Ryškios kaip vyšnios lūpos, trumputis sijonukas, koketiškas mostas taisantis iki pečių krentančias garbanas, o užkalbinus sududenantis vyriškas balsas. Dėl jo kompleksuoti seniai nustojo į moterį persikūnijantis Valdas.
Potraukio nebeslepia
Dar ne taip seniai tik vakarop išdrįsdavęs persikūnyti į moterį, dabar Valdas drąsiai segasi sijoną, įsispiria į aukštakulnius ir eina į miestą tvarkyti reikalų – apsilanko Darbo biržoje, nukaukši į Savivaldybę, grįždamas namo užsuka apsipirkti, pakeliui dar aplanko tėvų amžinojo poilsio vietą kapinėse.
Jau nė nežinia, kuri pusė yra jo tikrasis „aš“: vyriška fiziologija diktuoja savo gyvenimo būdą, bet persikūnijus į moterį Valdo sielą užplūsta širdį glostantis jausmas.
Apie neįprastą potraukį Valdas kalba atvirai. Sako, neturintis ko slėpti – nieko blogo kitiems nepadarantis, jei vyriškas kelnes iškeičia į prie jo kojų derančius sijonus.
Tačiau pokalbiui išsirenka makabrišką vietą – vakare susitinkame Ramygalos g. kapinėse. Kalbamės susėdę ant suolelio apsupti antkapinių paminklų. Kodėl kapinės?
„O kur dar taip ramu?“ – paklausia transvestitas.
Kapinėse jis jaučiasi tarsi savame kieme. Į jas užsuka kone kasdien – čia palaidotas jį užauginęs patėvis, šalia jo pavasarį atgulė ir motina.
Tobula maskuotė
Sutartu laiku aikštelėje prie kapinių laukiame Valdo. Pro šalį ryžtingai pražingsniuoja tvirto sudėjimo moteriškė.
„Nepažinote?“ – nudžiunga tobulai paslėpęs vyriškus bruožus Valdas. Jis atrodo netgi puošniau nei dažna pusamžė moteris: aptemptas džinsinis sijonukas virš kelių, kūno spalvos pėdkelnės, smėlio spalvos basutės.
Makiažas priderintas prie aprangoje dominuojančių spalvų – šešėliai violetiniai ir rožiniai – kaip ir striukė, iš tolo šviečiantis nagų lako raudonumas visai toks pat, kaip į ausis įsegtų auskariukų ir lūpų dažų. Jam mieliau būti vadinamam Valdone. Taip transvestitą šaukia ne vien artimieji, bet ir gerai jį pažįstantys policijos pareigūnai. Su pastaraisiais vyro-moters keliai dažnai susikryžiuoja. Ne kartą transvestitui teko aiškintis pareigūnams, gavusiems išsigandusių kapinių lankytojų pranešimus apie tarp antkapių šmirinėjančią paslaptingą žmogystą – nei vyrą, nei moterį.
Spintoje – nuo suknelių iki kelnaičių
Kaip ir dera moteriškei, neatsiejama Valdo garderobo dalis – dailus, ne per didelis rankinukas. Į jį transvestitas sugrūdęs kone pusę gyvenimo, taip sugeba tik dailiosios lyties atstovės.
Pašnekovas mielai atveria rankinę. Joje – net dviejų rūšių blakstienų tušas, nagų lako buteliukas, keli skirtingų spalvų vokų šešėlių komplektai, pudrinė su veidrodėliu, lūpų dažai ir, žinoma, be ko neišsiverčia nė viena moteris – kvepalai. Net du skirtingų kvapų buteliukai.
Moteriška kosmetika jis apsirūpina turguje.
Transvestitas tvirtina visą gyvenimą troškęs būti moterimi. Kiek save pamena, visada jį traukdavę dailūs moteriški drabužiai (nuotr. Balsas.lt)
„Pardavėjos net pataria, kokios spalvos lūpų dažai man prie veido tinka“, – patikina Valdas.
Anot jo, turguje įmanoma rasti visko – net vyriškam sudėjimui tinkamų moteriškų apdarų: nuo dailių nertų suknelių iki apatinio trikotažo. Transvestitas neslepia, kad po sijonu ir palaidine – irgi ne vyriškos glaudės, o moteriškos grožybės.
„Žinau tik, kad mano batų dydis 43-ias, o liemenėlės – 3-ias. Bet jos niekada neperku pagal dydį. Užmetęs akį suprantu, kuri man tinkama, kuri – per maža. Net matuotis nereikia. Taip ir su kitais drabužiais. Dydžių nežinau, bet visada pasiseka nusipirkti“, – tvirtina Valdas.
