Sveikata

Norint pasirūpinti ligos į patalą paguldytais artimaisiais pandemijos metu gyventojams tenka kaip reikiant pavargti. Karantino metu ne tik daugeliu atvejų uždrausta lankyti ligonius, bet neretai tampa sunku su jais palaikyti bet kokį ryšį. Problema čia tampa ne tik ne visų pacientų įgudimas ir galimybės naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, bet ir pačių medicinos darbuotojų empatijos stoka.

Pasaulinei pandemijai įsibėgėjus baimė užsikrėsti COVID-19 liga dažnam žmogui, varginamam širdies ligų, tapo priežastimi nesikreipti į medicinos įstaigas. Respublikinės Šiaulių ligoninės kardiologai su baime išgyveno tą laiką, kai stacionaro palatos buvo pustuštės, o konsultantų kabinetuose ne tik nesivarstė durys, bet ir tylėjo telefonai – nuotolinės konsultacijos beveik nevyko, nors gydytojai dirbo ir laukė pacientų ar jų šeimos gydytojų skambučių.

Koronavirusu susirgę žmonės aštuonis kartus dažniau suserga tromboze, nei pasiskiepijusieji „AstraZeneca“ vakcina, parodė naujas tyrimas. Mokslininkai iš Oksfordo universiteto, kuriame ir buvo sukurta ši vakcina, išsiaiškino, kad giliųjų venų trombozės (GVT) tikimybė yra nuo aštuonių iki dešimties kartų didesnė susirgus COVID–19, nei pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina, rašoma mirror.co.uk.

Nauja individualizuota vakcina nuo vėžio nesukėlė jokių problemų dėl saugumo ir parodė potencialią naudą pacientams, sergantiems skirtingais vėžio tipais, įskaitant plaučių ir šlapimo pūslės vėžį, kurių atsinaujinimo tikimybė yra didelė.

Europos vaistų agentūrai (EVA) pranešus, kad „AstraZeneca“ vakcina gali sukelti retus sunkius kraujo krešėjimo sutrikimus dalies visuomenės pasitikėjimas šia vakcina dar labiau krito. Vis dėlto gydytojas neurologas Dalius Jatužis primena, kad gerokai didesnę trombozių riziką sukelia visame pasaulyje vartojamas dažnas kraują skystinantis vaistas.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos informuoja, kad visą šią savaitę išsilaikė stabiliai aukštas į Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyrių besikreipiančių pacientų skaičius: praėjusią parą jis išaugo iki 100. Aktyvaus gydymo vietų Vilniaus regione užimta 87 proc., o sostinėje, šio ryto duomenimis, siekia apie 90 proc.   Prieš savaitgalį papildomai didinamas COVID-19 vietų skaičius Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje.

Daugeliui jau ne naujiena krūtų savityra, tačiau įdėmiai reguliariai apsičiuopti sėklides moka ne kiekvienas. Sėklidžių vėžys nėra dažna liga, tačiau tai dažniausia onkologinė liga, kuria suserga jauni vyrai. Gera žinia ta, kad ligos gydymas paprastai būna sėkmingas, dauguma vyrų visiškai pagydomi, net jeigu vėžys ir peržengęs sėklidės ribas.

Epidemiologai penktadienio rytą savo „Facebook“ paskyrose pradėjo dalintis žinia, kad jau kiek anksčiau Statistikos departamento skelbta trečioji banga visgi pasiekė Lietuvą. Tiesa, prognozuojama, kad ji nebus tokia grėsminga, o Vyriausybės sprendimas pradėti karantino atlaisvinimą – teisingas. Profesorius Saulius Čaplinskas savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo kiek kitokių aspektu.

Penktadienio koronaviruso duomenys. Aiškėja, kad per parą nustatyti 1088 COVID-19 atvejai ir 7 mirtys. Šią informaciją kasdien praneša Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 493,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyti 231 tūkst. 601 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 13 tūkst. 706 asmenys. Pasveikusiųjų – 209 tūkst.

Farmacijos bendrovės „Pfizer“ vadovas pareiškė, kad žmonėms „tikriausiai“ reikės trečios jo kompanijos skiepo nuo COVID-19 dozės praėjus 6–12 mėnesių po paskiepijimo antrąja doze. Albertas Bourla ketvirtadienį parodytame interviu taip pat sakė, jog labai tikėtina, kad nuo COVID-19 gali tekti skiepytis kiekvienais metais. „Mums reikia išsiaiškinti, kokia bus seka ir kaip dažnai mums reikės tą daryti“, – sakė A. Bourla balandžio 1 dieną įrašytame interviu televizijai CNBC.

