Mąstydami apie ryškiausius naujesniųjų laikų meno, muzikos novatorius ir vizionierius, rečiau prisimename, koks buvo jų kelias iki kol jie tapo pastebėti, suprasti, pripažinti bei apsupti būrio pasekėjų. Antai pirmasis iš minėtųjų prieš pusę šimtmečio iškentė nemaža patyčių, tuo tarpu antrajam jau buvo lengviau, juk savųjų muzikinių perversmų link jis pasuko kiek vėliau, jau pritraukęs minias gerbėjų.
O kaip būtų, jeigu Lietuvoje dabar imtų ir atsirastų naujasis Colemanas ar Coltrane'as? Ar jis būtų atpažintas, o jei taip – ar tikrai būtų priimtas ir įvertintas?
Dabar nusikelkime nebe į tokius tolimus laikus – penketą metų atgal. Tarptautiniam festivaliui „Vilnius Jazz“ artėjant prie dvidešimtmečio, jo rengėjai susimąstė apie tai, kad festivalio scena (ir auditorija taip pat) po truputį sensta. Nors džiazo festivalių „senėjimas“ – kone visuotinė tendencija visoje Europoje, vis tiek darėsi akivaizdu, kad reikia ieškoti, kaip įlieti naujos gyvybės – ne tik pačiam festivaliui, bet, matyt, ir visai Lietuvos džiazo scenai. Daugiausia vilčių teikė sumanymas šalia festivalio pradėti organizuoti jaunųjų džiazo kūrėjų ir atlikėjų konkursą, pavadintą „Vilnius Jazz Young Power“.
Tuomet Lietuvoje jau būta jaunųjų džiazo muzikantų konkursų („Džiazo fontanas“ ir vokalinio džiazo konkursas Panevėžyje, „Junior Jazz“ Vilniuje ir kt.). Bet naujasis konkursas buvo ypatingas tuo, kad jis sumanytas skatinti mūsų džiazo jaunimo kūrybiškumą: pirmiausia vertinamos dalyvių autorinės kompozicijos, jų brandumas ir originalumas; grojimo techikai bei apskritai atlikėjo amato įvaldymui vertinti taip pat buvo numatytas kasmet besikeičiantis pasirenkamų temų (standartų) sąrašas. Iš jaunųjų džiazo kūrėjų buvo tikimasi drąsių idėjų, šablonų ir akademinių normų nesuvaržyto mąstymo – kas praplėstų ir mūsų visų supratimo, „kas yra džiazas“, ribas. O tai sykiu yra ir paties „Vilnius Jazz“ festivalio kryptys ir siekiai.
Galima tvirtinti – rezultatai pranoko lūkesčius, ir kiekybiškai (jau pirmojo konkurso pretendentų skaičiumi), ir kokybiškai: per penkerius metus į Lietuvos džiazą atėjo ryški nauja karta, atsivesdama su savimi ir naujos auditorijos, ir galbūt išprovokuodama kūrybiniams poslinkiams vyresnių kartų atstovus. Paminėsime tik keletą šios jaunosios kartos menininkų. Tai Juozo Kuraičio ir Tomo Razmaus saksofonų duetas – pirmojo, 2006 m. konkurso Grand Prix laureatai (šiemetinio konkurso programoje pasirodantys svečių teisėmis, o Juozas Kuraitis dabar yra ir konkurso žiuri narys). Dmitrij Golovanov – antrojo konkurso laureatas – taip pat žiuri narys. Įvairiose jaunimo auditorijose vėliau išpopuliarėjusios grupės „Magic Mushrooms“ bei „InSearch“. Kitų konkurso dalyvių grupių lyderės Božena Buinicka ir Valentina Jaronskaja – galbūt kaip tik dalyvavimas konkurse pastūmėjo jas vėliau pasirinkti kompozicijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Išties maloniai stebino jaunųjų kūrėjų atvirumas, drąsūs formos ir stilistikos eksperimentai (pvz., jungiant džiazo, roko, elektroninės, klasikinės ir šiuolaikinės muzikos klodus), neįprasti tembriniai instrumentų sudėčių sprendimai (minėtasis saksofonų duetas arba paskutiniojo konkurso laureatai – saksofonininko Mantvydo Pratkelio ir būgnininko Jono Butvydo duetas). Paties festivalio programose netrūksta įvairių nestandartinio „formato“ programų, tiek stilistikos ir instrumentuotės atžvilgiu, tiek kitų išraiškos priemonių (teatro, filmų ar vaizdo projekcijų ir pan.) panaudojimu; tad kaskart laukiama įvairiopų tarpžanrinių paieškų ir iš jaunųjų konkurso dalyvių.
