„Labai lengva koncertuoti, kai publika nuo pat pirmos dainos iš tavęs perima tavo skleidžiamą bangą, paskui tau atgal ją transliuoja ir tu ja daliniesi iki pat pabaigos. Kažko panašaus tikimės ir iš koncerto Klaipėdos arenoje, nes uostamiestis visada buvo mūsų dainų sostinė. Klaipėdoje mes daugiausia koncertuojame ir ši publika mus labai myli. Todėl į Klaipėdą važiuosime su labai dideliu noru ir užsidegimu“, – sako Neringa Čereškevičienė.
Nors „Tele Bim-Bam“ koncertai didžiosiose scenose – ne naujiena, šiam koncertiniam turui jie pateikė ypatingą staigmeną. Scenoje senajai ir naujajai „Tele Bim-Bam“ kartai akomponuoja simfoninis orkestras, o žiūrovams pramogų nestinga viso koncerto metu.
„Tele Bim-Bam“ vadovė Neringa ne tik puikiai dainuoja ir sugeba į savo daineles įtraukti vaikus, bet ir prieš kiekvieną kūrinį įterpia vienokį ar kitokį pasakojimą, istoriją ir taip į dainą „įveda“ žiūrovus. Laiko ir dėmesio kolektyvo siela skiria ir pažinčiai su simfoniniu orkestru. Simboliška, jog būtent atliekant dainą „Šimtakojis“ ji vaizdžiai pristato ir vaikus, jiems suprantama kalba, supažindina su orkestru ir jame esančių instrumentų garsais.
„Šiuose koncertuose aš jaučiuosi truputį kitaip. Didiesiems solistams atidaviau daug dainų, kurias anksčiau pati dainuodavau. Taip aš geriau matau, kaip mūsų mažieji solistai susitvarko su dainomis. Be to, bendravimas su publika, jos užvedimas yra didysis darbas koncerte, nes atsistoti ir dainuoti, kai dainos jau yra patikrintos ir mėgstamos publikos, yra ganėtinai paprasta. Tuo metu kiekvieną kartą „pagauti“ kontaktą su publika nelengva, reikia ir namų darbus pasidaryti“, – atskleidžia N. Čereškevičienė.
Turo koncertuose skamba 19 gražiausių „Tele Bim-Bam“ dainų, tarp kurių „Mane barė“, „Voras“, „Televizorius“, „Baltoji varnelė“, „Naktelės žiedai“, „Musė“, „Pupa“, „Laivelis“, „Mamos suknelė“ bei kitos iš televizijos laidų ir muzikinių įrašų puikiai pažįstamos kolektyvo dainos.
Įdomu tai, jog šioms dainoms neatsispiria ne tik vaikai, bet ir juos į arenas atlydėję tėvai, dėdės, tetos, seneliai ar kaimynai. Jie taip pat drąsiai trepsi kojomis, ploja ir dainuoja ar bent niūniuoja vaikystę ir nerūpestingas jaunas dienas primenančias melodijas. Arenose susirinkę žiūrovai, jų aplodismentai ir drauge atliekamos dainos neleido abejoti, jog „Tele Bim-Bam“ unikalus ir nesenstantis reiškinys, įdomus ir vaikams ir ne vaikams.
