Sveikata

Lietuvoje vis dažniau aptinkama britiškoji koronaviruso atmaina. Tuo pat metu atlaisvinami karantino ribojimai. Ar tai gali paskatinti dar stipresnį viruso plitimą? Apie tai – pokalbis su mokslininku, sveikatos ekspertų tarybos nariu Vaidotu Zemliu-Balevičiumi. Nors tyrimai dėl viruso atmainų dar, kaip mokslininkai sako, nėra labai įsisukę, tačiau matome, kad jau buvo paimta 100 mėginių, iš kurių 11 – britiškoji koronaviruso atmaina.

Nuo šiol užsieniečiams informacija apie koronaviruso (COVID-19) ligos tyrimų rezultatus bus siunčiama trumpąja žinute. Atšaukiama viena iš Karštosios koronaviruso linijos 1808 funkcijų – gydytojų konsultacinė linija. Į Lietuvą atvykę užsieniečiai, kurie registruojasi mobiliame koronaviruso patikros punkte atlikti COVID-19 tyrimus, informaciją apie tyrimo rezultatus gaus trumpąja žinute.

Nemaža dalis COVID-19 infekcija persirgusių pacientų ir toliau jaučia varginančius simptomus, o dalis ir gerai besijaučiančių net neįtaria, kad jų organizme toliau vyksta uždegiminiai procesai ar itin trūksta naudingų mineralų. Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Diagnostikos ir tyrimų centro vidaus ligų gydytoja Tatjana Maselienė pataria po šios ligos profilaktiškai pasitikrinti sveikatą ir įsitikinti, ar virusas ir vartoti vaistai nepadarė didelės žalos organizmui.

Penktadienį Lietuvoje pranešta apie pirmąjį mirties po vakcinacijos nuo COVID-19 atvejį. Teigiama, kad 77-erių vyras mirė ne nuo skiepo, o gretutinių kraujotakos ligų. Specialistai aiškina, kad staigi organizmo anafilaksinė reakcija ir mirtis nuo bet kokio skiepo yra įmanoma, tačiau šis atvejis buvo kitoks.

Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė asmuo, kuris buvo paskiepytas COVID-19 vakcina, penktadienį pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Miręs žmogus – 77-erių metų amžiaus vyras iš Pasvalio rajono, skiepytas pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos doze. Nors jo gyvybė užgeso kelios minutės po skiepo, mirtis su vakcina nesiejama. Kaip informavo VVKT viršininkas Gytis Andrulionis, mirtis įvyko vakar, tačiau pranešimas apie ją gautas penktadienį po pietų.

Nuo koronaviruso Lietuvoje mirė asmuo, kuris buvo paskiepytas COVID-19 vakcina. Žmogui – 77-eri metai, o jo mirtis su vakcina nesiejama. Apie šią žinią pranešė Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Skiepijimą vykdžiusi asmens sveikatos priežiūros įstaiga pateikė pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į vakciną. Tarnyba planuoja dar penktadienį pateikti daugiau komentarų apie šį įvykį. TV3 Žinių komandos duomenimis, senolio gyvybė užgeso vos kelios minutės po skiepo.

Šią savaitę duris atvėrė greta „Girstučio“ komplekso, Kovo 11-osios g. 26, iškilę naujieji Kauno ledo rūmai. Sausį baigta statyti moderni žiemos sporto arena pandeminiu laikotarpiu tapo didžiausiu vakcinavimo centru Kaune ir visoje šalyje, rašoma pranešime spaudai. Laikinai čia įsikūrę medikai nuo COVID-19 jau paskiepijo kelis šimtus senjorų. Skaičiuojama, kad dirbant pilnu pajėgumu per dieną bus galima aptarnauti iki 10 tūkst. kauniečių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1216 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 56 108 asmenys.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 13 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šeši mirusieji priklausė 80–89 metų grupei, keturi – 70–79 metų grupei, du – 90–99 metų grupei, o vienas – 50–59 metų grupei. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3225 žmonės.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 624 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 13 žmonių, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 248,6 atvejo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 196 tūkst. 690 žmonių. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 182 tūkst. 263 žmonės, deklaruota – 134 tūkst. 818 pasveikusiųjų.