Anksčiau konkurse dalyvaudavo daugiausia Vilniaus mokymo institucijų auklėtiniai, o šiemet gerokai prasiplėtė dalyvių geografija bei jų amžiaus ribos (pvz., šiemetinio konkurso finale dalyvauja moksleivių kvartetas iš Kėdainių muzikos mokyklos). Pirmąją porą metų stulbino konkurse norinčiųjų dalyvauti kolektyvų skaičius; vėlesniais metais jų sumažėjo, tačiau dabar akivaizdūs kokybiniai pasirengimo konkursui poslinkiai: nebeliko „atsitiktinių“, nesupratusių, kurgi dabar jie pateko, pretendentų; visi konkurso dalyviai atskleidžia pakankamą profesinį pasirengimą bei naujovėms atvirą kūrybinę mąstyseną.
Dar vienas dalykas, patvirtinantis tam tikrą naują „Vilnius Jazz Young Power“ konkurso etapą – šiemet užsimezgęs bendradarbiavimas su Šiaurės šalių jaunųjų džiazo atlikėjų konkursu „Young Nordic Jazz Comets“. Tai atspindi ir bendrą Lietuvos siekį artėti prie Šiaurės šalių kultūrinės erdvės; nors visos mūsų šalies kultūros veiksmo kontekste tai vyksta kol kas dar pakankamai vangiai, „Vilnius Jazz Young Power“ konkursas jau užmezgė – pirmasis iš Baltijos šalių savojoje srityje – realų kontaktą su Šiaurės šalių partneriais. „Young Nordic Jazz Comets“ pirmosios vietos laimėtojai pasirodo „Vilnius Jazz Young Power“ konkurso finale svečių teisėmis, o mūsų konkurso laimėtojai atitinkamai vyksta koncertuoti į „Young Nordic Jazz Comets“ konkurso finalą, kuris vyks kitais metais Farerų salose. Tiesa, neketinama paversti „Vilnius Jazz Young Power“ tarptautiniu konkursu: jis išlieka nacionalinis, juo skatinama mūsų džiazo muzikantų originali kūryba, siekiama gausinti jų gretas ir siunčiama juos grumtis su kitų šalių atstovais.
Dar kartą norime pasakyti – siekiame išlaisvinti mūsų kūrybinį jaunimą iš bet kurių štampų, kurie brukami ir bendrame mūsų kultūros klimate, ir, be kita ko, mūsų edukacijos sistemoje. Meno pasaulyje yra įdomūs tie, kurie kuria patys. Jeigu jie tik atkartoja, kas jau sukurta – jie gali itin kokybiškai atlikti kadaise išmoktus dalykus, bet tuo jie niekada iš tikrųjų nesupurtys pasaulio. Turime būti atviri priimti visą naują kūrybą, o ne atmesti ją, jeigu ji iš pirmo žvilgsnio pasirodytų mums „ne tokia“, „nesuprantama“, „neatitinkanti reikalavimų“. Nuo pat „Vilnius Jazz“ festivalio pradžios jo tikslas buvo – atverti mūsų klausytojams naujus, šviežius, nepatirtus muzikos pasaulius. Dabar gi laukiame atsako iš jaunosios Lietuvos džiazo kartos: skatinkite, įkvėpkite, nustebinkite mus visus. Netgi ne naujaisiais Colemanais ar Coltrane'ais, o tomis anksčiau negirdėtomis pavardėmis, kurios taps būsimųjų kartų pavyzdžiais neprognozuojamuose ateities meno labirintuose.
Šiemetinio „Vilnius Jazz Young Power“ finalininkų pasirodymų kviečiame klausytis ir už juos aktyviai balsuoti spalio 16 d., 15 val., festivalio Vilnius Jazz 2011 metu Vilniaus Rusų dramos teatre.