Jo spintoje vyriškų drabužių gerokai mažiau nei moteriškų – krūvos palaidinių, sijonų, suknelių, nėriniais puošto apatinio trikotažo. Trūksta tik moteriškų kelnių. Kodėl damos jas mūvi, Valdas nesupranta.
„Kam moterims kelnės, jei joms drabužių yra kur kas daugiau nei vyrams. Bent jau kelnes tegul jiems palieka. Ir džinsai moterims nedera. Kuo tada jos skiriasi nuo vyrų?“ – svarsto Valdas.
Dar prieš metus, kol dirbo suvirintoju metalo apdirbimo įmonėje, jis sau galėjo leisti prisipirkti daugiau kosmetikos ir dažniau apsilankyti dėvėtų drabužių parduotuvėse.
Dabar Valdas – Darbo biržos klientas ir verčiasi tik iš socialinių pašalpų. Vyras aiškina metęs suvirintojo darbą, kai pradėjo laiku nebemokėti ir taip nedidelių atlyginimų – veltui lenkti nugaros kitiems nenorėjo.
Suplėšydavo sesių pėdkelnes
Transvestitas tvirtina visą gyvenimą troškęs būti moterimi. Kiek save pamena, visada jį traukdavę dailūs moteriški drabužiai.
Dar vaikystėje gvelbdavo vyresnių sesių apdarus ir, kai niekas nematydavo, pasinerdavo į palaimą, kokia apima po jais paslėpus berniukiškas kūno formas. Nors užtikdavusi mama duodavo į kailį, troškimas persirengti nesumažėdavo.
Nukuldavo brolį ir sesės, suverstose lentynose neberasdavusios sijonų, palaidinių ar aptikusios suplėšytas pėdkelnes.
„Iš pradžių dar jos sukdavo galvą: kaip čia atsitiko – tarsi ir nebuvo apsimovusios, o kojinės suplyšusios. Paskui viską ir jos suprato“, – pamena Valdas.
Transvestitas tikina jau tuomet idealiai paslėpdavęs savo tikrąją prigimtį. Kartą parduotuvėje atsistojo į eilę tik per vieną žmogų nuo patėvio ir tas nė neįtarė posūnio pokšto. Apie transvestitą šalia nenutuokė nei mokyklos draugai, nei mokytojai.
Jaunystėje pradėjusios formuotis vyriškos formos irgi netapo kliūtimi Valdui persikūnyti. Tuomet nė peruko nereikėdavo – plaukus augindavęs iki pečių, dažydavęs juos šviesiai – kaip panelė.
Vyrai bando flirtuoti
Viešumoje kaip moteris Valdas pradėjo rodytis dar sovietmečiu. Prie mokslų jo niekada netraukė, todėl anksti išėjo dirbti. Panevėžio rajono kolūkio fermose gyvulius šėręs vyras į darbą atmindavo dviračiu pasirišęs skarelę ir su sijonu. Toks dvigubas gyvenimas ir savo lyties ignoravimas Valdui netrukdė suktis apie paneles. Tvirtina jaunystėje ne vieną turėjęs. O perkopęs 30-metį ir šeimą sukūrė su 10-ia metų jaunesne Stasele.
„Jei turiu vyrišką įnagį, reikia jį ir išnaudoti“, – šypteli Valdas. Anot jo, nors jaučiasi esąs moteris vyriškame kūne, tačiau nuo prigimtinių fiziologinių pojūčių negalėjo pabėgti – traukė jį ir prie moterų.
Transvestitas tvirtina visą gyvenimą troškęs būti moterimi. Kiek save pamena, visada jį traukdavę dailūs moteriški drabužiai (nuotr. Balsas.lt)
Transvestitas pripažįsta ir pats ne kartą buvo patekęs į pikantiškas situacijas – atkreipęs vyrų žvilgsnį.
„Kai persirengiu moterimi, sulaukiu „kabinimų“. Kartą einant Ramygalos gatve automobilis su vyrukais sustojo, švilpti, kviesti pradėjo. Manė, paną pakabins“, – „Sekundei“ pasakojo Valdas.
Visi flirtai baigiasi transvestitui vos prasižiojus – išgirdę „moteriškės“ balsą amo netekę vyrukai mauna nė neatsisukdami.
Nors Valdo siela dega troškimu atrodyti kaip dama, tačiau transvestitas tikina su vyrais mylėtis nesiekiantis ir nenorintis.