Penktadienį pradedama dėl COVID-19 testuoti kultūros ir meno darbuotojus. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai bus atliekami valstybės lėšomis, pranešė Kultūros ministerija. Anot jos, registruotis tyrimams dėl koronaviruso gali muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų, valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai. Taip pat – profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai.

Nors karantino režimu dar teks gyventi mažiausiai mėnesį, gydytojas infektologas Vytautas Usonis ramina, kad jau kovą koronavirusų aktyvumas slopsta, tad greičiausiai turėsime tokį patį sirgimų kritimą kaip ir pernai. Tačiau jis pažymėjo, kad net ir šiltuoju metų laiku, kai sergamumas COVID-19 sumažės, būtina išlaikyti tokias pačias skiepijimo apimtis. Anot gydytojo, didžiausia problema, kodėl dabar kyla tiek diskusijų ar net abejonių dėl kurios nors vakcinos, – komunikacijos spragos.

Gydytojai pastebi, kad moterims vis dar trūksta patikimos informacijos apie įvairiais gyvenimo periodais joms rekomenduojamus skiepus. Ypač šis klausimas aktualus planuojančioms nėštumą ar jau besilaukiančioms moterims. Ypač daug klausimų kelia ir vakcina nuo Covid-19 infekcijos.

Prieš porą savaičių atvėręs daugiau su COVID-19 statistika susijusių duomenų Lietuvos statistikos departamentas (LSD) nustojo skelbti mirusiųjų asmenų amžių. Ketvirtadienį paaiškėjo, kokio amžiaus asmenų gyvybes koronavirusas nusinešė per šį laikotarpį.

Artėjantis pavasaris džiugina daugumą, tačiau žmonėms, turintiems alergiją, šis sezonas nėra pats maloniausias. Į peršalimo panašius simptomus sukelianti pavasarinė alergija kamuoja daugelį žmonių, tačiau pandemijos akivaizdoje gali būti sunku atskirti, ar tai pavasarinė alergija, ar koronavirusinė infekcija. LSMUL Kauno Klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Ieva Bajoriūnienė pasakojo, kad pavasarį alergines reakcijas sukelia pražydusių augalų žiedadulkės.

Siekiant užtikrinti efektyvų COVID-19 tyrimų atlikimą prieš stacionarines paslaugas ir medicininę reabilitaciją, atnaujinta tyrimų dėl koronaviruso tvarka. Atsirado galimybė tokiems pacientams atlikti tyrimą paimant ėminį iš paciento nosiaryklės ir ryklės mobiliame punkte.

Diskusijoms dėl vakcinų efektyvumo netylant, viešojoje ervėje pasigirsta ir nemažai dvejonių. Kaip tikras siaubas dažnai yra įvardijama „AstraZeneca“ vakcina, mat ja pasiskiepijus daliai gyventojų atsirado nenorimų organizmo reakcijų. Tačiau moklininkai kategoriški – ši vakcina nėra niekuo prastesnė už kitas, o atsiradę simptomai tėra imuninis atsakas. Skiepijimo procesui šalyje įsibėgėjus, kilo nemažai diskusijų dėl vakcinų veiksmingumo.

Su rūgštinio refliukso sukeliamu rėmeniu, pasireiškiančiu deginimo jausmu krūtinėje, ko gero, anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas. Mokslininkai atskleidė neįtikėtiną šios problemos dažnumą: 1 iš 5 gyventojų rėmenį patiria kartą per savaitę, o 2 iš 5 — bent kartą per mėnesį. Dažnu atveju, tuomet skubama į vaistinę ieškoti skrandžio rūgščių išsiskyrimą blokuojančių vaistų ar maisto papildų.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė penkioliktoje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą Lietuva yra devinta. Vertinant tik Europos Sąjungos valstybes, šalies pozicijos nesikeičia. Praėjusią savaitę pagal šiuos rodiklius Lietuva buvo atitinkamai trylikta ir vienuolikta.

Pasklidus žiniai apie COVID-19 susirgusius 2 skiepo dozėmis paskiepytus globos namų gyventojus VU Medicinos fakulteto prodekanas, profesorius Vytautas Kasiulevičius nurodė, ko dabar reiktų imtis pirmiausiai, siekiant išsiaiškinti, kas nutiko.

