Velnio varymas

Publikuota 2010.01.06 22:00

Pagalb 2012-06-30 20:34:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tegul pis*** į š****, kreipiausi į juos, rašiau ne vieną detalų laišką ir niekas neatrašė, teko pačiam... Nepadės jokie egz.... reikia prisiversti pačiam. Jūs kasdien teisinatės sakydami sau apgaulingus žodžius, kad nereiktų daryti vieno ar kito dalyko. Pvz. pamiegosiu dar penkias minutėles... Arba: neisiu bėgioti, nes reikia dirbti... Išsiugdykite valią ir joks ... jūsų neapsės   ATSAKYTI
Elė 2011-04-27 19:20:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
dažnai tam pačiam žmogui reikalinga egzorcisto - psichologo pagalba.Jei egzorcistas dar ir psichologas, tai valio!Psichiniai ( nesukalbami) ligoniai gydomi psichiatrų.Tad reikalinga teisinga įžvalga.   ATSAKYTI
Jo 2011-04-08 16:22:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
daug kam iš rašančiųjų reikalinga psichologo, egzorcisto ar kitokia PSI pagalba.   ATSAKYTI
Velniai 2010-12-12 14:26:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
puola tik tikinčius. Savi, kurie kalba, kad Dievas yra tik energija, tai velniui saviškiai ir tokių padarėlių nepuola, o net jiem ir padeda.Ar jums patiktų, kad jus vadintų tik energijomis?energija baigias, o ir jums kapec.   ATSAKYTI
Nu nu? 2013-11-17 20:01:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Jei tik tikinčius velnias puola, tai kodėl pas egzorcistus bėga netikintys Dievu arba tik teoriškai tikintys, kurie po to, aišku, įtiki gyvai, dažniau nei tikintys Dievu ir praktikuojatys (tie, kurie meldžiasi ir sakramentų neapleidžia)? :) Bent du atvejus žinau, kuomet vaikai elgėsi kaip psichiniai ligoniai ir niekas jų sukontroliuoti negalėjo. Abiejų tėvai buvo netikintys ir į egzorcistus kreipėsi iš nevilties, nes medikai kostatuodavo, kad vaikai visiškai sveiki (pas gydytojus jie elgdavosi visiškai normaliai ir jokių ligos požymių jokie psichiatrai nerasdavo). Pirmu atveju motina vieną kartą dalyvavo spiritizmo seanse, kuriame su draugais Hitlerį kvietėsi. Piktasis apsėdo ne ją pačią, bet jos kūdikį. Ūgtelėjęs vaikas labai dažnai ilgą laiką kartodavo ,,šitiek metų po karo praėjo, o aš vis dar kenčiu!..." Jis tokiais momentais jis visiškai nereaguodavo į aplinką, gal net negirdėdavo nieko ir nejausdavo. Tačiau, prie medikų elgdavosi kaip visiškai normalus, sveikas vaikas (o išėjus iš gydytojų kabineto vėl viskas į senas vėžias grįždavo). Antru atveju, tėvai irgi su vaiku visiškai susikalbėti negalėdavo. Mažas vaikas (ne daugiau kaip 12m.) naktimis ne tik, kad nemiegodavo, bet ir iš namų išeidavo nežinia kur, buvo pilnas pastovaus pykčio. Tėvams patiems stogas ėmė važiuoti iš nesupratimo ką daryti, nes medikai jokios ligos nerado. Abiem atvejais padėjo tik egzorcisto malda.   ATSAKYTI
Irena 2010-11-27 16:47:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Egzorcistams geriau, kai velnių mažiau.Mes patys juos prisišaukiame.   ATSAKYTI
sausos temos 2010-01-15 18:06:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Na jo, imkime kad ir tas pasts Jėzus Kristus, kad būtų vaizdingiau( na dėl vaizdingumo, geriausia, pateikti labai stiprius ir užtikrintus pavyzdžius).
Na imkime ar kas pagalvojo, na kad ir jis gali ir toliau sau sėkmingai gimti ir toliau sau sėkmingai, kartais, tiesiog aprastai gyventi.
Na ir imkime, jo šeima yra, galbūt, labai religinga, na ir būtent, tam pačiam Jėzui Kristui, na ir jį patį, verčia kelaiklūpsčiauti prieš save patį( na pavaizduojamus kryžiukus) ir dar moko jį, koks Jėzus Kristus teisingas o jis -, ne, kad jis turi dar be galo daug daug ir daug iš jo Jėzaus Kristaus pasimokyti.
SUPRASKITE, KAI JAU YRA SUSIDURIAMA SU SAVIMI, JAU TADA PRASIDEDA BEPROTYBĖ.