„Apie itin sunkias alergines reakcijas ir skubią pagalbą joms ištikus turime žinoti visada. Tačiau pavasarį turėtume būti itin dėmesingi: prasideda medžių žydėjimas, ima skraidyti vabzdžiai, taigi alergijas sukeliančių veiksnių padaugėja“, – sako VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro vadovė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Odilija Rudzevičienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, Sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas, apžvelgdams epidemiologinę situaciją šalyje, taip pat įvertindamas karantino atlaisvinimą, pastebi, kad jau penktadienį Lietuva gali įžengti į juodąją zoną.  Kaip rašė profesorius, gegužės mėnesį Lietuvoje gali būti fiksuojama ir 3 tūkst. naujų Covid-19 atvejų.

Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama kaip įmanoma efektyviau panaudoti vakcinos nuo COVID-19 likučius, kviečia vakcinacijai registruotis 55+ grupės vilniečius. Registracija vyksta https://vakcina.vilnius.lt/ nuo ketvirtadienio 20 val. ir bus tęsiama, kol bus išnaudoti vakcinos likučiai.  „Vaxzevria“ vakcinos savaitgaliui šiuo metu yra likę 2880 dozių.

Studentas, menkai nusimanantis apie higieną, po to, kai suvalgė 5 dienų senumo makaronus, mirė miegodamas. Pagal „Journal of Clinical Microbiology“ atvejo analizę, studentas iš Belgijos pasišildė spagečius, kurie buvo paruošti prieš penkias dienas ir palikti virtuvėje kambario temperatūroje. Keistą skonį jis priskyrė naujam pomidorų padažui, kuriuo pagardino savo spagečius, viską suvalgė ir išėjo sportuoti.

Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimo narius ir  kitas susijusias valstybės institucijas pasiekė Lietuvos medikų laiškas, kuriuo apie 100 specialistų ragina ministeriją ir Vyriausybę atkreipti dėmesį į vitaminą D kaip prevencijos priemonę Lietuvoje siekiant sušvelninti Covid-19 infekcijos pasekmes.

Kova su koronavirusu pasaulyje tęsiasi. Valstybės vis didina vakcinavimo tempus. Lietuva visai neseniai sulaukė „Johnson&Johnson“ vakcinos pirmąją siuntą, tačiau kol kas jos gamintojo prašymu nenaudoja. Profesorius Saulius Čaplinskas savo „Facebook“ paskyroje atkreipė dėmesį į JAV, kuri laikinai sustabdė skiepijimą šia vakcina dėl retų kraujo krešulių susidarymo. Anot jo, kraujo krešuliai kasdien ir taip susidaro daugumai žmonių.

Švelnėjant karantino sąlygoms, gyventojai pamažu grįžta į įprastas darbovietes. Siekiant saugiai dirbti – neužsikrėsti COVID-19 bei neužkrėsti kolegų ar klientų, rekomenduojama dėvėti respiratorius. Vaistininkė Monika Žalytė pataria, kaip išsirinkti efektyviausią ir kaip reikėtų juos dėvėti.  „Iš visų priemonių, prie veido geriausiai priglunda ir tik mažiausias oro daleles praleidžia respiratoriai, todėl, siekiant didžiausio efektyvumo, būtent jie ir yra labiausiai rekomenduojami.

Savikontrolei skirti greitieji antigeno testai nuo šiol bus prieinami visiems šalies gyventojams įvairiose prekybos vietose – testą bus galima atlikti bet kuriuo metu ir pasitikrinti, ar nesergama koronaviruso infekcija. Greitieji antigeno testai pagerins testavimo prieinamumą ir suteiks galimybę asmenims labai greitai – vos per 10 minučių gauti rezultatą. Pasitaiko atvejų, kai žmonės, sergantys COVID-19, jaučia lengvus ar visai neturi simptomų, tačiau vis tiek gali nešioti virusą.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 19 tūkst. 122 žmonės, antrą – 6192, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 528 tūkst. 668 asmenų, abiem – 199 tūkst. 314. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 45,5 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 57,2 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 35 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 797 tūkst. 725 iš jų pristatytos į skiepijimo centrus.

Vos tik atšyla orai, smarkiai padidėja vienos iš svarbiausių centrinės nervų sistemos infekcijų Lietuvoje grėsmė. Pernai jau kovo mėnesį registruoti pirmieji erkinio encefalito susirgimo atvejai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų infekcinių ligų centro gydytoja Rasutė Paulauskienė sako, kad erkinis encefalitas yra klastinga liga, kuriai būdingi ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys ir neįgalumą.