Šią savaitę nuo COVID-19 baigta skiepyti pirmoji prioritetinė grupė – Lietuvos sveikatos sistemos darbuotojai, iš viso imunitetą yra įgiję trys ketvirtadaliai jų, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Jos duomenimis, per beveik du mėnesius vakcinuoti daugiau nei 60 tūkst. sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių žmonių. Imunitetą nuo COVID-19 iš viso turi per 75 proc. Lietuvos medikų. Nuo koronaviruso infekcijos pasiskiepijo daugiau kaip pusė – 56 proc.

Trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerijai pranešus apie Lietuvoje užfiksuotus dar 11 naujos atmainos koronaviruso atvejų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai iš naujo ėmėsi epidemiologinės šių atvejų diagnostikos. Pasak jų, patvirtinus britišką atmainą, bandoma atsekti ir izoliuoti net mažos rizikos sąlytį turėjusius žmones.  Kaip teigia NVSC atstovė Justina Petravičienė, britiškos Covis-19 atmainos protrūkis kilo Vilkaviškio ligoninėje.

Nuobodulys, nerimas, stresas – tokia viruso COVID-19 sukeltos pandemijos trijulė paveikė milijonus žmonių visame pasaulyje. Įvesti judėjimo ir socialinių kontaktų apribojimai neigiamai atsiliepė daugeliui, rašoma pranešime spaudai. „Naujoji realybė sukelia rimtų pasekmių ne tik valstybių ekonomikoms, bet ir žmonių sveikatai. Stresą patiria net ir tie, kurie patys šiuo klastingu virusu nesusirgo.

Sveikatos apsaugos ministerija išplėtė galinčių tirtis profilaktiškai dėl COVID-19 sąrašą, į jį pateko visi socialiniai darbuotojai, pedagogai ir dėstytojai, pareigūnai, kultūros atstovai. Pagal šį operacijų vadovo sprendimą, dėl koronaviruso profilaktiškai galės tirtis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai bei jose dirbantys studentai ir savanoriai, taip pat visi socialines paslaugas teikiantys asmenys.

Nors įsibėgėjanti vakcinacija teikia vilčių, kad bus galima kiek atsikvėpti ir bent dalis žmonių bus apsaugoti nuo sunkių viruso komplikacijų, visgi jau įprastu tapusio įpročio veik visur dėvėti kaukę ir laikytis kitų saugumo priemonių atsisakyti dar neišeis. Tai kol kas nenumatoma ir COVID-19 jau persirgusiems žmonėms.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1159 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 54 970 asmenys.

Izraelyje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1,2 mln. žmonių, patvirtino, kad „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumas yra 94 proc. ir kad masinio imunizavimo kampanijos yra galingas ginklas prieš pandemiją. Šis pirmas tyrimas realiomis sąlygomis, kurio rezultatai trečiadienį buvo paskelbti recenzuojamame žurnale „The New England Journal of Medicine“, taip pat parodė tikėtiną paskiepytų asmenų didelę apsaugą nuo užsikrėtimo. Tai būtų labai svarbus elementas stabdant viruso plitimą.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė šeši žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 89-erių metų, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Trys mirusieji priklausė 80–89 metų grupei, du – 70–79 metų grupei, o vienas – 60–69 metų grupei.Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3209 žmonės.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 538 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė šeši žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 244,9 atvejo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 196 tūkst. 47 žmonės. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 181 tūkst. 809 žmonės, deklaruota – 133 tūkst. 890 pasveikusiųjų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai per praėjusią savaitę visoje Lietuvoje patikrino 568 ūkinės veiklos vietas, 15-likoje jų nustatyti pažeidimai, rašoma pranešime spaudai. Prioritetas, renkantis tikrinamus objektus, teiktas veiklą atnaujinusioms grožio paslaugų teikimo vietoms, taip pat ne maisto prekių prekybos vietoms.

Po trečiadienį pasirodžiusios informacijos apie tai, kad prie jūros atklystančių pajūrio gyventojų judėjimą kontroliuos pareigūnai, policija suskubo raminti žmones. Nors judėjimo srautų didėjimas matomas, ribojimų imtis nežadama. Klaipėdos apskrities policija savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriuo ramina visuomenę.

