Tikėjimas ir pasitikėjimas liko praeityje, o XXI a. galima vadinti paranojos amžiumi, teigia D. Britanijos mokslininkas.
Daugiau nei dešimtmetį paranoją tyrinėjęs Londono karališkojo koledžo gydytojas psichologas Danielis Freemanas nustatė, jog šiuolaikiniame pasaulyje įtarumas, baimė ir nepasitikėjimas pasiekė neregėtas aukštumas.
„Mes nebeleidžiame savo vaikams žaisti kieme vieniems, mums kelia įtarimą kiekvienas gatvėje sutiktas žmogus. Visur esame stebimi saugumą užtikrinančių vaizdo kamerų“, - sakė mokslininkas, nustatęs, jog kas ketvirtą žmogų šiais laikais nuolat kamuoja paranojiškos mintys.
Mokslininkas mano, jog tokį visuotinį įtarumą sąlygojo keletas faktorių, tarp jų didėjantis miestų gyventojų skaičius, fizinė aplinka, kurioje gyvename, didėjanti socialinė nelygybė ir nuolatiniai žiniasklaidos pranešimai apie nusikaltimus bei terorizmą.
Žiniasklaidoje kur kas daugiau dėmesio skiriama kriminaliniams nusikaltimams nei širdies ligoms, vėžiui ar eismo įvykiams, dėl kurių miršta kur kas daugiau žmonių. Tokiu būdu masinės informacijos priemonės taip pat prisideda prie paranojos kultūros formavimo.
Šių dienų pasaulyje pirmą kartą istorijoje miestuose gyvenančių skaičius pralenkė kaimo vietovėse gyvenančių žmonių skaičių. Tyrimai rodo, jog paranojos lygis daug didesnis miestuose nei kaimo vietovėse.
„Socialiniai ryšiai kur kas silpnesni miestuose nei kaimo vietovėse, kur gyventojai pažįsta vienas kitą ir gali tikėtis paramos bei pagalbos iš aplinkinių“, - sako psichologas.
„Socialinė izoliacija, dažnai neatsiejama nuo gyvenimo mieste, skatina paranojiškas mintis. Didžiojoje Britanijoje šiandien yra keturis kartus daugiau vienišų žmonių nei prieš 50 metų. Didėjanti paranoja yra dar vienas iššūkis, kurį mums iškėlė spartėjanti urbanizacija“, - teigia D. Freemanas.
Šaltinis: „Zeenews“
