Vienuolika metų Vilniuje gyvenantisViktoras Diawara-Vee (30) nežada emigruoti. Nesvarbu, kad šiandien Lietuvoje, anot “Skamp” nario, nėra normalaus muzikinio gyvenimo, o žmones į koncertus dažniau nei muzika vilioja.dainininkių krūtinės.
Vee nepasiduos ir tęs tai, ką pradėjo.Šiuo metu jis kuria naujas dainas dešimtajam grupės gimtadieniui gegužę. Tuo užsiima kažkur prie Baltijos jūros, nes sostinėje mažai ramybės. Beje, jei vieną dieną išvysite Vee trumpais plaukais, žinokite, - jo gyvenime įvyko kai kas dramatiško.
- Kaip jautiesi sulaukęs trisdešimties?
- Dauguma žmonių laukia 16-ojo, paskui 18-ojo, paskui 30-ojo gimtadienio. Vėliau jau nieko nebelaukia, nebent sidabrinių arba auksinių vestuvių...
- Tai kad tu net nevedęs. Apie kokias sidabrines vestuves kalbi?
- Taip jaučiasi daug žmonių, o aš juokauju. Jei rimtai, jaučiuosi labiau subrendęs. Gyvenime atsirado kitų prioritetų: būstas, pinigai, stabilumas. Kitą dieną po gimtadienio užplūdo apmąstymai apie gyvenimą - ką nuveikiau,ko noriu iš ateities ir t.t. Tai nėra eilinis gimtadienis.
- Kokių gavai dovanų?
- Įspūdingiausia dovana nuo draugų - kelionė į Brazilijos Rio de Žaneiro karnavalą. Kitos dovanos taip pat mielos: įrėmintos nuotraukos su mano atvaizdu, įvairūs marškinėliai, alkoholiniai gėrimai ir kitos.
- Ar dar liko dovanotų gėrimų (Viktoro gimtadienis vasario15-ąją - aut. past)?
- Visi stovi lentynoje ir laukia savo eilės. (Juokiasi.)
- Minėjai, kad Rio de Žaneiro karnavalas tavo sena svajonė. Kodėl būtent šis renginys?
- Niekada nebuvau Pietų Amerikoje. Žaviuosi Brazilijos futbolo komanda, o ir apie karnavalą buvau prisiklausęs daug legendų.
- Nenusivylei?
- Karnavalu ne, bet Rio de Žaneiras padarė nesaugaus miesto įspūdį. Nenoriu gąsdinti turistų, bet šiame mieste reikia elgtis atsargiai. Mus iš anksto įspėjo nusiimti laikrodžius, vertingesnius papuošalus. Rekomendavo nevaikščioti atokiomis gatvelėmis ir su savimi turėti pinigų, kad, jei pagrobtų, būtų ką grobikams atiduoti.Teko matyti jaunuolių su šautuvais ir girdėti turistų pasakojimų apie apiplėšimus.
- Tau patinka masiniai renginiai?
- Nesu didelis jų gerbėjas, bet kartą gyvenime verta pamatyti.
- Tavo gimtadienis tarp dviejų švenčių - šv.Valentino ir Lietuvos Nepriklausomybės dienos. Kuri šventė tau svarbesnė?
- Audringiausiai švenčiu gimtadienius, bet tavo minėtos šventės irgi svarbios. Nespjaunu į įsimylėjėlių dieną, nors dažniausiai per ją dirbu, o Vasario 16-oji man asocijuojasi su to paties vardo mano mokykla Vokietijoje. Mus auklėjo patriotine dvasia.
- Ar išauklėjo?
- Manau, taip. Vien dėl to, kad čia gyvenu ir stengiuosi pasirodyti ne iš blogosios pusės, šį bei tą reiškia.
- Dėl ko verta pasilikti Lietuvoje?
- Mūsų šalyje daug perspektyvų jaunam žmogui. Svarbu laiku užimti tam tikrą nišą. Yra internetas, kuriuo galime bendrauti, daryti verslą su visu pasauliu. Tik reikia turėti minčių ir noro. Be to, Lietuvoje gyvena nuoširdūs žmonės, o gamta nuostabi.
- Ką tu vadini tėvyne – Lietuvą ar Malį (Vakarų Afrika), kuriame gimei?
- Nors mano tėvas ir musulmonas, mama mane auklėjo lietuviška dvasia. Mūsų namuose visada buvo švenčiamos Kalėdos, o ant stalo dažnai garuodavo cepelinai ir balandėliai. Gyvendamas Afrikoje, visada kalbėjau lietuviškai.
- Kodėl tavo tėvai neatvažiuoja gyventi į Lietuvą?
- Jie ten tvirtai įleido šaknis. Mano tėtis yra žinomas rašytojas, o mama - teatro režisierė. Kada nors norėčiau atvežti mamos režisuotą spektaklį į Lietuvą.
