Apie tai, kaip futbolo treniruotės vaikams tampa gyvenimo pamokomis, o jautrios akimirkos – „TikTok“ hitais, Ignas Kurklietis sutiko pasidalinti ir su tv3.lt portalo skaitytojais.
Kaip gi tapo treneriu?
Kaip pats sako, jo kelias į futbolo trenerio darbą prasidėjo visai netikėtai – nuo vieno draugo skambučio, kol pašnekovas dar buvo tik studentas.
„Draugas pakvietė padėti jam treniruoti vaikus – jis ieškojo asistento. Mane gerai pažinojo iš vaikystės laikų, sako: „Gerai žaidei, gal ir dabar žaidi. Norėtum pabandyti padėti man ir pasidalinti patirtimi su jaunaisiais žaidėjais?“. Aš turėdavau daug laisvo laiko vakarais ir ilgai nedvejojęs sutikau“, – prisimena I. Kurklietis.
Iš pradžių Ignas įsivaizdavo, kad asistento darbas bus labai paprastas – „padėsiu lėkštutes, pernešiu vartus ir viskas“. Bet realybė buvo visai kitokia – jau per pirmas treniruotes teko dirbti su mažesnėmis vaikų grupelėmis, aiškinti pratimus.
„Buvo tikrai nelengva. Reikėjo persukti savo mąstymą – iš žaidėjo į trenerį. Bet labai patiko. Ir taip, žiūrėk, iki šiol dirbu. Ir labai tuo džiaugiuosi“, – prisipažįsta futbolo treneris.
Baigęs studijas Ignas Kurklietis suprato, kad būtent šis darbas – jo pašaukimas: „Nusprendžiau išbandyti save būtent ten ir pilnai tam atiduoti visas jėgas ir dėmesį.“
Nuo svajonės būti žaidėju – iki tikėjimo kitų svajonėmis
Ignas sako, kad futbolas jį „užkabino“ iš pirmo žvilgsnio – 2006-ųjų pasaulio čempionato metu. „Meilė futbolui buvo tokia lyg iš pirmo žvilgsnio. Vienas rungtynes peržiūrėjome su tėčiu, ten portugalai žaidė ir pamačiau legendinį Cristiano Ronaldo. Po rungtynių ėjome su tėčiu paspardyti kamuolio tarp medžių ir mane taip užkabliavo, kad dar dabar nepaleidžia tas futbolas“, – juokiasi pašnekovas.
Vaikystėje, žinoma, Ignas ir pats svajojo būti futbolininku. „Treniravausi ir svajojau apie tai, bet gyvenime nutinka visokių dalykų“, – šypteli Ignas.
O dabar jo misija – padėti jauniesiems žengti pirmuosius žingsnius savo svajonių link.
Mažieji žaidėjai – jau tikri žmonės
Ignas šiuo metu treniruoja pačius mažiausius – pirmokus, kurie žavisi futbolu. „Man jie jau atrodo kaip atsakingi ir suaugę žmonės, – juokiasi Ignas, – Pašnekėti moka protingai ir savo nuomonę kartais išreiškia.“
Paklaustas apie iššūkius treniruojant vaikus, Ignas atvirauja: „Aš sunkiųjų pusių nelabai ir matau. Kai tau patinka tai, ką tu darai, ir tu matai, kaip vaikai auga ir keičiasi, tu net negalvoji, kad yra kažkokių sunkumų.“
Anot jo, kiekviena nauja situacija – paprasčiausiai iššūkis, kurį reikia mokėti priimti. „Tu žinai, kad gali padėti, jiems patarti ar pamokyti. Dažnai jų amžiuje yra ašarų, ypatingai, kai pralaimime rungtynes, kai kažkas nepavyksta, bet tada stengiesi viską sukontroliuoti“, – dalijasi I. Kurklietis.
Jis moko vaikus ne tik žaisti, bet ir išgyventi emocijas, išmokti džiaugtis laimėjimais ir išlaikyti pagarbą – net ir tada, kai labai norisi šokinėti iš džiaugsmo ar verkti iš skausmo. „Turime gerbti varžovus, kai nugalime, nes juk būna, kad ir mus nugali. Ir kai pralaimime, norime tos pagarbos, o būna, kad jos ir nesulaukiame. Tai yra etikos pamoka vaikams“, – teigia pašnekovas.
„Ašarų nuvalom tikrai daug, ne vieną, bet kuo labiau augame, tuo daugiau skirtingų patirčių turime. Vaikai pradeda atpažinti emocijas ir pradeda suprasti, kad pralaimėjimai irgi yra proceso dalis. Jie supranta, kad ne visada reikia eiti į tas ašaras, o tiesiog toliau sunkiai dirbti. Tokios gyvenimiškos pamokos pravers jiems ir ateityje, net jeigu ir netaptų sportininkais“, – apie mažųjų ašaras ir nusivylimą pasakoja Ignas Kurklietis.
Širdis lydantys vaizdo įrašai: „norėjosi keisti tą įvaizdį“
Igno Kurkliečio „TikTok“ paskyra tiesiog „sprogsta“ nuo susižavėjusių žmonių reakcijų. O paskyroje jaunasis treneris dalijasi įvairiausiais vaizdo įrašais: nuo juokingų epizodų iki jautrių pamokymų, nuo futbolo aikštės džiaugsmo iki ašarų ir padrąsinimų.
„Visada jaučiau, kad į trenerio darbą dar didžioji dalis visuomenės žiūri paviršutiniškai. Visi galvoja, kad darbo valandų ten nedaug, kad ateini, pabūni, kažką pašneki ir tiek. Norėjosi keisti tą įvaizdį“, – apie tai, kaip galvoje sukirbėjo mintis dalintis turiniu populiarioje socialinių tinklų platformoje, pasakoja Ignas Kurklietis.
Pats treneris sako, jog norėjosi, kad žmonės suprastų, jog realybėje išties būna ir visai kitaip: „Yra trenerių, kurie į treniruotes žiūri kiek kitaip. Jie tam skiria visą savo energiją, laisvą laiką.“
Anot I. Kurkliečio, dalintis turiniu jam atrodo išties svarbu – galbūt kažkada tokius nuoširdžius vaizdo įrašus atras ir būsimieji futbolo treneriai, kuriems tai galės tapti pavyzdžiu, kaip treniruotės gali virsti smagiausia vaikų dienos dalimi.
„Šiais laikais visur daug fake‘o, netikrumo. Su vaikais to nesuvaidinsi. Tad tie vaizdo įrašai yra tikri: tikri pokalbiai, tikros emocijos, tikras progresas. Manęs daug kartų klausė, ar esame kažką perfilmavę. Jeigu net kyla idėja kažką perfilmuoti, tai reiškia, kad neverta tuo ir dalintis“, – atvirauja pašnekovas.
Vaikai, beje, ir patys labai noriai dalyvauja – kai reikia kažko filmavimui, rankas kelia beveik visi. „Man reikia tik išsirinkti tą dieną, kas ateis padėti“, – juokiasi I. Kurklietis.
Paklaustas, ar tėvai taip pat noriai leidžia Ignui kelti vaizdo įrašus iš vaikų treniruočių, jis šypteli: „Džiaugiuosi, kad jie į tai žiūri pozityviai ir man tai leidžia, nes jaučia, kad viskas yra daroma su sveiku protu.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
