Sakau tai iš karto, nes žmonėms reikia paaiškinti. Žmonės yra užimti, jie neturi laiko gilintis, žmonės daro skubotas išvadas, jei nepaaiškini. Todėl paaiškinti yra svarbu. Aš išvykau. Trumpam. Aš dažnai išvykstu. Išvykęs daug sužinai. Ir apie statybas. Ir apie kitus dalykus.
– Mokėsite kortele?
– Taip.
– Gerai. Koks ten jūsų pin kodas? – paklausė garsiai, kaip kalba kasos aparatų garsų ir žmonių šurmuly dienas leidžianti kasininkė, man ištiesus savo kreditinę sumokėti už vandenį. Ir dar šį bei tą.
– Pasakyti? Dabar? Garsiai?
– Ne, per Naujus metus, laikrodžiui mušant dvylika, į ausytę. Dabar. Kas ten per skaičiai, kurių nebūčiau girdėjusi?
Nebebuvo kada inkšti – pasakiau. Nepratęs tokių dalykų diktuoti balsu, tai tyliai taip, ženkliai palinkęs link gerbiamosios, vos girdimai ištariau.
– Aštuoni- du- nulis- nulis?– garsiai pasitikrina pardavėja. – Na, matot, nieko nenutiko. Ateisit dažniau – kartot nereikės, atsiminsiu, mano atmintis skaičiams gera.
Taip. Jie čia, Taškente, sako pardavėjams pin kodus! Garsiai. O restorane dar ir korteles atiduoda, nes nešiojamus terminalus tik vienetai turi. Su kodais ant lapelių užrašytais anie nusineša ir gražina jas po kokių keliolikos minučių.
– Pas jus ne iš karto suveikė, – sako grįžusi, ryškiu, vidurinės Azijos moterims būdingu makiažu pasipuošusi padavėja. – Bet patikrinom, sąskaitoj pinigų yra, tai pabandėm iš naujo. Pavyko.
Patikrino jie. Paskui paaiškino. Paaiškinti svarbu, paaiškinus ne taip viskas dramatiškai atrodo.
Sako čia – pasitikėjimas. Gal. Bet ne visur jis yra. Va, prieš tuokiantis, reikia privalomą medicininę patikrą praeiti. Su psichiatrų komisija. Vien pasitikėjimo negana. Pasakoja, kad sėdi net ne vienas, o trys rimti tokie, prie stalo, klausimus suktus užduoda. Visuomet viskas baigiasi gerai, aišku, vestuvės juk visiems patinka. O ir lengvai prasisukti su ta patikra galima, ne viskas nuodugniai ten tiriama. Bet va ŽIV testas – privalomas. Čia jau griežtai. Nes mokamas jis. O kur pinigai – ten jau atsainumas baigiasi.
Išsiskirti Uzbekijoje sudėtingiau. Tam, kad tai nutiktų, visų pirma privalu nešti paraišką savo gyvenamo rajono administracijai. Tarkim pas kokius, vietinius Viršuliškių vadovus. O tie sako:
– Ne, gerbiamasis, nieko nepavyks. Nepyk. Kažką ten darykit, taikykitės, galvokit. Pa mus rajone šiemet jau šešiolika skyrybų buvo. Nekaip atrodom kitų akyse. Nesmagu kažkaip. Pakaks. Pakentėkit. Va, jei labai dar reikės, sausio penktą ateikit. Po švenčių taip iš karto ir atneškit paraišką. Tada žiūrėsim, nusinulins viskas ir pamatysim, ką padaryti tada galėsime. Gal pavyks.
Gerai, kai žmonėms paaiškina. Kai padeda suprasti dalykus.
Nes kas mes tokie, be pagalbos vieni kitiems.
P.s. skaičiai, paminėti istorijoje, nebūtinai turi sutapti su skaičiais realiame gyvenime.
Laida „Starkus stato“ žiūrovus pasieks naujame TV3 rudens sezone! Čia turėsite galimybę stebėti apleisto namo statybos darbus, iškylančius iššūkius bei išgirsti patarimus, kaip sutaupyti ir atrasti geriausius sprendimus įsirenginėjant būstą.
