Tai pirmasis garsaus lenkų tapytojo ir jo žmonos pilnametražis filmas, sukurtas už pačių autorių lėšas, sutuoktiniai patys buvo ir režisieriai, ir scenarijaus autoriai, ir prodiuseriai, o W. Sasnalis – dar ir operatorius.
„Iš tolo vaizdas gražus“ nufilmuotas atokiame Lenkijos kaime nuostabaus peizažo apsuptyje, tačiau jo grožybės šviečia tik iš tolo – priartinus vaizdą išryškėja šokiruojanti išvirkščioji pusė. „Lenkijos kaimo pragaras“, „pasakojimas iš dienų pabaigos“, „kanibalistinis materializmas“ – tokiais ir panašiais epitetais kino kritikai mini šį kūrinį, kuriame negailestingai apnuoginami Lenkijos socialiniai ir istoriniai skauduliai bei išviešinamas pačioje žmogaus prigimtyje glūdintis blogis.
Kvapą gniaužiantys ilgi Wilhelmo Sasnalio kadrai kaimo vaizdus paverčia fotorealistine tapyba, kurioje atskleidžiama skurdo ir purvo pritvinkusi realybė. Sasnaliai eksperimentuoja naudodami fiksuotą kamerą, leidžiančią veikėjams išeiti už kadro ribų, pasirenka visiškai netikėtus žiūros kampus, tačiau labiausiai įsimena akį rėžiantis natūralizmas.
Kino kritikas Linas Vildžiūnas apie šį filmą yra pasakęs: „Galima tik pavydėti tokio kino. Arba šalies, kurios visuomeninis klimatas išprovokuoja tokius meno kūrinius.“
Filmas „Iš tolo vaizdas gražus“ ŠMC kino salėje rodomas nuo trečiadienio, kovo 6 d.
