Jos matymas silpnėti pradėjo dar besimokant pradinėse klasėse. Iš pradžių medikai Viktorijai parinko akinius, o vėliau, jai ėmus lankyti sportinių šokių treniruotes, ir lęšius, rašo pranešime spaudai.
„Pirmi kartai ir nežinia mus visada baugina. Neramu buvo ir mokantis įsidėti lęšius, ir ryžtantis operacijai. Juk vis dėlto tai – akis. O jeigu kas nors nepavyks, bus nepatogu?“, – savo nuogąstavimus prisimena pašnekovė.
Lazerine regos korekcija ji domėjosi ne vienerius metus, bet motyvacijos ir drąsos kreiptis į specialistus vis pritrūkdavo.
Anot Viktorijos, lęšiai turi daug privalumų – prie jų greitai pripranti, išmoksti prižiūrėti, o matai lyg neturėtumei jokių sutrikimų. Tiesa, reikia būtinai vakare juos išsiimti, į kelionę įsidėti net kelias poras, saugoti nuo išdžiūvimo bei skilimo.
„Kartais viskas įvyksta be priežasties, o sutrūkusį lęšį pašalinti iš akies būna labai sunku... Yra pasitaikę tokių komplikuotų situacijų, kad ligoninės priimamasis atrodė vienintelė išeitis jas išspręsti“, – pasakoja Viktorija.
Būtent po paskutinio sudėtingo lęšio skilimo ji nebedvejojo – pokyčiai būtini. Mergina rekomendacijų prašė bičiulių, informacijos ieškojo internete. Labiausiai ją sudomino didžiuosiuose miestuose padalinius turinti akių klinika „Lirema“, viešojoje erdvėje besidalijanti realiomis pacientų istorijomis bei patirtimis. Į konsultaciją atvykusią Viktoriją prieš ir po operacijos apžiūrėjo klinikos optometrininkė Rasa Palevičienė. Pacientai buvo pasiūlytos dvi jai tinkančios procedūros –su pjūviu arba be.
„Pasirinkau ilgesnį kelią. Bet taip norėjau“, – apsisprendimą koreguoti regėjimą lazeriu be pjūvio komentuoja žinoma stilistė.
Operacija, anot jos, buvo beskausmė ir truko vos kelias minutes. Ją atliko akių ligų gydytoja mikrochirurgė Lolita Pošiūnienė.
Pirmos trys dienos Viktorijai buvo nepaprastos – dėl akių jautrumo mergina stengėsi jas leisti tamsioje erdvėje. Tam labiausiai tiko namų vonia, kuriam laikui tapusi ir pašnekovės miegamuoju, ir virtuve.
„Paskui dar mėnesį reikėjo pasaugoti akis, bet jausmas, kai viską matai ir nebereikia niekuo rūpintis, yra nesusakomas! Galiu nardyti, pamiršti vakarines lęšių išėmimo procedūras ir kitus dalykus. Iš įpročio dar ne vieną vakarą eidavau į vonią ir ieškodavau jiems skirto konteinerio... Kol, su didžiuliu džiaugsmu, viso to turto neišmečiau į šiukšlių dėžę! Dabar esu laisva ir džiaugiuosi, kad puikiai matau“, – patikina Viktorija.
