozę, rodo trečiadienį paskelbtos preliminarios naujo tyrimo išvados.

Trečiadienio pavakarę, kovo 3 dieną, Vilniaus Santariškių eismo žiede Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniu transplantacijos operacijai atskraidinta širdis ir kepenys iš Latvijos. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tarptautinį transplantacijos koordinavimo procesą pradėjo dar antradienio vakarą, kai Latvija pasiūlė kepenis ir širdį.

Kauno klinikų šeimos gydytojas doc. Gediminas Urbonas sako, kad palyginus, kiek informacijos viešojoje erdvėje yra apie gripo ar koronaviruso problematiką, per mažai kalbama apie pneumokokinę infekciją. Medikas įsitikinęs, kad jai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio, nes pneumokoko sukelta pneumonija (plaučių uždegimas) yra labai dažna tiesioginė mirties priežastis vyresniame amžiuje. „Labai retai iš pacientų tenka girdėti klausimų apie pneumokoką ar vakcinas nuo jo.

Vilniuje nuo COVID-19 pradėti skiepyti vyresni nei 70-metų asmenys, Kaune šią savaitę baigiama 80-ies ir vyresnių gyventojų vakcinacija, BNS trečiadienį informavo savivaldybių atstovai. „Jau pradėtos skiepyti ir grupės virš 70 metų, tokių pacientų paskiepyta, vakar duomenimis, 17,9 procento“, – BNS atsiųstame komentare teigė savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė.

Dėl viruso mutacijų sugriežtintas reikalavimas keliautojams – jau atvykstant į Lietuvą, išskyrus tam tikras išimtis, reikia turėti galiojantį neigiamą PGR testą. Ministras Arūnas Dulkys pažymėjo, kad toks sprendimas neišvengiamas siekiant apsisaugoti nuo naujų viruso atmainų plitimo. Vyriausybės sprendimu, dabar jau atvykti į Lietuvą reikia su neigiamu koronaviruso testu, jo pasidaryti atskridus nebūtų galimybės.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nuo kovo 10-osios iš pareigų atleidžia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorių Robertą Petraitį. Ministras teigė, kad toks sprendimas daromas, nes vasario viduryje jis nepatenkinamai įvertino R. Petraičio praėjusių metų darbą. „Vadovas, kaip ir sudaro teisės aktai, pasinaudojo galimybe kreiptis į atitinkamą komisiją.

Tirpstantis sniegas ir prasidėjęs kalendorinis pavasaris primena apie ne itin malonią šiltojo sezono aktualiją – erkes. Epidemiologų teigimu, nors žmonėms šalta ir sniego negailėjusi žiema pridarė nemažai rūpesčių, erkių tokios oro sąlygos greičiausiai nepražudė, tad netrukus parazitai jau ims busti iš žiemos miego.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1054 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 59 620 asmenys.

Vakarienė iš greito maisto ar kinų restorano gali baigtis galvos skausmu ir pykinimu – tokiais simptomais dažnai skundžiasi žmonės, kurie yra jautrūs mononatrio glutamatui, dar kitaip žinomam kaip E621. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad į vaistinę užsukantys klientai, kuriuos kankina galvos skausmas, dažnai nesusimąsto, kad taip yra dėl suvalgyto maisto.

Artėjant Velykoms premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė prašo gyventojų neplanuoti jų švęsti didelėse kompanijose.  Ingridos Šimonytės patarėja LRT radijui kalbėjo, kad veikiausiai kovo pabaigoje situacija dar neleis švęsti Velykų didesnėse grupelėse.  „Norėčiau paprašyti visų, kad ir šios Velykos būtų planuojamos nuotoliniu būdu ar per galimus socialinius burbulus – kuo mažesnėse apimtyse“, – rašo lrt.lt.

Per praėjusią parą patvirtinus 503 naujus COVID-19 atvejus, bendras nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga užsikrėtusių asmenų skaičius viršijo 200 tūkst., rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 200 tūkst. 351 žmogus. Per praėjusią parą nuo šios infekcinės ligos mirė 12 asmenų. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 254,7 atvejo.

