Kaip laidoje atskleidė T. Burgaila, šiandien jis dalyvauja daugiau nei šimte įmonių veiklos. Pokalbio pradžioje paklaustas apie poilsį verslininkas pripažino, kad atsijungti nuo darbo jam nėra paprasta.
Atskleidė, kaip geriausiai pailsi
„Aš pats vis dar bandau surasti tą formulę, kaip geriausiai pailsėti, nes būna sunku išjungti variklius. Geriausiai veikia kelionės, kai sau griežtai pasakai, kad mėgausiesi viskuo, ką jos duoda. Taip pat sportas – einu į sporto salę, paplaukioju baseine, pasivaikštau.
Kartais padeda ir tiesiog nueiti į barą. Bet geriausias mano atsijungimas būna sekmadienį – niekur neini, guli lovoje, žiūri „Premier“ lygos rungtynes ir užsisakai daug maisto į namus“, – „Žinių radijo“ laidoje pasakojo T. Burgaila.
Verslininkas teigė, kad šiandien labiausiai vargina ne darbų kiekis, o nuolat galvoje besisukančios naujos idėjos. Vos paėmus telefoną į rankas, gimsta vis naujų minčių, ką dar būtų galima sukurti ar išbandyti.
„Bendras įmonių, kuriose vienaip ar kitaip dalyvauju, skaičius turbūt viršija šimtą. Bet dar didesnė bėda yra visos tos galimybės, kurios sukasi galvoje vos tik atsidarai telefoną. Galvoji – ir čia galime, ir ten galime. Pats minčių srautas vargina. Ypač dabar, kai gyvename milžiniškame informacijos kiekyje. Nuo to reikia pailsėti, kažkaip atsijungti nuo ekranų ir informacijos srauto“, – teigė investuotojas.
Įspėja apie didžiulius pokyčius darbo rinkoje
Kalbėdamas apie technologijas, T. Burgaila neslėpė – šiandien aktyviai testuoja praktiškai visus rinkoje pasirodančius dirbtinio intelekto įrankius. Jo įsitikinimu, pasaulis šiuo metu išgyvena vieną svarbiausių technologinių virsmų. Kaip pavyzdį Tadas paminėjo vieną startuolį, kuris padeda automatizuoti klientų aptarnavimą pasitelkiant dirbtinį intelektą.
„Testuoju praktiškai viską, kas yra rinkoje, nes, mano galva, gyvename labai įdomiu momentu. Mes dabar turime keletą įdomių startuolių su dirbtiniu intelektu. Vienas iš jų pakeičia balsu aptarnaujantį žmogų. Atskirti, ar kalbi su žmogumi, ar su dirbtiniu intelektu, faktiškai nebeįmanoma. Gali pasirinkti balsą, tautybę ar kitus parametrus.
Svarbiausia tai, kad robotas jau būna turėjęs milijoną pokalbių, todėl jis numato, kokį klausimą žmogus gali užduoti toliau. Jis gali kalbėti aštuonias valandas be pertraukos ir nepavargsta. Todėl kalbant apie aptarnavimo kokybę, robotas jau labai stipriai lenkia žmogų. Juokingiausia būna tada, kai skambina robotas ir jam atsiliepia robotas“, – juokėsi jis.
Didžiausią nerimą T. Burgailai kelia ne pats dirbtinis intelektas, o tai, kaip sparčiai jis keis darbo rinką. Pasak jo, pirmieji pokyčiai jau matomi klientų aptarnavimo srityje, tačiau ateityje jie palies kur kas daugiau profesijų. Verslininko teigimu, vis sunkiau konkuruoti tampa ir aukštos kvalifikacijos specialistams.
„Jeigu kalbame apie buhalterinę apskaitą, auditą ar teisę, žmogus jau nebegali pavyti dirbtinio intelekto. Tuomet kyla klausimas – kur dėsis žmonės, kurie visą gyvenimą mokėsi būti geriausiais savo srities specialistais? Tikriausiai jie prižiūrės dirbtinį intelektą, bet tokių darbo vietų bus ribotas skaičius. Išeina, kad 90 proc. savo srities specialistų nebelabai turės kur dėtis ir turės persiorientuoti“, – įsitikinęs T. Burgaila.
Verslininko manymu, dar didesni pokyčiai laukia ateityje, kai technologijos pakeis ir kitas dideles profesijų grupes.
„Jeigu žiūrime dar toliau – po 50 ar 100 metų – kalbame apie automobilius, kurie patys vairuos, apie sunkvežimių vairuotojus, kurių tikriausiai nebereikės. Tai labai didelės industrijos. Tuomet valdžios turės ieškoti atsakymo, ką daryti, nes viena svarbiausių žmogaus egzistencijos prasmių yra būti naudingam ir kurti vertę. Tai yra darbas. Čia man atsiranda tam tikra vidinė baimė. Man atrodo, tiesiog atsiras nauji modeliai, kai valstybė ieškos, kaip žmonėms suteikti prasmingos veiklos. Galbūt aš tos ateities ir nebepamatysiu, bet labai įdomu stebėti šį virsmą“, – atviravo jis.