NES ENERGIJA, VISTIEK, JAUČIA, KAS SVEIKA, O KAS NE IR PERNELYG DIDELIS SUSIDŪRIMAS BŪTENT SU SAVIMI PAČIU/PAČIA YRA NESVEIKA, YPAČ, KAI TU PATS/PATI ESI DARGI TRAKTUOJAMAS KAIP GĖRIO ŠALTINIS( NA TĖVAI TAVE LAIKO STABUKU IR TAVO VERTYBES: BET TAVĘS VAIKO NEMATO( TU IR TAVE JŪJŲ STABUKE TU IR TAME JŪJŲ GYVENIME, KADA GIMEI, TAD TAVOJI ENERGIJA VISKĄ SUPRANTA, O TĖVUKŲ ENERGIJA NE VISKĄ SUPRANTA, NES JIE VIENAS KITĄ PAMILO ŠIEK TIEK KITOKIOMIS SĄLYGOMIS, O TU ATSIRADAI PO TO VIENAS PAMILIMO, NA JŲ LOGIKA TUO UŽSIBLOKUOJA IR TUO JIEMS BAIGIASI, - TU TIK PASKESNIS REIŠKINYS. TAI JIEMS. BET NEREJIJOS ATŽVILGIU BŪTENT TU JIEMS GALI IŠPULTI IR IMKIME KAIP TIK TAVO TĖVAI KAŽKOKIAS TAI VERTYBES LAIKO BE GALO DIDELIU IR DIDELIU IR DIDELIU STABUKU; NA TOLIAU TAI IR RUTULIOJASI KAS JIEMS PATINKA IMKIME TAI TIK TAVO KNYGA TAVO TAISYKLĖS O NE TU PATS( tu juk žinai kad nesi tas ką tu pats sukūrei. Labai gerai žinai, ir pats savo teisyklėmis net nesiruoši lansktytis, be to be galo juokinga kai kiti įsivaizduoja kad imkime tave priverčia lankstytis ir auklėti nors būtent tas dorybes imkim na tu pats ir paskelbei, nes galbūt labai būtina tai buvo ir sau( sau jau net nelaibai ir svarbu, nes ne uok dieve ta beprotybė...) ir juo labiau kitiems ir t.t. ) ( ANT KRYŽIUKO KABANTIS), BET TADA AUKLĖJA, KAD TU TURI BŪTI NORS PER NAGO JUODIMĄ, TOKS KAIP JIS. ( TIK TAIP IR BŪNA, TIK TAIP IR BUS...KAIŽKAIP LABAI STIPRIAS TENDENCIJAS ANT SAVĘS BEPROTYBĖS PAJUTAU IR JAU SUPRATAU KO NEĮMANOMA IŠVEGTI)...
TAI VA...VISKĄ IŠSPRENDŽIA TIK ROJUS TIK ROJUS GALI PARODYTI, VA, DEJA, TAS PATS IR TAS JŪSŲ SŪNUS VISSDĖLTO TAS PATS IR BUVO, DEJA, PADARĖTE KLAIDĄ, PASTOVIAI JĮ Į BEPROTYBĘ MURDĖTE...
NEŽINAU AR SUGEBATE TAI JAUSTI, APIE KĄ KALBU, NA BET VISKAS ĮMANOMA TURBŪT, NA BENT JUOKAIS ĮSIVAIZDUOJATE IR TAI YRA BE GALO GERAI. BE GALO GERIAI, NORS JUOKAIS NORS BE GALO DIDELIU JUOKU ĮSIVAIZDUOTI, TAI REIKŠTŲ KAD UŽKIBOTE IR BANDOTE IR NET SUGEBATE PAGAUTI ESMĘ...
   ATSAKYTI
sausos temos 2010-01-15 18:05:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Na būtent tai ir norėjau pasakyti. Kame tas beprotybės reiškinys. Energija žino energijos niekad neapgausi kas yra kas ir kokios vertybės iš tiesų kieno yra. Imkime tų vertybių tėvai laikosi, bet tos sukurtosios vertybės gali būtent būtent to vaiko ir jis kažkodėl tai būtent ir gimsta pas tuos kurie jojo vertybių laikosi. Bet beprotybė tame kad tėvai ims versti mokyti tą savo vaiką tų vertybių bet jis savo karma jis pats buvo sukūręs tas vertybes, tas vaikas( na prisiminkime karmas, nesipudrinę ten ir nekasimėdami daugiau, tiesiog trumpai bendriniu žodžiu). Bet tėvai tai traktuos visai kitaip ir aiškins kad, -” nors per nago juodimą turi suprasti”. Energija viską supras, vaiko energija supras ir net atkas tą beprotybės reiškinį. Tai jo pačio taisyklės buvo jis pats sukūrė, o tėvai visad tik laikėsi. Bet tėvai niekad to nežinojo ir kol gyvena nežinos ir beprasmiškai auklės vaiką, kuris tas vertybes ir sukūrė. Kai yra susiduriama su beprotybe…na tai nėra auklėjimas ir visai net neįmanomas tas žodis, nes tos vertybės būtent jo ir buvo sukurtos. Deja, supratau, gyvenime neįmanoma išvegti ir beprotybės reiškini,ų viskas pinasi siejasi ir persipina ir būna visko. Būna net to kad pats su savimi susitinki. Bet tėvai iš kitos operos jie tik žino ir tik prisimena būtent kada vienas kitą pamilo, o tu jūjų atžvilgiu es,i tik paskesnis reiškinys. Juk karmos yra. Ir tas vertybes gali sukurti ir jos tikrai gali būti sukurtos iš ankščiau. Kai yra tiktais laikomasi vertybių, tai nesunku ( na jei past nesukūrei vertybių nesunku jūjų laikytis, tada visai normalu, kai kiti ar tėvai ir verčia laikytis vertybių, tokiu atveju abai normaluir viskas nesunku( nesunku, nes ir nesukūrei, tik laikaisi, ką kiti sako…). Na imkime, kad ir rašytojas imkime rašytojas parašo savo knygą, na o paskui prie rašytojo ima kabinėtis, - “va matai kaip jis gerai parašė, o tu ar bent per nago juodimą taip galėtumei? Ar iš vis turi kokį supratimą? “Bet kalbėtūsi su būtent tuo pačiu rašytoju ir būtent tą rašytoją auklėtų kuris ir parašė. Supratau, kad gyvenimiškos karmos ir beprotybės tikrai yra neišvengiamos ir tikrai tai vyksta. Na ką padarysi. Reikia lavėti ir , net nežinau, nudurnėti….Cha cha cha cha

Rašyk komentarą
   ATSAKYTI
sausos temos 2010-01-15 15:03:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Na visai man patiko šianank sapnuoto sapno reiškinys, kad mergina ir vaikinukas kad bėga, bėga lekia vienas į kitą. Na ir gerai.