Europos vaistų agentūra (EVA) antradienį pranešė, kad kovo 11 dieną priims sprendimą, ar bendrovės „Johnson & Johnson“ vakcina nuo koronavirusinės infekcijos, suleidžiama viena doze, gali būti platinama Europos Sąjungoje. Jeigu Amsterdame įsikūrusi priežiūros agentūra šį leidimą suteiks, J&J preparatas bus jau ketvirtasis, kurį būtų leista platinti 27 šalių bloke, besistengiančiame paspartinti stringančią vakcinavimo programą.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovas Gytis Andrulionis sako, kad sumažintos artimiausiais mėnesiais planuojamos pristatyti „AstraZeneca“ vakcinų apimtys dar gali keistis. „Sakyti, kad čia yra absoliutus sumažinimas, kad taip ir liks, tikrai negalima. (...) Tai yra šiai dienai esanti fotografija“, – BNS antradienį sakė G. Andrulionis. Anot jo, pristatomų vakcinų kiekiai nuolat kinta. „Čia nuo pat pradžių tie kiekiai svyruoja – didesni, mažesni.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Daiva Razmuvienė sako, kad epidemiologams nerimą kelia sumažėjusios COVID-19 testavimo apimtys, vangiai tiriasi ir sąlytį su sergančiuoju turėję asmenys. NVSC duomenimis, iš visų didelės rizikos sąlytį su užsikrėtusiuoju turėjusių asmenų per vasarį išsitirti sutiko 31,5 proc. žmonių, sausį tokių buvo 21,8 procento.

Inkstų skausmas gali kilti dėl įvairiausių priežasčių, o pojūčiai vieni nemaloniausių – skausmas gali būti tiek maudžiantis, tiek priepuolinis. Vaistininkė pataria, kaip stiprinti inkstus, jog negalavimai niekada nepasibelstų, o jau atsiradus nemaloniems pojūčiams ji aiškina, kada pagelbės tik vaistai nuo inkstų skausmo ar vaistai nuo inkstų uždegimo, o kuomet ir arbata nuo inkstų uždegimo bus pakankama priemonė.

Lietuvą antradienį pasiekė ketvirtoji farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ vakcinų nuo koronaviruso siunta, kurią sudaro 19,2 tūkst. vakcinos dozių. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, dalis šios vakcinų partijos į vakcinacijos centrus iškeliaus tą pačią dieną, o kita dalis – trečiadienį.

Lietuvoje nustatyti dar 25 nauji iš Jungtinės Karalystės kilusio (B.1.1.7) viruso linijos atvejai. Apie tai pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), koordinuojanti koronaviruso sekoskaitos tyrimus Lietuvoje. Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų laboratorijoje buvo ištirta 15 tikslingai atrinktų ėminių (pagal PGR produkto S geno nebuvimą) – visi atvejai priskirti „britiškajai“ atmainai, pranešta antradienį.

Visiškai paskiepytų Lauksargių globos namų gyventojų organizmuose susiformavo imuninis atsakas į koronavirusą, rodo antikūnų tyrimų rezultatai. Juos tirti nuspręsta po to, kai COVID-19 liga nustatyta 15 globotinių, iš kurių 14 buvo visiškai paskiepyti abiem vakcinos dozėmis, o nuo antrosios skiepo dozės buvo praėję beveik dvi savaitės. Kaip BNS antradienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), imuninis atsakas nustatytas tiek sveikiems, tiek užsikrėtusiems gyventojams.

Dienos eina ilgyn, saulės vis daugiau, tačiau jėgų – mažiau, o nuotaika prastėja. Gali būti, kad šie požymiai liudija mažakraujystę. Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė pataria, kaip išvengti šios ligos, ją atpažinti ir kaip sau padėti susirgus. Medikės teigimu, pavasarį mažakraujystė pacientams nustatoma dažniau nei kitais metų laikais. Liga gali atsirasti tiems, kas mažai buvo gryname ore, nevartojo papildomų polivitaminų ir neretai buvo kamuojami peršalimo ligų.