- Ko labiausiai pasiilgsti iš Malio, išskyrus šeimą?
- Lėtesnio ritmo. Ten šviečia saulė, todėl viskas vyksta ramiau.
- Ką šiandien Lietuvoje reiškia būti muzikantu?
- Tikras muzikantas yra šiek tiek atstumtas. Gaila, kad norėdamas pareklamuoti
naują albumą turi lįsti į pigius TV šou. Pavyzdžiui, mane jau kvietė į visus įmanomus TV projektus: šokių, dainų ir kitokius. Niekada gyvenime neisiu ir neparsiduosiu, nes tai nėra muzikai skirtas eteris. Ilgiuosi tų laikų, kai žmonės į koncertus eidavo dėl muzikos, o ne dėl to, kad pažiūrėtų į naują atlikėjos krūtinę. Šiandien Lietuvoje nėra normalaus muzikinio gyvenimo.
- Esi vienas iš “Tabami” projektų autorių. Kaip manai, kur slypi jų populiarumo priežastis?
- “Tabami” projektai pasižymi nuoširdžiu darbu, profesionalumu ir novatoriškumu.
- Kaip reaguoji į tokią kritiką: “Bepigu “Tabami” sulaukti populiarumo, kai perdainuoji jau žinomus kūrinius!”
- Sutinku, bet visame pasaulyje egzistuoja tokie projektai. “Tabami” yra mano darbas, o ne aistra. Tačiau jį stengiuosi atlikti nuoširdžiai.
- Kokie nauji “Tabami” projektai?
- Gegužę planuojame surengti U2 šou. Jų dainas atliks Žilvinas iš grupės “Flamingo”. Rudenį žadame surengti “The Beatles” dainų koncertą su dainininku iš Vokietijos.
- Ar nenorėtumėte balandžio 1-osios proga surengti “Tabami goes Radži”?
- (Juokiasi.) Visai nieko idėja. Tik bėda, kad Radži vaidmenį turėčiau atlikti aš, nes esu panašiausias iš visos mūsų komandos. (Juokiasi.)
- Ar nemanai, kad “Tabami” sėkmė palaidojo “Skamp”?
- Gyvenime viskas vyksta natūraliai. “Skamp” padarė pertrauką, nes turėjome daug asmeninių reikalų: Erica laukėsi kūdikio, Vilius užsiėmė namo statyba, aš - lofto įrengimu. Tai atėmė laiko. Tačiau per grupės dešimtmetį gegužę planuojame būti matomi. Pradėjome įrašinėti naują albumą.
- Ar per tavo karjerą yra pasitaikę, kad dėl svaigiųjų gėrimų pertekliaus nelabai pameni koncertą?
- Vieną vienintelį kartą. Man iki šiol dėl to labai gėda. Tikiuosi, tai nepasikartos. Scenoje reikia koordinuoti savo veiksmus.
- Kiek tave atsimenu, nekeiti šukuosenos. Ar neužeina noras pasikeisti?
- Kartais noriu pasikeisi, bet gaila plaukų, nes ilgai auga. Kai mano gyvenime įvyks kas nors dramatiško, pakeisiu ir šukuoseną. Mano plaukuose slypi energija, kai bus laikas jos atsikratyti - nusikirpsiu.
- Pastaruoju metu daug tavo kolegų susilaukė vaikų. Ar tu nenori?
- Noriu vaikų. Viskas savo laiku. Nesu planuotojas.
- Į kokias moteris gatvėje atkreipi dėmesį?
- Kartą buvau sukritikuotas, kad moterų atžvilgiu neturiu savo nuomonės. Tačiau niekada neturėjau susikūręs moters tipažo. Graži moteris visada į save atkreips dėmesį. Ir visai nesvarbu, kokia jos plaukų spalva, kūno apimtys ar krūtinės dydis. Dažnai žiūriu pro langą, nes Lietuvoje labai daug gražių moterų.
- Su Živile draugauji penkerius metus. Kuo ji tave žavi?
- Ji ne tik labai graži, bet ir protinga, seksuali. Su ja galiu bendrauti įvairiausiomis temomis. Nesu sutikęs artimesnio žmogaus. Žaviuosi, kad ji siekia savo tikslų gyvenime, daro karjerą.
- Ar prie tavęs kabinėjasi merginos?
- Nesu svajonių jaunikis. Niekas manęs nepersekioja.
- Ko negalėtum atleisti savo Mylimajai?
- Nesu kategoriškas. Pirmiausia išsiaiškinčiau tarpusavio nesusipratimus.
- Ko sau palinkėtum trisdešimtmečio proga?
- Tęsti tai, ką pradėjau, ir nepasiduoti.
Laima Karaliūtė