TV3 Žinių „Dienos komentaro“ metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atviravo, kad po kovo 15 d. judėjimo ribojimų visoje šalyje neliks. Kartu jis vylėsi, kad prie jų daugiau nebeteks sugrįžti.  Žurnalistei Jolantai Svirnelytei A. Dulkys teigė, kad šio ribojimo bus vengiama imantis kitų priemonių.  Tai neseniai pasibaigė Vyriausybės posėdis ir girdime, kad esą jau kaukių lauke nereikės.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad mūsų šalyje nustatyta 11 naujų britiškosios koronaviruso (COVID-19) atmainos atvejų. Tai patvirtinančius sekoskaitos tyrimų rezultatus šiandien gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų laboratorija, kurioje per pastarąją savaitę buvo ištirti 96 ėminiai, o šiandien 11-oje ėminių nustatyta šio viruso mutacija.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė ketinantis aiškintis aplinkybes, kuriomis Tauragės rajone COVID-19 užsikrėtė nuo šios ligos paskiepyti globos namų gyventojai. NVSC duomenimis, 14 iš 15 Lauksargių globos namuose užsikrėtusių žmonių buvo paskiepyti pagal pilną vakcinacijos schemą, todėl bus atliekamas patikrinimas dėl vakcinacijos proceso šioje įstaigoje.

Nuo rytojaus kaukės atvirose erdvėse, esant didesniam nei 2 metrų atstumui nuo kito asmens, nebėra privalomos. Anot premjerės Ingridos Šimonytės, ekspertų siūlytą medicininių kaukių ir respiratorių privalomumą nuspręsta palikti kaip rekomendaciją, tačiau dėl būtinybės juos naudoti atskirų sričių darbuotojams spręs sveikatos apsaugos ministras.

Šaltuoju metų laiku padaugėja besiskundžiančių kraujavimu iš nosies. Pasak Trakų „MediCA klinika“ šeimos gydytojo Andriaus Mikelionio, taip yra dėl to, kad šildymo sezonu nosies gleivinė labiau išsausėja. Tačiau iš nosies bėgantis kraujas gali įspėti ir apie rimtas ligas arba žalingus vaistų vartojimo įpročius. Skaičiuojama, kad su kraujavimu iš nosies yra susidūręs mažiausiai kas antras žmogus. Dažniausios priežastys yra susijusios su vietiniais nosies gleivinės pažeidimais.

Vyriausybė planuoja inicijuoti kelių visuomenės grupių testavimą ir kovo viduryje svarstyti platesnius judėjimo atlaisvinimus, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybė trečiadienį pritarė karantino švelninimams dėl kaukių dėvėjimo lauke. Kaip numatoma nutarime, jų nebereikės viešose atvirose erdvėse, išskyrus atvejus, kai nepavyksta išlaikyti 2 metrų atstumo nuo kitų asmenų, išskyrus šeimos narius. Pasikeitimai įsigalioja nuo ketvirtadienio, vasario 25-osios.

Lietuva įsigis papildomų vakcinų nuo koronaviruso dozių iš farmacijos kompanijų „Valneva“, „Moderna“, „BioNTech“ ir „Pfizer“. Vyriausybė trečiadienį sutarė, kad iš „BioNTech“ ir „Pfizer“ būtų perkama 620 tūkst. papildomų vakcinos dozių ir 10 tūkst. papildomų dozių iš „Modernos“. Abiejų kompanijų sukurti preparatai naudojami Lietuvoje. Taip pat planuojama įsigyti 185 tūkst. papildomų dozių Europoje dar nepatvirtintos „Valneva“ vakcinos.

Vyriausybė trečiadienį sprendžia, kokiomis sąlygomis ir kuriam laikui bus pratęstas karantinas. Vienas iš siūlymų – kaukių su kai kuriomis išimtis nebereikėtų dėvėti būnant lauke. Taip pat kol kas nesiimama įvesti medicininių kaukių ir respiratorių prievolės, nors ekspertų taryba antradienį siūlė kitaip. Kaip rašoma Sveikatos apsaugo ministerijos parengtame nutarime, būtų taikomi švelnesni apribojimai dėl kaukių dėvėjimo.