Tuoj pradėsiu aiškinti apie energijas. Tuoj pradėsiu... Kažkokia tai paizė... Cha cha...
Ai, tiesiog, kol neturiu energijos na ir priimu tai už tai kaip na jei neturiu vadinasi ir lemta kolkas man būti šiek tiek durna ir nervuojančia, tiesiog lemta.
O tėvui, turbūt lemta bus paskui bendrauti būtent su tokiais žmonėmis kurie rašo programas kitiems žmonėms( danguje sėdintys ar žemėje sėdintys, gal tokių, kas ten žino gali būti ir pragare...), na ir dėl to, kad tėtušis iškart tuos žmones suprastų, tai va, šiai karmai, jam esu pakišta aš, na ir jis, tipo, viską supras paskui, kai jam reikės suprasti, kai bus danguje ko pridirbo, kaip jam visdėlto reikėjo elgtis ir kaip nereikėjo, deja, labai skaudžiai teks viską suprasti, ir tiesiog spėju, kad jo lemtis paskui bus, tiesiog bendrauti, su tais kurie patys pirmi pasiima energijas ir paskui žmogiškąją forma perteikia tas energijas žmonėms ir t.t ir pan( na jo tokia lemtis, na jei jis tokios lemties neturėtų tai ir nebūtų buvęs pakištas man, jei pakištas vadinasi ir turi būtent tokią konkrečią lemtį). Greičiausiai, būtent taip ir bus, na to dėl jis iškarto ir yra ruošiamas, bendravimui būtent su tokais.
Na aš tai irgi, nam tai kažkaip tai visiškas absurdas užsiimti būtent tuo pačiai, ką būtent, pati ir prirašiau. Na tai kaip dovana. Imkime yra kalėdų senelis ir jis visiems kažką tai išdalija, dovanoja. Nu gi jis nenori būti priverstas, imti pats savo dovanos. Nes galima išprotėti, jau nėra kur daugiau, aš pati darau, o paskui man dar prikaišioja,. Na ir taip jau esu kaip baigtame rate. Aš nenoriu, dar vaidinti, kad dar pati save ir laikau, aš laikausi visai už kažko kitka. Tikrai aš turiu kur laikytis, o kitiems irgi kitokia forma, na žmogiškają galiu šį bei tą duoti.
Bet koks beprotnamis, kai man pačiai, net, man pačios per daug pasidaro. Šeimoje jie ir supratnta, tą gyvenimą paprastai, o kas imkime tiems kuriems programas rašo, tai jiems gali būti nė nemotais, tiesiog laikytis taisyklių ir viskas. Nu kažkokia tai nesąmonė, lyg sau pati būčiau pasirašiusi nuosprendį. Imkime, duodi visiems kas jiems tinka, bet tai nereiškia, kad jei visiems tai tinka ir kad aš suprantu, kad jiems tinka, tai visai nereiškia kad iš vis tai dar gali tikti man. Nu beprotnamis. Mane laiko, visai kiti dalykai. Visai kiti. Aš irgi esu iš grandininės reakcijos ir mane tikrai laiko visai kiti dalykai ir visai kiti tarpiniai reiškiniai. Vienu žodžiu, baisiai užkankino. Užkankino. Tas gyvenimas toks įdomus.
Na bet tų visokių reiškinių būna dar ir tokių kurių visai reiškiniais net nepavadintumei. Iki tam tikro lygio būna juokinga. Bet kai kurie dalykai yra absurdiški. Ir jei su savimi pačia per dažnai tenka susitikti tai ir yra pragaras. Tipo, mane moko tai, kad tipo kažkada kažką padariau ir suveikiau programą, nes visi norėjo. O paskui aš pati save turiu ėsti. Nu nesąmonių nesąmonė. Aš maitinuosi kitais dalykais...
///////////////////////////////////////////////////////////////////////////
O įdimu kaip tam Kristui( tipo, dar ryškesnį ir vaizdingesnį galimą absurdo pavyzdį noriu parodyti), imkime jis vėl gimsta, na ir tėvai verčia jį keliaklūpsčiauti pačiam sau. Patikėkite tai beprotybė... Tokiu atveju, žūt būt, tėvams reikia išaiškinti, - bet tai neįmanoma...Paskui visi reikalai sprendžiami danguje na ir išaiškinama ta tiesa. Tai tiesiog elgesio kelias. Žmogus tada išmoksta tam tikro elgesio. Na ir tai irgi reiškia, kad jo laukia būtent tam tikri draugai ir būtent tam tikras ratas... na jie kankintojai, kankintojai, bet jie su garantiniu ratu. Viskas suplanuota( na iš akies traukiu na ir suprantu...).
   ATSAKYTI
gargaliavimas 2010-01-15 09:07:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visiškas pliušinis meškiukas. Nežinau, ar ilgai tversiu būdama, tokia negyva ir pliušinė( na tokią padarė, nes tipo, va tokia pliušinė, tai jau tinkama, o kas buvo gyva, - manyje, tai su tuo, tipo, reikėjo labai rimtai jiems susidoroti...).