Lietuvai trūksta aiškios krypties
Kalbėdamas apie Lietuvos politiką, verslininkas pripažino, kad didžiausia problema šiandien jam atrodo aiškios valstybės vizijos trūkumas. T. Burgailos teigimu, verslo bendruomenėje vis dažniau jaučiamas nusivylimas.
„Man atrodo, viena didžiausių Lietuvos problemų yra krypties ir vizijos neturėjimas. Kai kalbiesi su baro savininku, gamybos įmonės vadovu ar startuolio kūrėju, sentimentas beveik visur toks pats. Žmonės tiesiog galvoja – mes darysime savo, o jūs darykite, kaip norite. Atsiranda tam tikra apatija. <...> Manau, kad reikia naujo kraujo ir talento Tačiau kodėl talentingas žmogus turėtų eiti į politiką? Dabar, jei pasakai, kad eisi į politiką, daug kas tik pagrūmos pirštu prie smilkinio.
Nes tave rodys per visur, tu iš karto tapsi nevykėliu. Dar yra kitas aspektas, kad ten legaliai neužsidirbsi iš atlyginimo. Man atrodo, kad čia ir yra didžiausia praraja – kaip talentingus žmones atvesti į dabartinę politinę sistemą. Jeigu jie būtų priimti, jeigu jiems būtų suteiktas šansas ir reali galimybė dirbti, manau, tokių žmonių atsirastų. Tačiau šiandien susidaro įspūdis, kad viskas yra užstrigę, o kvietimas ateiti ir padėti dažnai tėra tik imitacija“, – sakė T. Burgaila.
Nors kalbėdamas apie politiką Tadas negailėjo kritikos, vertindamas kasdienį gyvenimą Lietuvoje jis buvo gerokai optimistiškesnis. Verslininkas pabrėžė, kad gyvendamas Vilniuje mato sparčiai augančius verslus, didėjančius atlyginimus ir žmones, kurie nebebijo konkuruoti pasauliniu mastu.
„Man gyvenant savo burbule – Vilniuje – viskas atrodo nuostabu. Žmonės laimingi, verslai auga, atlyginimai didėja, žmonės perka nekilnojamąjį turtą, nors jis jau labai brangus. Nebesijaučiame kažkokie lokalūs ir nebebijome kalbėtis su amerikiečiais ar vokiečiais bei pasakyti, kad esame geresni. Dabar konkurencija yra globali“, – kalbėjo T. Burgaila.
Anot verslininko, šiandien talentingi žmonės, gyvendami Vilniuje, gali dirbti tarptautinėse įmonėse ir konkuruoti su didžiausiais pasaulio miestais, tačiau kartu mėgautis gyvenimo kokybe, kurią siūlo Lietuva.
„Dabar žmogus, sėdintis Vilniuje, gali gauti tokį patį atlyginimą ir konkuruoti su specialistais didžiausiuose pasaulio miestuose. O kartu gali nueiti į Bernardinų sodą, nuvažiuoti į Neringą, o oro uostas nuo namų dažniausiai bus vos už dešimties minučių kelio automobiliu. Ta gyvenimo kokybė yra, nors ir ne visiems tolygi, bet yra. Kiek keliavau ir kiek pamačiau pasaulio, man Lietuva yra geriausia vieta gyventi“, – sakė investuotojas.
Svarstė persikelti į JAV, tačiau persigalvojo
Pokalbio metu T. Burgaila taip pat atskleidė, kad kadaise su šeima buvo rimtai svarstęs persikelti gyventi į Jungtines Valstijas – Floridą arba Kaliforniją. Tačiau vienas pokalbis visiškai pakeitė jo požiūrį. Gyvendamas Kalifornijoje jis susipažino su verslininku iš Pietų Afrikos Respublikos, kuris priminė, kokį pranašumą turi maža valstybė.
„Jis man pasakė: „Tadai, tu gyveni nerealiausioje vietoje, nes vienu skambučiu gali susitikti su bet kuo. Esate maži, vietiniai ir niekada nesijaučiate svetimi. To čia niekada nebus. Taip, galbūt čia užkariausi daugiau, pažinsi daugiau žmonių, bet to jausmo niekada neturėsi.“ Ir jis pats galiausiai grįžo gyventi į Pietų Afrikos Respubliką, nors Jungtinėse Valstijose buvo praleidęs nemažai metų. Tas pokalbis mane privertė susimąstyti.
Dažnai sakome, kad kitur žolė žalesnė, bet iš tiesų Lietuvoje mes daug ką turime. Esame maža bendruomenė, pažįstame vieni kitus, todėl pagalvojau – gal kaip tik reikia stengtis dėl žmonių čia. Kai aplinkiniams gera, gerai jautiesi ir pats, o tokius pokyčius mažoje šalyje sukurti gerokai lengviau nei didelėje. Šią mintį įsidėjau į galvą ir su žmona nusprendėme, kad mūsų dukra augs Lietuvoje, gyvens senamiestyje, eis į lietuvišką mokyklą, o mes kursime savo gyvenimą čia ir žiūrėsime, kaip čia pasenti“, – pasakojo T. Burgaila.
Visą pokalbį galite klausyti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