„Negaliu nė pagalvoti apie vyro santykius su vyru. Man tai atrodo kaip iškrypimas. Kam taip patinka, tegul sau daro ką nori, bet aš į tokius dalykus niekada nesileisčiau“, – kategoriškai nukirto transvestitas.
Į antrą gyvenimo pusę įkopęs Valdas sako dabar nebejaučiantis jokio seksualinio potraukio. Gyvenąs su broliu, jo sugyventine ir tiesiog pasineria į palaimą paslėpęs vyriškąją prigimtį.
Persirenginėjo ir tėvas
Transvestitas svarsto esąs toks pat, kaip tėvas. Šio visai nepamena – už tai, kad vyras mėgo persirenginėti moterimi, motina su juo išsiskyrė neilgai tepagyvenusi kartu.
Valdas tvirtina, esą jo paties santuoka subyrėjusi ne dėl to, nors sutuoktinė apie jo keistą potraukį sužinojo tik po vestuvių.
Transvestitas tvirtina visą gyvenimą troškęs būti moterimi. Kiek save pamena, visada jį traukdavę dailūs moteriški drabužiai (nuotr. Balsas.lt)
„Kol su ja gyvenau, jos rūbus nešiojau. Man viskas tikdavo. Esu gana moteriško sudėjimo. Daugelio vyrų kojos klišos, sijonai jiems baisiai atrodytų. O mano – tiesios, kai vasarą dar nusiskutu – ir švelnios“, – pasakojo vyras.
Jo dvi atžalos – sūnus ir dukra – jau suaugę. Abu Valdas mažai matęs. Tik dukrą yra aplankęs persirengęs moters drabužiais. Sūnus irgi žino apie tokį tėvo potraukį, bet su jam gyvybę davusiu vyru nebendrauja.
Anot Valdo, neva kaip ir dauguma moterų, jo išrinktoji pasirodė neištikima. Esą pats nebenorėjęs su ja gyventi, kai po kalėjime praleistų 15-os metų sugrįžęs išgirdo, kad žmona per tą laiką jam nebuvusi ištikima.
Moteris keistą gyvenimo būdą propagavusio ir kitiems gyvybę atėmusio sutuoktinio per visus tuos metus nė karto kalėjime neaplankė.
Du žmones nušovė netyčia?
Valdo biografija paįvairinta ne tik pikantiškomis, bet ir kriminalinėmis detalėmis. 1993-iaisiais į pareigūnų rankas pateko ir į Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų koloniją 15-ai metų sėdo už dvigubą žmogžudystę.
Pareigūnai jį sulaikė irgi vilkintį moteriškais drabužiais. Tik vėliau žmona į areštinę atvežė tinkamą apdarą. Tokį gyvenimo posūkį Valdas aiškina tradiciškai – du žmones nušovęs tiesiog netyčia.
Esą einant mišku netoli sodybos jį užpuolęs šuo. Tamsoje šovęs į keturkojį, o vėliau iš prisistačiusių policijos pareigūnų išgirdęs, kad paleidęs mirtiną šūvį į senutę.
„Taip pat netyčia dar jauną vyrą nušoviau“, – nesileidžia į praeities detales Valdas.
Anot jo, kalėjime vienoje kameroje gyvendavo nuo 20-ies iki 50-ies nuteistųjų. Visus penkiolika metų Valdas ištvėrė neprasitaręs apie savo potraukį.
„Ar įsivaizduojate, kuo man būtų pasibaigęs toks prisipažinimas? Gaidynu“, – aiškina transvestitas.
Anot jo, kalinius pasiekdavusi spauda – likimo broliai žinojo apie moteriškais rūbais vilkėjusio Valdo nusikaltimą. Vyras teisinosi, esą tai tebuvusi gudriai sugalvota maskuotė.
Grįžęs iš kalėjimo apsistojo motinos namuose. Šioji suprato nebesutramdysianti sūnaus potraukio persikūnyti į moterį, tačiau bent jau išsireikalavo, kad troboje nebūtų nė vieno jo moteriško drabužio.
Mamos nebėra, bet Valdo spinta lig šiol tebestovi daržinėje.
„Man gera atrodyti kaip moteriai. Jei būčiau jaunesnis, svajočiau apie operaciją. Norėčiau pajausti tą, ką tikrai jaučia moterys“, – teigia transvestitas.
O didžiausia neišsipildanti jo gyvenimo svajonė – patirti gimdymo kančias.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