Yra dėl ko tikėti tuo dievu. Begali ra. Na tiesiog visos žvaigždutės manyje susiveda į absoliutų supratimą. Neįmanoma to supratimo išaiškinti, va kame reikalas. galima klausytis manęs, bet to supratimo apubūtinti ir išaiškinti yra tiesiog neįmanoma. Kaip tas supratimas kvepia, kaip tas supratimas atrodo ir t.t.
Tiesiog dar dėl ko apmaudu. Va sėdi prieš maneJišdidus nes jis tikras. Tikras žmogus. O va aš tik pliušinė!   ATSAKYTI
gargaliavimas 2010-01-15 09:00:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Va tas ir yra "įdomiausia", kad atsikrato žmogumi ir tuo didžiuojasi...Na gal esu keista, gal tiesiog pajėgi gyventi tik medidacinėje būsenoje. Bet tikrai būčiau gyvenusi. O dabar, atsikratė mat visuo tuo nuleido mane tipo ant žemės na ir aš jaučiuosi visiška iškamša. Visiška visiška nelemta iškamšėlių iškamsa Net pliušinis meškiukas oresnis už mane. Aš tai jau tikrai iškamša.
Na ir kuo čia didžiuotis? Kas čia per pasiekimas, toks be galo aktualus buvo nuleisti, mane ant žemės? Kas čia per pasiekimas?
Galų gale, kiti vistiek, nematė ,kad esu tik medidacinėje būsenoje, kiti, negalėjo to matyti, tad būčiau galėjusi gyventi. Būčiau buvusi traktuojama kaip absoliučiai lygiai tokia pati kaip visi, net nesvarbu kad galbūt net esu( buvau ) visai nelygiai. Čia daug nuo matymo priklauso, jei prisiderini tai ir gerai. Bet va tėvai matė, - "Visa tai", kuo reikia, žūt būt, atsikratyti ir nuleisti ant žemės. Oi oi oi oi kokia galinga ir didelė pergalė Iškamšą iš manęs padarė! Ot žemė! Ot pergalė!
Na šiaip vikas yra be galo baisu ir kanadangi matau logikos ribas ir net neapsakomai dideles ribas ir net neapsakomai didelius logikos trūkumus tikrai tikiu dievu. Man tai kaip be galo stiprus pagrindas tikėti dievu. Nes, absoliučiai žinau kad protas ir logika yra. Jie tikrai yra. na ir jei, imkime čia, kažko tai nėra, tai visa tai tikrai yra dieviškojejo sistemoje, na absoliučiai tai yra. galų gale ir patys žmonės irgi kurie turivisokiausių kūrybinių sugebėjimų ir šį bei tą iš dieviškosios sistemos toesiog pas juos pastoviai užlūžta logika. na galvojau kad taip turi būti su ta logika. Gi vardan meilės yra ir lūžtanti logika,...bet....bet kai ta logika lūžta ir pas tėvus, na tai....man jau visai nesuprantama...jie lyg ir turėtų suprasti žaidimo taisykles ir tas taisykles kaip jos vyksta. na jie jau lyg ir turėtų suprasti. na yra tokie atvejai, švelniai tariant kurie be galo stebina....Be galo be galo stebina. Na ir kolkas norisi būti praradusia protą, na ta prasme atmintį, nes nesinori susidurti su galimu siaubu. Na sugalimu supratumu, to viso siaubo reiškinių. Tiesiog nesinori. Tik tam tikruose vandenyse, kai būsiu saugi, galėsiu visa tai apmastyti. Bet kai kurie faktai tikai kelią ir siaubą na ir viską kas papiškina ir išaiškina pasaulį ir matosi visi brėžinai deja viskas kaip yra. Jei būtų buvę kitaip būčiau atitinkamai ir supratusi kitaipO gal mano pačios supratimas per stiprus todėl mane pači prie to ir atvedė? gal reikia suprasti su mažesne jėga ar dar kažkaip tai na su mažesniais reiškiniais. Na bet kaip užkniso negaliu. Negliu daugiau nes ima baisiai knisti. Vis deinkis derinkis ir derinkis kaip kokia beprotė sistemiškai. Tipo iki kokio lygio prosoderinau.
Nereikėjo jiems susidoroti su, - "visuo tuo" ir būtų buvę absoliučiai viskas gerai su manimi. Dabar susidorojo, savimi didžiuojasi o aš tik iškamša tipo, kuri dar sistemiškai kažką krapstinėja ir tipo sistemiškai nuolat ir vis bando derintis. Nuola ir vis derintis derintis derintis, nesuprantamos to priežastys kažkokia beprotystė ir visiškas nereikėjimas bet vistiek net ant to visiško neeikėjimo, tipo derinamasi, tipo be galo šani ir gera iškamša. Pliušinis meškiukas dabar gali man šyptelėti kad jis yra žmogus. O aš galiu susigėsti, kad esu dar pliušiniškėsnė ir už tą pliušinį meškiuką...Susidorojo jie mat....   ATSAKYTI
gargaliavimas 2010-01-15 08:45:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nesuprantu kodėl teksto iki galo nepaėmė...Tiesiog kalbėjau apie iškamšą, gale, na ir kad buvo pasakyta džiaugsimngai, kad, - "atsikratėme visuo tuo"
Na aš taip ir suprantu atsikratė manimi, tik manęs iškamsą paliko. Va, toks tas ir gerumas. Tiesiog matyt iškamšos, mielesnės. Atsikratyti mat manimi reikėjo, kad iš manęs miela iškamša būtų telikusi, tik tiek tų poreikių...