Šeimos biudžeto planavimas – daugeliui opus klausimas. Nors sveikata yra viena iš prioritetinių sričių, kurios sąskaita nerekomenduojama taupyti, vis dėlto net ir šioje srityje įmanoma sumažinti išlaidas nekeliant grėsmės savo savijautai. Vaistininkė Irena Garuckienė pateikia 6 naudingus ir piniginei draugiškus patarimus, kurie padės per daug neišlaidaujant įsigyti būtinų medikamentų.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1168 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė devyni žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 9957 molekuliniai (PGR) ir 7406 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 483,2 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,6 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 230 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena savivaldybėms ir skiepijančioms įstaigoms, kad skiepijant vakcina nuo koronaviruso „Vaxzevria“ (gamintojas „AstraZeneca“) rekomenduojama daryti 12 savaičių pertrauką tarp pirmos ir antros vakcinos dozės. Tačiau, atsižvelgiant į individualias aplinkybes, antrą dozę leidžiama skirti ir anksčiau, gamintojo nustatytu 4–12 savaičių intervalu.

Kanados Naujojo Bransviko provincijoje virš 40 žmonių susirgo paslaptinga smegenų liga. Kanados sveikatos pareigūnai paaiškino, kad yra 43 atvejų grupė (35 patvirtinti atvejai ir 8 įtariami atvejai), susirgusi nežinomos kilmės progresuojančia neurologine liga. Naujojo Bransviko vyriausioji sveikatos priežiūros gydytoja dr. Jennifer Russell pažymi, kad tai „greičiausiai yra nauja liga“. „Turėsime daug darbo, nes reikia nustatyti priežastį“, – pridūrė dr. J. Russell.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė apžvelgė epidemiologinę situaciją šalyje ir paaiškino, kas kelia didžiausią susirūpinimą. „Kaip ir geresnių pavasario orų, taip ir palankesnių epidemiologinių tendencijų, panašu, teks palaukti. Tą rodo ir praėjusios savaitės Vilniaus epidemiologinės diagnostikos duomenys. Trumpai apie praėjusią savaitę Kuo verta pasidžiaugti? Praėjusią savaitę mažiau atvejų epidemiologai fiksavo ugdymo įstaigose.

Vakcinavimo centrai antra bendrovės „AstraZeneca“ sukurtos „Vaxzevria“ vakcinos doze žmones gali skiepyti ir anksčiau nei po 12 savaičių, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Anot jo, tokia  galimybė pirmiausia turėtų būti taikomas, pavyzdžiui, mokytojams ir abiturientams, kad skiepijimas antrąja doze nesutaptų su egzaminais. „Pagal gamintojo rekomendacijas „Vaxzevria“ antrąja doze asmenys gali būti skiepijami tarpe tarp 4 ir 12 savaitės.

Prailginus skiepijimo pertrauką „Pfizer“ vakcina tarp pirmosios ir antrosios dozių iki aštuonių savaičių, iki liepos būtų galima paskiepyti beveik 1,5 mln. gyventojų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Jei nuspręstumėme pailginti vakcinaciją antrąja „Comirnaty“ vakcinos doze, tai atitinkamai galėtumėme suvakcinuoti didesnį skaičių žmonių (...). Jei įsivaizduotumėme, kad naudotumėme aštuonių savaičių periodą, tai iki liepos pradžios galėtumėme suvakcinuoti iki 1,5 mln.

Lietuva kol kas nenaudos „Johnson & Johnson“ gamintojo „Janssen“ vakcinos.  Apie tai trečiadienį pranešė sveikatos pasaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis priminė, kad vakar į Lietuvą buvo pristatyta pirmoji 4800 „Janssen“ vakcinų dozių siunta, tačiau viešumoje pasirodė žinios apie tai, kad pats gamintojas laikinai stabdo vakcinos platinimą.

Antibiotikai – vaistai,  o ne panacėja nuo visų ligų. Kartais tuo klaidingai įtikėję žmonės antibiotikais griebiasi gydyti virusines ligas, taip sau darydami didelę žalą. Šeimos gydytoja Rasa Tarasevičienė pabrėžia, kad norint viso to išvengti būtina vadovautis medikų rekomendacijomis.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervas, naudojamas mokėti priedus medikams, dirbantiems Covid-19 skyriuose, ištirps balandį, sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.   Jos teigimu, šiemet medikų priedams reikės 120 mln. eurų vietoje planuotų 45 mln. eurų.   „Tai labai smarkus išaugimas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė viceministrė.

Dar nespėjus nuslūgti nerimui dėl „AstraZeneca“ gamintojo vakcinos „Vaxzevria“ galimų retų sunkių šalutinių reakcijų, tamsūs debesys kaupiasi virš dar vieno gamintojo skiepų. Dar nepradėjus skiepyti ketvirtąją Europos Sąjungoje registruota „Johnson & Johnson“ gamintojo jau laukiama Lietuvos verdikto dėl jos naudojimo.

„Tirdami besikreipiančius dėl COVID-19 ligos arba šia liga jau persirgusius pacientus, skirdami krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą arba kompiuterinę tomografiją aptinkame plaučių ligų, kurių simptomų pacientai dar nejaučia“, – sako Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila. Dažniausia komplikacija Viena iš dažniausių COVID-19 ligos komplikacijų – vidutinė ar sunki plaučių uždegimo forma.

Lėtinis nuovargis, mieguistumas, apetito stoka, dirglumas ar net depresija gali signalizuoti apie geležies stoką organizme. Būtent negydomas šio mikroelemento trūkumas ilgainiui iššaukia itin rimtą anemijos ligą arba kitaip dar vadinamą mažakraujystę. Gydytojai tvirtina, kad tam didelės įtakos turi netinkami žmonijos mitybos įpročiai, mat renkantis geležimi praturtintus produktus, daugelio mažakraujystės atvejų galima būtų išvengti.

Lietuvoje pirmąją skiepo dozę nuo COVID-19 gavo 508 tūkst. 983 gyventojai, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Abiem dozėmis šalyje paskiepyti 193 tūkst. 7 žmonės. Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 15 tūkst. 437 žmonės, antrą – 2714. Bent viena vakcinos doze yra paskiepyta 44,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 55,6 proc. 70–79-erių metų gyventojų ir 33,2 proc. 60–69 metų gyventojų. Iš viso Lietuva yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 792 tūkst.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1284 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė keturi žmonės, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 12 tūkst. 458 molekuliniai (PGR) ir 7223 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 471,3 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,5 procento.

Antradienį Klaipėdoje vakcinavimo centre mirė paskiepytas senjoras, kol kas jo mirtis su vakcina nėra siejama, praneša naujienų portalas lrt.lt. Klaipėdos poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė LRT radijui sakė, kad 78-erių metų vyro mirtis dar bus tiriama nuodugniau. „Tai žmogus gavęs antrą „Modernos“ dozę. Atvyko pakankamai gerai besijaučiantis, o paskui pasijuto silpnai ir suglebo. Greitoji atvažiavo ir reanimavo.

Kaip praneša „Mount Sinai“, ligoninė Niujorke ir joje dirbantys chirurgai atliko pirmąjį pasaulyje žmogaus kvėpavimo takų persodinimą moteriai, kurios trachėja buvo smarkiai pažeista. 18 valandų trukusi procedūra įvyko 2021 m. sausį.

Specialistai su nerimu stebi kasdienius naujų nustatomų COVID-19 atvejų skaičius, mat tokių jų neregėjo nuo sausio pabaigos, o kai kurios ligoninės sunkiai talpina pacientus. Nors karantino išvarginti žmonės į ribojimus vis labiau žiūri pro pirštus, gydytojai įspėja, kad ne tik skiepijimo tempas, bet ir pačių gyventojų elgesys lems, kaip greitai sulauksime naujų laisvinimų.

Bendrovė „Johnson & Johnson“ antradienį pranešė, kad atideda vakcinos nuo COVID-19 platinimą Europoje, JAV vaistų reguliavimo tarnyboms saugumo sumetimais sustabdžius skiepijimą šia vakcina. JAV maisto ir vaistų administracija ir Ligų kontrolės centrai nusprendė laikinai sustabdyti skiepijimą šia vakcina po pranešimų apie šešis retų kraujo krešulių susidarymo atvejus paskiepytiems pacientams Jungtinėse Valstijose.

Galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimai – negalavimai, su kuriais daugelis iš mūsų susidūrė bent kartą gyvenime. Gydytoja otorinolaringologė Vilija Kardišienė pastebi, kad šie simptomai gali liudyti apie įvairius susirgimus, o atrasti tikrąją priežastį padeda pažangus tyrimas. Pasak Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytojos V. Kardišienės, vienas dažniausių požymių, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytoją, yra galvos svaigimas.

Farmacijos kompanijai „Janssen Pharmaceutica NV“ pradėjus tiekti vakcinas nuo koronaviruso (COVID-19) Europos Sąjungos (ES) šalims, pirmąją siuntą antradienį gavo ir Lietuva. Tai yra pirmoji vakcina nuo COVID-19, kurios pakanka vienos dozės imunitetui susiformuoti, rašoma pranešime. Skiepyti šia vakcina savivaldybės galės pradėti artimiausiomis dienomis.  Pirmąją „Janssen“ vakcinos siuntą sudaro 4800 dozių, kurių užteks paskiepyti tiek pat žmonių. Iš viso Lietuva yra užsakiusi 700 tūkst.

Naujas tyrimas parodė, kad Pietų Afrikos koronaviruso atmaina galimai yra atspari „Pfizer“ skiepui. Mokslininkai atliko tyrimą su dviem grupėmis. Pirmoje – 400 žmonių, kurie užsikrėtė koronavirusu praėjus bent 14 dienų po pasiskiepijimo pirmąja arba antrąja doze. Antrąją grupę sudarė 400 virusu sergančių asmenų, kurie nebuvo pasiskiepiję. Palyginus su nepasiskiepijusiais asmenimis, abi skiepo dozes gavę žmonės Pietų Afrikos atmaina sirgo 8 kartus dažniau. Virusu užsikrėtė 5,4 proc.

Kilus virškinimo sutrikimams, ko gero, dažniausias preparatas, kurio griebiamasi – aktyvinta anglis, geriau žinoma „angliuko“ pavadinimu. Vaistininkai sako, kad vaistinėse dažnai teiraujamasi šio preparato, tačiau pakomentavus vartojimo ypatumus, kai kurie žmonės vis dar nustemba sužinoję, kad šį vaistą visą laiką vartojo netaisyklingai.

Šalies ugdymo įstaigose praėjusios savaitės pabaigoje fiksuoti 87 aktyvūs koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkiai, kai savaitę prieš tai – pusantro karto mažiau, t. y. 49. Dauguma COVID-19 ligos protrūkių registruota ikimokyklinio ugdymo įstaigose, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys.

Šeimos gydytojai šiuo metu sulaukia ne tik besibaiminančiųjų dėl šalutinių skiepų reakcijų, bet ir besidominčiųjų, kiek ilgai vakcinos bus veiksmingos ir kiek truks imunitetas nuo koronaviruso. Anot profesoriaus Juliaus Kalibato, nežinomųjų dėl imuniteto dar daug, tačiau skiepams jokios kitos alternatyvos nėra.  Nors persirgus natūraliai imuniteto apsauga siekia ir daugiau nei pusmetį, kiek ilgai veiks vakcinų sukurta apsauga, dar nėra aišku.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis,  Lietuvoje erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu (toliau – EE) ir Laimo liga (toliau – LL) sergama kelis kartus dažniau nei kitose Europos valstybėse. Šių ligų platintojos yra Ixodes ricinus erkės, plačiai paplitusios visoje šalies teritorijoje, pats didžiausias jų aktyvumo periodas fiksuojamas balandžio ir gegužės mėnesiais, bet aktyvios erkės išlieka iki gruodžio mėnesio.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1088 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 10 tūkst. 211 molekulinių (PGR) ir 7171 antigeno tyrimas dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 452,5 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,6 procento.

Alergijas sukelia daugybė dirgiklių, o dėl plačios autoimuninių ligų įvairovės, panašu, kad, siekiant efektyvaus gydymo, reikės išrasti daugybę skirtingų jo rūšių. Bet viena mokslininkų komanda pastebėjo, kad mažai kam žinoma molekulė neuritinas turi potencialo nuslopinti daugybę pernelyg jautrių imuninės sistemos reakcijų. Galbūt išties egzistuoja vienas baltymas, kuris nutrauktų daugybės žmonių kančias.

Į ligonines masiškai plūsta koronavirusu užsikrėtę ir sunkiai sergantys žmonės. Po savaitgalio Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje užpildytos beveik visos lovos – ligoniai jaunėja, o jų būklė sunkėja. Situaciją regione koordinuojančios Santaros klinikos jau ieško papildomų lovų koronaviruso pacientams. Lovų skaičiaus didinimas ligoninėms būtų itin skausmingas, mat ir vėl gali tekti nutraukti planines paslaugas.