Aštuoni iš devynių COVID-19 susirgusių Lauksargių globos namų gyventojų buvo paskiepyti dviem vakcinos dozėmis nuo šios infekcinės ligos, informavo Tauragės rajone įsikūrusios įstaigos vadovė. „Vienas iš jų neskiepytas“, – BNS pirmadienį sakė globos namų direktorė Jovita Černeckienė. Anot jos, trys užsikrėtusieji jautė ligai būdingus simptomus, jie gydyti išvežti į ligoninę. „Kitiems jokių simptomų nėra“, – sakė moteris.

Lietuvą pasiekė ketvirtoji farmacijos kompanijos „Moderna“ vakcinos nuo koronaviruso siunta, iš viso – 12 tūkst. dozių, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Vakcinos pristatytos į Ekstremalių sveikatai situacijų centro sandėlį. Pasak SAM, tai iki šiol didžiausia į Lietuvą pristatyta šio gamintojo vakcinų partija.

Policija įspėja Lietuvos gyventojus apie sukčiavimo atvejus, kuomet yra prisidengiama Covid-19 situacija, dabar jie siūlo už pinigus greičiau gauti skiepą. Pastebima, kad neretai sukčiai bando išgauti asmeninę gyventojų informaciją, o pagrindiniai sukčiavimo būdai yra šie: siūlo susimokėti, kad atsidurtumėte skiepijamų asmenų sąrašo viršuje, siūlo naujas galimybes, kaip įsigyti vakcinos nuo Covid-19, taip pat informuoja, kad gali įtraukti į skiepijamų asmenų sąrašą.

Šalyje laisvėjant karantino sąlygoms, vaistininkai pastebi, kad Lietuvos gyventojai pastaruoju metu dažniau apsaugai prieš virusus renkasi respiratorius. Šiame vaistinių tinkle vasario mėnesį respiratorių nuperkama dvigubai daugiau negu sausį.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius.  Per praėjusią parą izoliuoti 1218 didelės rizikos sąlytį turėję asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 53 815 asmenų.

Raudonukė tai ūmi virusinė infekcija plintanti oro lašiniu būdu, pasireiškianti karščiavimu, specifiniu (makulopapuliniu) bėrimu bei padidėjusiais pakaušio, užausiniais limfmazgiais.   Infekcijos šaltinis – sergantieji raudonuke. Labiausiai užkratą jie platina tuomet, kai būna išberti, tačiau virusus į aplinką išskiria vidutiniškai 7 dienas iki, ir 4 dienas po bėrimo. Užsikrėsti galima ir nuo besimptome infekcija sergančių asmenų. Užsikrečiama būnant vienoje patalpoje su sergančiuoju.

Profesorius Saulius Čaplinskas antradienį pasidalijo mintimis apie pasirodžiusį siūlymą nepripažinti medvilninių kaukių ir leisti gyventojams dėvėti tik medicinines. Pasak profesoriaus – medvilninių kaukių dėvėjimas nėra blogis ir jokiu būdu nereikia drausti jų dėvėti. „Dėl medvilninių kaukių – grubi komunikacinė klaida. Siūlymas drausti medvilninių kaukių dėvėjimą yra neadekvatus, ne laiku ir ne vietoje, kuris pirmiausia suklaidino visuomenę.

Per praėjusią parą šalyje nustatytas 631 naujas COVID-19 atvejis, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 247 atvejus. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 195 tūkst. 481 žmogus. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 181 tūkst. 230 žmonių, deklaruota – 133 tūkst. 125 pasveikusieji.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl karantino pratęsimo, taip pat svarstys Ekspertų tarybos siūlymus dėl kaukių dėvėjimo tvarkos pakeitimo. Kaip BNS informavo premjerės Ingridos Šimonytės atstovė Rasa Jakilaitienė, Ministrų kabinetas „apsispręs dėl karantino tęsimo trukmės ir sąlygų, o taip pat apsvarstys pasiūlymus dėl kaukių dėvėjimo“. Šiuo metu karantinas Lietuvoje galioja iki vasario 28 dienos.