Na taip ir supratau, be galo aiškiai.
Jie man su manimi kovojo. Taip taip, nes jų nuomone mat reikėjo visuo tuo atsikratyti....tik pamanykit. Ir kai kažkokia visai bevertė iškamša liko jie galų gale atsipūtė, nes mat jų nuomone būtent tai ir turėjo būti. Dabar aš bent tinkama, - skaitosi. Va iškamša tinkama ir suprantama...
O va žmogus tai netinkamas buvo, nes , matai, visuo tuo žūt būt atsikratyti reikėjo. Kokia nelaimė.
Tiesiog tikiu dievu, nes tokie visiokiausi dalykai dedasi ir visai prieš logiką ir prieš supratimą einantys kad tikrai tikiu dievu. Jei nėroa logikos žmonių tarpe tai tikrai tikrai tikrai yra dievas. Jis tikrai yra. Tai absoliutus įrodymas.
Iškamša mielesnė. Tik pamanyk...
Na ir kuo prasta ta mano gyvastis, kad visuo tuo reikėjo atsikratyti? Ir sau, tik, iškamšą pasilikti.
Atsikratė jie mat visuo tuo. Kokia pergalė nereali. na tikrai. Jaučiu ant savęs tos pergalės padarinius. Na tikrai būta pergalės ir kovos. Na tikrai...
Jie atsikratė, mat visuo tuo
Koks siaubas!
Iškamšą paliko ir didžiuojasi, didžiuojasi, savo darbais, nes mat, su manimi buvo labai sunku kovoti ir aš, mat , buvau kažkas tai tokio, - "Visa tai", - kuo žūt būt reikėjo atsikratyti.
O dabar didžiuojasi, turėdami iškamšą. Alio! Aš juk mirusi! Iš manęs iškamšą tepalikote! Nesuprantu, kuo čia taip didžiuotis!


( na gal ne visai pagal temą , mano temą, bet tai tik iš pirmo žvilgsnio, ne visai pagal temą... Norint galima ir susieti, temas ir rasti temos nuo temos perplaukimus ir tiltus ir t.t.)
   ATSAKYTI
gargaliavimas 2010-01-15 08:43:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tai jooo...turėjau nuolat būti toje medidacinėje būsenoje. Tiesiog yra žmonių, kurie daugiau jau nebemoka kentėti ir jiems yra labai pernelyg sunku derintis prie tų normaliųjų ( vežikų...na normalūs, normalūs). Na noralieji tikri vežikai, na ir jiems tikrai, tai nesuprantama, kad yra imama būti visiška lunateike( meditate per gyvenimą ) ir viskas. Nes, galų gale ten mūsų pasaulis....Jis jau nebe čia, - o ten. Jei čia kenčiama, tai tik iš pagarbos artimiesiems...Kad artimiesiems galbūt, per daug sunku, tai psichiškai suprasti, todėl būtina, prie jų derintis, ir apsimesti nusileidusia ant žemės, na ir daug kitų reakcijų turinčia, nors mes, ne tik medituoti mokame( tiksliau mums tai visas gyvenimas o ne tik užėjimas), bet ir apsimesti normaliais. Tiesiog, yra žinomi, na tam tikri dirbtini mygtukai ir tai sužadinama ( na jei reikia jums pataikauti ir pasimesti normaliais tai be galo be galo dirbtinai daroma, tikrai, nes kas nėra natūralus stovis tas yra dirbtinas, kad tik normaliesiems įtikti, jei kitka imkim jiems psichiškai nepakeliama nesuvokiama ir neiškenčiama ( net nesuprantu kodėl, juokinga, ne jau negalima tiesiog gyventi?...))...bet tai, mums dirbtina, tai kas jums natūralu. O jūs galbūt medituojate, dirbtinai, o tai mums natūralu ( na mums galbūt absoliučiai savame išaina tai ir net ten jokių lotusožiedų nereikia...). Be to, išsiskirti ( nebūti, panašiems) yra gerai, nebūtina vienas kito kankinti, vient dėl to, kad patys kažko nesuprantame. Kažkodėl tai, galvojame, kad, gali būti, tik tai, ką suprantame. Na toks jausmas man susidarė ir tikrai labai stiprus jausmas susidarė. kad turi būti tik tai kas jums arba tiksliau tiems paprastiesiems suprantama. Kai tik jie ima kažko tai nesuprasti, tada galvoja , kad žūt būt reikia pagal save auklėti, t.y. kankinti. Nes mes iš kitur, o tas vertimas būti būtent jaisiais ir elgtis tik taip kaip jų protas subega išnešti, o kas jūjų protui jau per daug tai netinkama ir negalima būti savimi, na tai.... Tai va...
Šiaip turėjau būti toje savo meditacinėje būsenoje ir tėvai visai be reikalo pergyveno kad atseit tokios manęs pasaulis būtų nepriėmęs. Jiems be reikalo atrodo kad psichė ir šiaip tipo normali yra kur kas priimtinesnė ar kad net daunė kurkas priimtinesnė, nei na ta, tiesiog be perstojo medituojanti( lunatikė, bet nevaikštanti per miegus...)) ir į tam tikrą anteną ir realiją nesugebanti įsijungti. Juk visatos nepertvarkysiu. Ir dar nepertvarkysiu viet dėl to kad kažkas tai yra ribotas. Na ir dėl to kad jam kažkokios tai realijos atrodo normalios ir t.t. na daug su gyvūnais ir šunimis bendravęs, bei senovės istorija be to armjoje buvęs, tai "viską žino". Šiaip netgi yra tokių žmonių, kuriuos galėčiau pateikti kaip pavyzdžius, - va tokių yra, va tokių ir jogų. Na deja, joooo, jie tiesiog šiek tiek skiriasi...kai jie medituoja, tai tiesiog sėdi, lotoso žiedo pavidalo, na ir nedaro nuo ryto iki vakaro ar ištisai per gyvenimą. Na, tada, vėl imtų mane normuoti ir verstų žiūrėti į normas ir save laužyti. Na visad , tipo, reikia prisiderinti prie kitų ir ne duok dieve, tapsi visiška lunatike einančia per gyvenimą. Galų gale jei aš nebijau,, - tai sakau, gal jau ssipažinau su tuo reiškiniu. Man kurkas pavojingiau būtent elgtis kaip kiti o ne tai kaip elgtis kaip kad ir elgčiausi. man pavojinga tik tai, - legtis kaip kiti. tai tiesiog vaikštinėjimasis bedugnės kraštais. iš vienos pusės nieko nėra iš iš kitos pusės nieko nėra ir vistiek sau eini. O savo meditaciniame pasaulyje tikrai išsikrapštyčiau. o jei per upę nėra tilto tas tiltas pats nusitiestų ir pereičiau per jį. štai kas yra tas ramybės ir meditacijis pasaulis. tai absuliučios galimybės ir niekas nestabdo. o jei koks žmogelis sustabdytų irgi visai nebaisu na ir normalu kad žmogelis žiūri stebisi analizuoja tiesiog nrmalu. Tiesiog nesitikėjaukad tas žmogelis ir stebėtojas bus tėvas. Nes tai buvo skaučiausia mano tema, nes mano smegenys irgi ribotos ir ties ta vieta jau nebesuprantu. Vat būtent ties ta vieta jau nebesuprantu. Na juk ir visiems būna kad kažko tai nebesupranta arba begalybė arba traukiniai 9 baltieji arkliai ir t.t. todėl , paprastai to vengiama jei tik įmanoma ir kiekvienas stengiasi pasinerti tik į jam suprantamus ir priimtinus ir patogius dalykus ir viskas. traukiniai rieda rieda rieda, ir nereikia norėti kad viskas būtų supratntama. gal balionui irgi nesuprantame ta vienta per kurią jis yra suristas ir galima timptelėjus atrišti ir oras išsileidžia... Tiesiog smulkintis nėra kur ir nėra prasmės ir galaktikos ir tos turi savo kraštus ir pabaigas ir toliau nesitesia. Visas būna kažkoks tai kraštas. Imime nesuprantamiausia gali būti iš vis kaip gimstama ir į tai nesinori ten labai gilintis galų gale nėra prasmės. O kam? Tik tam įrodyti kad būnžvau teisi? nereikia tos teisybės.. šiaip ieškant visad galima rasti tą teisybę ir save padaryti teisia, nu bet nereikia tos teisybės ir vikas nereikia jos. galų gale gimėme tam kad gyventi, o ne tam kad ieškotume teisybės. Jei užsiimama visokiomis intrigomis ar teisybių paieškomis kieno teisybė ar didesnė ar smulkesnė na tada iš vis net nėra laiko kada gyventi. Nes ta proto presme na tikrai, kalima kruštis kruštis iki begalybės ir jei vienas nepervargsta tai ir kitas nepervargsta, nu bet kam to reikia? Jam tipo to reikėjo? Jis tik kalbėjo ir nemokėjo kalbėti ko jam reikėjo galų gale galbūt jis tik žodžių apvalkalas o nuėmus visus žodžius matytūsi pagrindas ir kiti visai kiti jo poreikia gyvenimiškieji ir viskas. Tiesiog kai žmogus naudojasi žodžiais jis trupytį nusišneka, nes žodis ginklas kardas ir visi taip yra išmokyti daryti ir kartais tikrai viską užmiršta gimdami kažkokią tai savo kruplelytę tiesos žodžiais ima ...( buvo nuimtas tekstas...)

   ATSAKYTI
federika 2010-01-13 19:46:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0

Negaliu klausytis menkų diskusijėlių ožių, tad savo rašliavą ikeliu iš kito portalo, perkopijuotą.
