Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jo rašomi tekstai abejingais nepalieka nei vieno, o muzika per kiekvieną koncertą ir vakarėlį šokdina minias klausytojų. Ir vis dėlto Gabrielius LiaudanskasSvaras, grupės „G&G Sindikatas" narys, nesėdi nuo ryto iki vakaro vien tik muzikos įrašų studijoje. Jaunimo ir suaugusiųjų neformaliojo ugdymo sritis atlikėjui – dar vienas pragyvenimo šaltinis bei malonumas, kuriuo Svaras užsiima jau ne vienerius metus.

REKLAMA

Šiandien didžiausia Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų sąjunga – Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) – pasveikins atlikėją kaip labiausiai jaunimui nusipelniusį metų žmogų. Šia proga kalbamės su juo apie jaunus žmones bei suaugusiuosius, jų vertybes ir problemas.

Svarai, ne paslaptis, jog be muzikos turi ir kitų užsiėmimų. Vienas jų – bendravimas, darbas su jaunimu. Kokiais būdais tai darai?

REKLAMA
REKLAMA

Visaip būna: vedu seminarus, moderuoju diskusijas, dalyvauju socialiniuose, kūrybiniuose projektuose. Šia veikla užsiimu apie 6 – 7 metus ir tam turiu keletą priežasčių: pirma, visada norėjau ir stengiausi daryti tik tai, ką noriu ir kas tikrai patinka, antra – tikiu, kad posakis „pradėk nuo savęs" nėra vien tik tušti žodžiai, o trečia – visą gyvenimą mane supa jauni žmonės. Be to, ir pats nesu senas (šypsosi).

Nuo pat jaunų dienų esu visuomenės stebėtojas, o jaunimas yra ta terpė, kurioje daugiausia maišto ir iniciatyvos, todėl man ji itin įdomi.

Ar pedagoginės krypties mokslai turėjo įtakos darbui su jaunimu?

Studijuoti pradėjau vėliau, nei dirbti su jaunimu. Iš esmės baigti mokslai mano veikloje nieko nepakeitė, tik retais atvejais prireikia įrodymo, jog turiu atitinkamą išsilavinimą ir neatėjau čia tiesiog iš gatvės.

Kada nors galvojai apie darbą mokykloje?

Mokykloje dirbti kol kas nenorėčiau. Mokytojai, mano nuomone, vis dar ganėtinai suvaržyti ir stipriai priklausomi nuo mokyklų vadovybės. Būdamas mokytoju negalėčiau būti tuo, kuo esu, tektų dirbti įsispraudus į pakankamai griežtus rėmus.

REKLAMA
REKLAMA

Kokia tavo nuomonė apie jaunimo organizacijas? Ar gali išskirti įsimintiniausius jų projektus, renginius, kuriuose dalyvavai?

Be abejonės, jaunimo organizacijos ir jų veiklos yra labai reikalingos. Pats su jais nemažai bendrauju, kartais dalyvauju jų organizuojamuose projektuose, tačiau išskirti nenoriu nei vieno. Svarbiausia, kad nei viena veikla nebuvo tokia, po kurios grįžęs namo sakyčiau „ne, daugiau niekada...".

Kaip, tavo manymu, sudominti jaunimą tuo, kas, pasak suaugusiųjų, jiems nėra įdomu (valstybinės šventės, svarbios tautai datos ir pan.)?

Kad mes iš esmės nieko nedarom. Jeigu nori sudominti jaunimą, daryk tai jo kalba, o mes linkę viską planuoti iš 50-mečio žmogaus pozicijos. Derėtų pradėti ieškoti naujų rakursų, idėjų. Suaugusieji nesistengia suprasti jauno žmogaus, déjà, labiau linkę jį kuo nors kaltinti ar ignoruoti. Rašytoja Vanda Juknaitė yra pasakiusi, jog suaugusieji ir jaunimas tarsi gyvena paraleliniuose tuneliuose, kurie niekaip nesusikerta. Galbūt čia mums pirmiems vertėtų žengti žingsnį susikalbėjimo ir supratimo link, juk mes, suaugusieji, turime daugiau patirties, galimybių ir įrankių problemoms spręsti. Šiuolaikinis jaunimas kartais neatsirenka, kas yra kas, taigi mūsų pareiga jiems padėti susivokti. Svarbiausia, ką noriu pasakyti – reikia daugiau dirbti, o ne kalbėti, ir ilgainiui, bet tikrai ne rytoj, sulauksime geresnių rezultatų. Visuomenės vidinė būsena – tai turėtų būti mūsų darbo ir veiklų prioritetas.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip mokai savo vaikus pažinti, mylėti ir gerbti Tėvynę?

Iš tiesų stengiuosi tai daryti, bet kol jie pakankamai maži, dar nepavyksta pasikalbėti rimtesnėmis temomis. Tačiau viskas prieš akis. Šiuo metu su šeima pakankamai dažnai važinėjame po Lietuvą. Čia tikrai yra ką pamatyti, ir , manau, vertėtų ir savo kraštą apžiūrėti, o ne tik į užsienį keliauti.

Labai noriu, kad mano vaikai gerbtų ir mylėtų vienintelę Tėvynę, kurioje jie gimė.

Kokia tavo nuomonė jaunimo emigracijos klausimu?

Esu linkęs tikėti, jog dauguma išvyksta skatinami smalsumo pamatyti kitas šalis. Ir kodėl gi jiems nepamačius pasaulio? Jie suvokia, jog darbą galima susirasti ir čia, Lietuvoje. Žinoma, negaliu atsakyti už visus, kiekvienas turi savo priežasčių, tačiau svarbiausia, kad šie jaunuoliai nepasimestų, suvoktų ryšį tarp savęs ir Tėvynės, šeimos, draugų – to, kas jiems artimiausia.

REKLAMA
REKLAMA

Blogiausia būna nebent tada, kai užsienin išvykę tautiečiai ima visais įmanomais būdais „juodinti“ savo gimtąją šalį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų