Tačiau likimas jai buvo negailestingas, moters gyvybę pasiglemžė smegenų vėžys.
Praėjus septyneriems metams Friske šeima pradeda vis labiau atsiverti ir daugiau parodyti asmeninio gyvenimo. Gerbėjai pastebi, kad Žanos Friske sesuo 35-erių Natalia yra tikra atlikėjos kopija. Moterų panašumas stulbinantis.
Instagram paskyroje nuotraukomis besidalijanti Natalia vis sulaukia komplimentų ir palyginimų su seserimi. Tiesa, į juos moteris atsako retai.
Moteris mielai su sekėjais dalijasi ir kadrais su mama. Taip pat galima pastebėti ir archyvinių kadrų, kuriuose pozuoja visa Friske šeima.
Primename, kad sunki liga Ž.Friskei buvo diagnozuota netrukus po sūnaus Platono gimimo. 2013-ais aktorės galvoje buvo aptiktas neoperuojamas smegenų auglys. Pasak gydytojų, viskas paūmėjo po sūnaus gimdymo, atlikėja jautė nuovargį.
„Jaučiau, kaip lengvai, su kiekvienu iškvėpimu iš manęs traukiasi gyvybė“, – pasakojo moteris.
Rusijoje dainininkei iškart buvo pranešta, kad išgelbėti jos neįmanoma, todėl moteris nuskrido į Niujorką, ten buvo pasiūlytas eksperimentinis gydymas. Vėliau paaiškėjo, kad jis padėjo tik laikinai. Ten taip pat buvo pranešta, kad ligą paskatino gimdymas.
Knygoje parašytoje po atlikėjos mirties, pasakojama, kad atlikėja gailėjosi jog jai teko gimdyti: „Jeigu būčiau žinojusi, kad gimdymas gali išprovokuoti ligą, apskritai nebūčiau gimdžiusi.“
Medikai bandė išgelbėti moters gyvybę, gerbėjai procedūroms aukojo didžiulius pinigus, tačiau tai nedavė jokių vaisių.
Tiesa, sužinojusi apie ligą atlikėja buvo neviltyje ir šią žinią iš pradžių stengėsi nuslėpti: „Aš linkusi nepastebėti akivaizdžių dalykų, užmerkti akis, vildamasi užmigti ir atsibusti išgelbėta.“
Kartu su mylimuoju, sūnaus tėvu Dmitrijumi Šepelevu ji paruošė pranešimą spaudai, kuris per kelias dienas surinko didžiulę sumą pinigų, reikalingų gydymui.
Tą kartą Dmitrijui filmuotis buvo labai sunku, jo akyse kaupėsi ašaros, vyras sunkiai rinko žodžius.
„Tas, kuris nebuvo arti mirties, nesupras. Tai aštrus, gėdingas, išsigimėliškas dvigalvis jausmas – išeinančiojo meilė ir pavydas pasiliekantiesiems“, – knygoje rašo Ž.Friske.