Klaipėdoje nuo COVID-19 pasiskiepijo apie ketvirtis vyresnių nei 80 metų senjorų, šiuo metu vakcinuojama 75-erių ir vyresnių žmonių grupė, antradienį pranešė uostamiesčio savivaldybės atstovai. „Iš pedagogų, kurie užsiregistravo į norinčių vakcinuotis sąrašą, neatvyko 21 proc.

Po keturis mėnesius trukusio nedarbingumo pirmadienį iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovo pareigų atleistas Saulius Čaplinskas nepasiduoda. Jis tvirtina, kad buvęs ministras Aurelijus Veryga tai padarė neteisėtai ir ketina teisybės ieškoti teismuose.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1287 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 59 209 asmenys.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 426 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 249,5 atvejo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 199 tūkst. 825 žmonės. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 185 tūkst. 770 žmonių, deklaruota – 140 tūkst. 437 pasveikusieji.

Klaipėdoje stringa vyresnių nei 80-ies metų senjorų vakcinacija nuo koronaviruso, skelbia LRT radijas. Pasak specialistų, daug vakcinos lieka nepanaudota, nes įtraukti į sąrašus senjorai neatvyksta vakcinuotis. Per savaitgalį pirmosios dozės sulaukė apie 300 senjorų, tačiau nemaža dalis skiepytis neatvyko. „Kviesta buvo apie 600, pasiskiepijo apie 300 žmonių. Didelis procentas žmonių neatėjo. Kažkas nesuprato, kažkam informacija nesuvaikščiojo.

Nerealu tikėtis, kad pasaulis įveiks koronaviruso pandemiją iki šių metų pabaigos, pirmadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). PSO ekstremaliųjų situacijų direktorius Michaelas Ryanas sakė, kad koronaviruso krizė gali būti sušvelninta mažinant hospitalizuojamų pacientų skaičių ir užsikrėtusiųjų mirštamumą. Tačiau pandemija kol kas išlieka daugiausiai nevaldoma, juolab kad pasaulyje sergamumo rodikliai pastarąją savaitę vėl didėjo po septynias savaites fiksuoto mažėjimo.

Pacientai jau kuris laikas raginami kreiptis į medikus ir dėl viruso baimės neatidėlioti vizitų. Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika sako tiesiai šviesiai: šiuo metu didžioji dalis medikų paskiepyti, ligoninės tampa vienomis iš saugiausių vietų. Anot įstaigos vadovo, nors dar neseniai įstaiga šaukėsi pacientų ir kvietė atvykti kad ir kitą dieną, šiandien, panašu, ledai pajudėjo iš vietos.

Sostinėje nuo COVID-19 paskiepyta apie 30 proc. vyresnių nei 80 metų vilniečių, nuo pirmadienio pradedamas jų vakcinavimas ir namuose, pranešė Vilniaus savivaldybė. „Planuojama, kad pirmadienį bus apie 180 namuose paskiepytų senjorų. Iki šios dienos Vilniuje poliklinikose ir medicinos įstaigose jau paskiepyta apie 30 proc. vyresnių nei 80 metų vilniečių“, – rašoma pranešime.

Persirgusiųjų COVID-19 infekcija skaičius Lietuvoje artėja prie 200 tūkstančių. Tačiau atsižvelgus į pacientus, kurie šia liga persirgo namuose ir nesikreipė į gydymo įstaigas, tikėtina, jog bendras skaičius yra gerokai didesnis. Deja, daliai pacientų, nepaisant lengvos ar vidutinio sunkumo ligos eigos, dar ilgai išlieka liekamieji ligos požymiai, ribojantys gerą savijautą, fizinę būklę bei galimybes grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Kasmet apie 450 moterų išgirsta gimdos kaklelio vėžio diagnozę. Pasak Santaros klinikų gydytojo ginekologo dr. Viliaus Rudaičio, laiku pastebėta onkologinė liga gali būti sėkmingai išgydoma, todėl labai svarbu, kad moterys nenumotų ranka į savo sveikatą ir aktyviai dalyvautų prevencinėse programose, mat gimdos kaklelio vėžio simptomų ankstyvoje stadijoje galima net nepajusti.