Na juk Dievo pagrindinė mintis ir buvo būtent tokia. Duoti ir už tai nieko neprašyti. Tai labai Dieviška. Ir maniau, kad tai yra normalu. Na tiesiog man nieko normaliau ir negali būti. Bet kai iš visko absoliučiai yra daromas Arabų turgus, na tikrai to nesitikėjau. Tikrai kažkas tai tokio be galo klaikaus ir tikrai to nesitikėjau. Iš vis ir gyvybė yra Dovana. Ir iš to nieko nesitiki, tiesiog padovanoji tą gyvybę. Nėra Kosmosas taip be galo gudriai sutvertas, kad, dar būtų galima ir pačiai išsigimdyti. Kosmosas tiesiog remiasi sveika nuovoka, logika ir žmogiškumu. Supratimu. Na bet, kad Arabų turgus bus ir kad dar tikėsis meilės tikrai nesitikėjau. Nes Dievo mintis buvo, - duoti. Būtent duoti. Ir nieko nesitikėti. Tiesiog yra toks dalykas kaip davimo dalykas. Dalykas, be jokio atlykio, ar ko ten, kad ir kas bebūtų tikėjimosi. Yra tiesiog absoliuti Dovana. Ir daugiau į tą Dovaną nesikišama. Na, tiesiog truputį, ar net be galo smarkiai, buvau abstulbusi. Na, be galo sukrėsta ir abstulbusi buvau, kad pasirodo, na, gali ir nesuprasti, Dievo minties. Na nesuprato. Kažkaip ties ta meile įsikalė ir viskas. O apie Dovanos, esmę, nieko kažkaip absoliučiai nesuvokia. Na tiek to. Vistiek, jei jau yra ateita, reikia tikėtis, kad kažkokiais tai būdais, bus susitvarkyta. Kad ir su aplamdyta, ta Dovana, bet galais ne galais, kažkaip, tai bus susitvarkyta. Tai va. Aš atrodo atėjau, irgi būtent tam, kad Dovanočiau( ir nesvarbu kiti, suprata tą esmę ar ne, svarbu, kad pati, kai ką suprantu ir t.t. ir t.t. ). Tai va. Ne dėl savo pačios malonumų atėjau, o turėdama kažkokį tai suvokimą ir Dovanojimo suvokimą. Į meilę žiūriu, kaip į labai didelį darbą( rimtą,).
Ir ne visai kaip į žemišką reiškinį.
Veikiau žiūriu net kaip į visai nežemišką reiškinį. Kad galima sutvarkyti visatą. Imkime visatoje yra tam tikros klaidelės ir tos klaidelės pataisomos, o meilė tėra statyba. Nebūtina mums visko suvokti,kiek suvokiu, man tai pilnumoje pakanka. Ir tikrai neturiu ūp,o ar ten noro, statyti kažkokių tai absurdų. Verčiau jau nieko, jei gero daryti neišeis, jei tam tikros kliūtys, aiškiai yra matomos. Tiesiog, tam reikia vieno žmogaus. Na tai ir galima traktuoti kaip meilę. Na ir tiesiog, tada, yra tas žmogus pagriebiamas( na jam bus normalu, jis juk tiek ir tesuvokia, tai meilė, ir daugiau sau smegenų, visai, nekvaršina ir nevargina)). Na pagriebaimas žmogus na ir issiškenuojama absuliučiai ir visaip kaip tik įmanoma, bet tik gerąja prasme ( jūs turbūt net nesuprantate kas tai per dalykas tas yr tas skenavimas... Na nesvarbu, svarbu kad aš pati sau suprantu ir viskas.) . Blogiui kelias yra vis siaurinamas. Tai tiek. Tiesiog , na meilė, yra misija. Na, kiti, suvokia tai, organiškai gyvenimiškai, na ir puiku. Bet turėtų ir tie mokytis tikros meilės suvokimo pradžiamokslio. Reikia ne apie jausmus kalbėti, o paklausti jo, - "Mielasis, ar statytumei su manimi drauge namą?" Ir jei tas mielasis ima mikčioti ir šiaip be galo kvailai seilėtis ir aiškintis apie visokius subines, visokias būtas nebūtas aplinkybes išsisukinėti, nusišnekėti, tipo pervargti ir t.t. dangstytis aplinkybėmis, - tai ne meilė ( reikia iškart, šokiniu, šingsneliu apsisukti ir išplaukti...). Meilė visad buvo ir yra tik statybos. Ir ne veidas meilė, ne prisiminimai, o konkreti kalba, pradžiai, - "Ar statytumei su manimi drauge namą?" Ir meilė nedvejodama atsako, - "Taip"
Meilė yra statybos. ir visai nereikia jokių nei ten koketoavinų ir visokiausių pataikavimų toks aplinkybėms ir vėl aplinkybėms ir vėl aplinkybėms, meilės nereikia vilioti. Su meile yra statoma. Statomas namas. va pradžiai pradžiamoksliškai organiškai labai tiksliai ir aiškiai nuoširdžiai išaiškinau kas yra toks meilės pradžiamokslis. Bet kai įgaunama daugiau galių daugiau ir statoma. Bet jei yra kliūčių išvis nestatoma, nes yra vengiama bet kokio galimo broko. Brokas tai blogis. Jo tikrai nereikia meilei...)))))))))))))))))))))))))))))))) Meilė kartais yra ir sustingti, jei mataikliūtis ir nieko negaryti. Atgyti, esan,t palankioms aplinkybėms ir statyti. Meilė laikia statybų.
O ten veidai subinės ir visa kita da ne meilė ir labai prastas pradžiamokslis. Pradžiamokslis prasideda nuo statybų. O tos visos, subinės, neišmokys meilės ir ne visus priartins prie meilės. Turėsite, be galo be galo ir be galo nusivilti. Ir vieną kartą susigriebti ir imti tiksliai, pagal meilės kalendurių ir statybas mastyti.
