Šį kartą Stumbrai grįžo iš Maldyvų, tai buvo ne tik atostogos, bet ir svarbi šventė šeimoje. Pora paminėjo 15-asias vestuvių metines.
Taip pat Inga atskleidė, kad turi neįprasta hobį, ji mėgsta rinkti ir kolekcionuoti kriaukles. Pasirodo, kriaukles, parsivežtas iš egzotinių šalių moteris laiko vitrinoje, kaip eksponatus.
„Pamenu, kai vaikystėje, svečiuodavausi pas senelius, susižavėjau senelio turima kriauklių kolekcija, senelis pasakojo, kad jas parsivežė iš įvairių aplankytų vietų, jos buvo didelės, įvairios ir labai įspūdingos. O pati nejučia jomis susižavėjau, kuomet pradėjome keliauti po egzotiškus kraštus, pamačiau vietinius jomis prekiaujant. Pamaniau, kad geriausias suvenyras, kurį tik galima būtų parsivežti yra vietiniuose vandenyse randama kriauklė. Taip nejučia pradėjau jas kolekcionuoti“, – apie pradžią kalbėjo moteris.
Pasak Ingos, skirtingose šalyse galioja skirtingi įstatymai ir ne visur leidžiama išsivežti net mažiausią kriauklytę: „Tačiau jei kriauklė ar koralas yra pirktas, tada leidimas duodamas. Aš kolekcionuoju dideles kriaukles, kurių ant kranto nerastumėte, jas dažniausiai perku pas vietinius prekeivius.
Pavyzdžiui, Karibuose, o būtent Dominykoje kriaukles nėra vertinamos, ten iš strombų yra išimamas moliuskas, o pati kriauklė yra išmetama, dviejų delnų didumo kriauklė galima nusipirkti už 10-20 dolerių. Viešint Maldyvuose, neteko sutikti viešbutyje nei vieno prekeivio, prekiaujančio kriauklėmis, tad teko jas pirkti oro uoste, tai buvo kol kas brangiausia kriauklė, kurią įsigijau, ji kainavo 120 eurų.“
Kriauklę leidžiama vežtis, jei ši yra pirkta: „Žinoma, prieš tai svarbu tuo įsitikinti. Taip pat, galioja nustatytas sąrašas pagal tarptautines prekybos konvencija, kuri reguliuoja vežamų kriauklių kiekį. Kadangi visos mano kriaukles buvo pirktos, išvalytos ir sutvarkytos, ir jų veždavau dažniausiai po vieną, problemų niekada nekilo.“
Moteris pasakojo, kad Mauricijaus paplūdimyje yra sutikusi tikrą kriauklių prekeivį: „Jis kasdien nešiodavosi po dvi didžiules dėžes su įvairiausiomis kriauklėmis, buvo be galo įdomu jo klausyti, kur ir kokios rūšys yra randamos, jis vartė kriauklių knygą ir rodė kiekvieną egzempliorių gyvai. Iš Mauricijaus parsivežiau net dvi tos pačios rūšies dideles kriaukles, vieną vyriškos lyties, kitą moteriškos, pasirodo, būna net taip.“
Inga kriaukles tiesiog kolekcionuoja ir joms turi atskirą vitriną, kur eksponuoja visą kolekciją: „Manau, tai geriausias suvenyras iš egzotinių salų. Turiu atsivežusi iš Karibų, Maldyvų, Mauricijaus, Seišėlių, Malaizijos, Indonezijos, daugumos kitų egzotinių kraštų, kuriuose lankėmės.“
Moteris prisipažino, kad svajoja kada nors nardydama surasti ir ištraukti įspūdingiausią savo kolekcijos egzempliorių: „Rinkti mažas kriauklytes vaikščiojant paplūdimyje yra mūsų šeimos maža tradicija, kadangi nemažai jų pažįstame, tad smagu pažinti ir išsiaiškinti, kokia fauna mus supa. Maldyvuose, kriauklių įvairovė buvo išties įspūdinga.“