Dienos šiltėja, dažniau pasirodo saulė ir ji vis labiau šildo. Ar jau galėsime užsitikrinti reikalingą vitamino D kiekį organizme? Į šį ir kitus aktualius klausimus apie vitaminą D atsakė „Camelia“ vaistininkė Sigita Izmalkova ir „MediCA klinika“ šeimos gydytojas Andrius Mikelionis. Vitamino D gauname dviem būdais: susidaro žmogaus odoje veikiant ultravioletiniams B spinduliams (saulės šviesai) arba su maistu.

Lietuvoje kas antras vaikas iki trejų jau turi sugedusių dantų, o pasiekus ikimokyklinį amžių, dantų ėduonies sukeltų problemų turi jau 94 proc. šios amžiaus grupės vaikų. Vaikų burnos sveikatos situacija Lietuvoje yra viena prasčiausių ES, ir tai yra bendro aplaidumo – tiek valstybės, tiek tėvų ar globėjų – pasekmė, teigia burnos sveikatos ekspertai.

Europos Komisija šį mėnesį pasiūlys Europos Sąjungai taisykles dėl „žaliojo paso“ pasiskiepijusiems nuo koronaviruso, blokui ruošiantis spartinti imunizavimo programą, pirmadienį pranešė EK pirmininkė Ursula von der Leyen. „Šį mėnesį pateiksime teisėkūros pasiūlymą dėl „skaitmeninio žaliojo paso“, – per „Twitter“ parašė Europos Komisijos vadovė ir paaiškino, kad ši sistema turėtų apimti tiek pažymą apie pasiskiepijimą, tiek COVID-19 testo rezultatus.

Sergamumo koronavirusu rodiklis Lietuvoje šiuo metu yra mažesnis nei vidutinis Europos Sąjungoje (ES), pirmadienį pranešė vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė. Tačiau kartu ji atkreipė dėmesį, kad viruso plitimas šalyje netolygus ir ypač nerimą kelia dalyje savivaldybių augantis sergamumas COVID-19. Kaip nurodė specialistė, Lietuva pagal sergamumą šiuo metu yra 15 vietoje. Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad net 12 ES šalių yra stebimos susirgimų didėjimo tendencijos.

Reta liga – oksaloze – sergančio Gusto mama apie sūnaus gydymą ramiai kalbėti tikriausiai niekada nepajėgs: „Šia reta liga mano sūnus serga vienintelis Lietuvoje. Tik Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro ir profesorės Rimantės Čerkauskienės dėka buvo rastos gydymo galimybės.

Pirmadienį į Lietuvą atgabenta dar viena gamintojo „BioNTech & Pfizer“ vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siunta, kurią sudaro 29250 vakcinos dozių. Tą pačią dieną jas planuojama išvežioti vakcinavimo centrams visoje Lietuvoje. Šiuo metu šalyje vyksta asmenų, sergančių onkologinėmis ligomis, ir vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimas nuo COVID-19, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuvai nepavyks pasiekti tikslo iki 2030 metų šalyje išnaikinti AIDS, sako Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė. „Šiandien matydami tuos rezultatus ir tuos skaičius, kuriuos turime, galime iš karto pasakyti, kad Lietuva tikrai nepasieks 2030 metų tikslo išnaikinti AIDS“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė Morgana Danielė. Jos teigimu, šis tikslas liks nepasiektas ne dėl to, kad stinga žinių ar įrankių, tačiau dėl dar gajos diskriminacijos.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 831 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 59 002 asmenys.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau ULAC) medikai primena – kad vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje reikia tinkamai pasirūpinti savo ir augintinio sveikata. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, artėjant pavasariui, sniego apklotas sparčiai tirpsta, primindamas mums, kad kartu su pavasariu, ateina pavojus plisti šunų ir kačių platinamoms ligoms.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 243 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė septyni žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 251,4 atvejo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 199 tūkst. 397 žmonės. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 184 tūkst. 848 žmonės, deklaruota –  139 tūkst. 21 pasveikusysis.

Lietuvoje nuo šios savaitės plečiami sekoskaitos tyrimai, siekiant nustatyti koronaviruso mutacijas, pranešė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktorius Danas Bakša. „Šiuo metu sekoskaitos tyrimus vykdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų laboratorija bei Vilniaus universiteto Santaros klinikų laboratorija.

COVID-19 prasirgęs, antikūnų turintis, tačiau teigiamo PGR testo nei Lietuvoje, nei nuvykus į Norvegiją taip ir nesulaukęs vyras stebisi, kodėl ir tokiais atvejais galioja vienoda izoliacijos tvarka. Romas portalui tv3.lt pasakoja, kad realiai neseniai prasirgęs koronavirusu ir grįžęs į Lietuvą turėjo be išimčių karantinuotis numatytą laiką. Dar gruodžio mėnesį prieš išvykdamas į Norvegiją Romas nuėjo atlikti PGR tyrimo. Testas atliktas mobiliajame punkte Anykščiuose.

Lygiai prieš metus, vasario 28-ąją, naktį Lietuvoje buvo pranešta apie pirmąjį užsikrėtimo COVID-19 atvejį. Nors šalis jau tris mėnesius gyvena griežtuoju antrojo karantino režimu, specialistai teigia matantys prošvaisčių ir ramina, kad tokia žiema, kokią teko išgyventi šiemet, jau nepasikartos. Nepaisant to, vis dažniau kalbama, kad „naujoje realybėje“ teks pratintis gyventi ilgesnį laiką.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 753 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 58 103 asmenys.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 356 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 9 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 250.3 atvejo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 199 tūkst. 145 žmonės. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 184 tūkst. 785 žmonės, deklaruota –  138 tūkst. 999 pasveikusieji.

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pirmą kartą Lietuvoje atlikta unikali ir sudėtinga aortos operacija, išgelbėjusi 68-erių metų panevėžiečio Bronislovo gyvybę. Laidoje „Sveikatos medis“ kalbintas pacientas Bronislovas Šnioka neslėpė dėkingumo jį gydžiusiems ir iš mirties gniaužtų ištraukusiems medikams. „Matot, aš čionai, o jie tenai toliau dirba“, – gydytojų darbštumu džiaugėsi panevėžietis.

Vakcinacijos nuo koronaviruso procesui šalyje įsibėgėjus, siaubą daliai gyventojų kelia liudijimai apie nepageidaujamas organizmo reakcijas į vakciną. Tačiau mokslininkai skuba raminti – pasirodo, tai, kad sulaukėte organizmo reakcijos į skiepą, iš tikrųjų gali reikšti, kad jums susidarė imunitetas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1177 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 57 924 asmenys.

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 18 tūkstančių naujų vėžio susirgimų. Didžiausiu mirtingumu pasižymi plaučių vėžys, kurio net 85 proc. atvejų yra susiję su rūkymu. Laidoje „Sveikatos medis“ Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vedėjas Alvydas Česas pasakojo, kad eliminavus aktyvų tabako rūkymą būtų galima 90 proc. sumažinti plaučių, burnaryklės ir stemplės vėžio atsiradimą. „20 procentų (plaučių vėžio pacientų – red. past.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 626 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 8 žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 249,7 atvejo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 197 tūkst. 343 žmonių. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 183 tūkst. 324 žmonės, deklaruota – 136 tūkst. 212 pasveikusiųjų.