   ATSAKYTI
apšalau 2010-01-12 20:30:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
nuo tokio žurnalisto pasityčiojimo iš Bažnyčios ir visiško neišprusimo. Jei jau pardavei velniui sielą, tai nors nesigirk visiems savo bukaprotiškumu. Nabagas.   ATSAKYTI
Mili 2010-01-10 11:21:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tai daug kam pagalbos reikia.    ATSAKYTI
federika 2010-01-08 14:08:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pagalbos reikia vaikų namams. Keisti klausimai. Jei žmogus rūpinasi, kam, kuo padėti, tai ir žino.   ATSAKYTI
Mili 2010-01-07 21:01:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kokios problemos kamuoja? Gal pagalbos reikia? :)   ATSAKYTI
federika 2010-01-07 20:58:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ai tiesiog daug kalbu. Na visad atrodo kad tai ABA( na jei moku rašyti ir skaityti ir šiaip kalbėti( labai daug su žmonėmis tenka kariauti žodžiais tad prisikariavusi na tiesiog ABA tesubgebu pasakyti( na taip ir atrodo). Bet iš tiesų tai Mirei Matje daininkė. Tai va, tokia ta gimimo, istorija. Tiesiog, na labai ilgai teko būti tarp Mirei Matje rožių . Ji buvo nuostabi daininkė ( dabar kaip ir visi neturiu laiko persikinėti josios kasečių( bet žinau kad kiti kas mėgsta josios balsą jos nepamiršta). Galų gale tai mano gimimo muzika...( Tiesiog Na ABA temokėdavau pasakyti, o vaizdinys tai tik jos Marei Matje...). Tai va. Tai ir žiūrim į žodžius težiūrėsime ar į vaizdinius. Ir viskas išplauks paviršiun, visos žuvys. ( aš žiūriu į vaizdinius, nes žinau, kad netiksliai kalbu( o vaizdinius prisimenu tiksliai).   ATSAKYTI
federika 2010-01-07 20:39:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Bet gyvenimas – ne filmas, sudėtingesnis už jį.

Sutinku kad gyvenimas ne filmas ir kurkas sudėtingesnis už filmą. Bet filmas gali nors padėti susiorientuoti( bent man), nes kitaip tai iš vis nesuprasčiau kas darosi, man reikia ženklų ir nesuprantamu būdu vistiek bent per vidurį išsikapanosiu( na koks skirtumas po galais, bet kad ta paskutinė mintis keltų džiugesį tai tikrai norėčiau, vienu žodžiu suprantu ko siekiu ir ko noriu, tad ir pažiūrėsiu kas tai buvo...( suprantu kad lygiai to pačio negausiu, bet tas antras variantas mane irgi patenkins, o kas toliau.( o kas toliau mirusiems gali būti?- tik laimė ir absoliutus vaidybinis procesas be jokių sukarpimų ( na vieną kart ABAos džiaugsmą gavau ir dar trumputį, bet labai įsimenamą trumpą pilką amerikietišką miuziklą, kai su juo žiūrėjome nuo balkono( ir žinojau kad aplink mane kameros ir t.t. visa tai keista buvo( bet toks gyvenimas)O ABAos džiaugsmas mane visai patenkino( kiekvienam vaikui linkėčiau taip gimti( na jie žinoma gaus savo, tad savo net neperšu...;) iškarpymų sulipdymų ir t.t. nes visa tai jau bus buvę atlikta praeityje. ( tiesiog juostą norisi pereiti normaliu gyvenimišku būdu( be sukarpymų kai tai jau viskas suklijuota galų gale( kai darbas atliktas šeimininkas džiaugiasi, o jo abjektai tik tada ir pradeda galų gale gyventi...( tad laukiu to rezultato( gyvenimo, nesvarbu, kad jis sukarpytas, bet kai jis juda būtų nuosekliai einamas;);)   ATSAKYTI
federika 2010-01-07 20:26:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Na irgi buvau bažnyčioje. Nes reikėjo. Kai maistas jau ten vaidenasi visai nežinia koks( iš pradžių savaime nykdavo pinigai su tuo dar galėjau taikytis, bet kai ėmė lėkstėje velniama darytis( tiesiog restorame( ten pas juos kavinių nėra vient restorainai( net su mintimi kad eini į kavinėę vistiek pavainimas deja, - restoranas...), jau su tuo taikytis negalėjau ir iš kart į šalia esančią bažnyčią nuėjau ir t.t. nuoširdžiai pasikalbėjome ir apsivalėme( na tipo savo bampą vandeniu nusiploviau nors buvo gėda, nes ten mane rūbais perenginėjo ir t.t.................................... bet dėl maisto švaros susitaikiau ir su ta menkute gėda tad drąsiai žengiau į baseiną.( seselės, sakė, kad jų bažnyčia yra ortodoksų, o kunigas sakė kad jų bažnyčia yra krikščionių ar ten provoslavų, tad taip ir nesupratau jie mane ten visai apsuko, tad pasilikau prie ortodoksų( visiems tada gatvėse( draugus vainu gatve, na turiu savo kalbos manierą tiesiog...( na juk visi išeina iš namų, juk nelendu į šeimas tik į gatves ir į savo šeimą irgi nekviečių tik į gatves)) kažkaip savaime aišku tapo kad aš ortodoksė..., ir maistas daugiau nebegązdino manęs kad jis atseit yra pusiau buljonas pusiau amerikietiškas tortas...   ATSAKYTI
anona 2013-11-17 20:11:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ortodoksai ir provoslavai yra vienas ir tas pats, tik pavadinimas skiriasi t.y. abu terminai skirti įvardinti Rytų krikčionių Bažnyčios nariams (tik iki šiol nepamenu kaip vadinti Rytų krikčionis yra pagarbiau vadinti, nes sako, kad kažkuris įvardinimas yra menkinantis ar pan.). :)   ATSAKYTI
REKLAMA
Į viršų