• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Maždaug 9 hektarų plotą užimančiose Petrašiūnų kapinėse – gausybė Lietuvai svarbių ir iškilių žmonių amžinojo poilsio vietų. Čia atgulė garsūs šalies politikos veikėjai, kalbininkai, skulptoriai, menininkai, visuomenės veikėjai.

GALERIJA (27)

Maždaug 9 hektarų plotą užimančiose Petrašiūnų kapinėse – gausybė Lietuvai svarbių ir iškilių žmonių amžinojo poilsio vietų. Čia atgulė garsūs šalies politikos veikėjai, kalbininkai, skulptoriai, menininkai, visuomenės veikėjai.

REKLAMA

Vaikštant po Petrašiūnų kapines Kaune, į akis krenta daugybė žinomų vardų.

Čia palaidoti istoriškai svarbūs asmenys, kovoję už Lietuvą, jos nepriklausomybę, formavę šalies politiką, priėmę lemiamus sprendimus, mūsų kalbos kūrėjai ir puoselėtojai, kultūros sferos ikonos.

Alma Adamkienė

Pirmoji šalies ponia, lietuvių visuomenės veikėja, filantropė Alma Adamkienė, prezidento Valdo Adamkaus žmona, įsirašė į daugelio lietuvių širdis.

REKLAMA
REKLAMA

Ji ne tik puikiai atstovavo Lietuvą būdama pirmąja šalies ponia, bet ir užsiėmė tauria veikla: įkūrė Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondą, veikusį iki 2014-ųjų birželio, kuris rūpinosi Lietuvos kaimo vaikų rėmimu, vaikų namų auklėtinių globa.

REKLAMA

A. Adamkienė rėmė vaikų ligonines, globos namus, provincijos mokyklas, rūpinosi vaikų užimtumu ir lavinimu, kiekvienais metais mokyklų bibliotekas pildė naujomis knygomis, kasmet rengė labdaros aukcionus. 2004 m. Šepetos pagrindinei mokyklai suteiktas A. Adamkienės vardas.

Pirmosios šalies ponios gyvybė užgeso 2023 m. gegužės 21-ąją, einant 97-uosius metus, užklupus sunkioms sveikatos problemoms, dėl kurių ji ilgą laiką praleido ligoninėje.

REKLAMA
REKLAMA

Almos Adamkienės kapas (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)

Irena Matijošaitienė

Irena Matijošaitienė – verslininkė, Kauno miesto savivaldybės politinė veikėja, Kauno miesto Tarybos narė, buvusi Kauno mero Visvaldo Matijošaičio žmona.

I. Matijošaitienė 2013-aisiais, nukritusi nuo laiptų, patyrė kaukolės ir stuburo traumas, buvo kelias dienas gydoma intensyvios terapijos skyriuje, tačiau jos gyvybė užgeso 2013 m. kovo 14-ąją. Jai buvo 55-eri.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Irenos Matijošaitienės kapas (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)

Leonidas Donskis

Leonidas Donskis – garsus Lietuvos filosofas, eseistas, pedagogas, visuomenės veikėjas ir politikas, buvęs Europos Parlamento narys, humanitarinių ir socialinių mokslų daktaras.

 L. Donskis tyrinėjo šiuolaikinę socialinę, politinę ir kultūros filosofiją, šiuolaikinę visuomenę ir kultūrą, jo veikalai – tarpdisciplininio pobūdžio.

REKLAMA

Jo gyvybė užgeso 2016 m. rugsėjo 21 d. Vilniuje, amžinojo poilsio jis atgulė Petrašiūnų kapinėse. 2017-aisiais L. Donskio vardu pavadinta Vytauto Didžiojo universiteto socialinių ir humanitarinių mokslų biblioteka.

Juozas Naujalis

Profesionaliosios lietuvių muzikos pradininku tituluojamas Juozas Naujalis – garsus lietuvių kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas. Pirmojo lietuviško knygyno Kaune steigėjas, Kaune įsteigė privačią muzikos mokyklą, kuri suvalstybinus tapo Kauno muzikos mokykla, dabar – Kauno konservatorija.

REKLAMA

J. Naujalis yra ir Dainų šventės pradininkas, vienas iš rengėjų, vyriausiasis dirigentas. Kompozitorius mirė 1934 m. rugsėjo 9 d.

Kompozitoriaus Juozo Naujalio kapas (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)

Ričardas Mikutavičius

Petrašiūnų kapinėse ne vieno akį traukia kunigo, poeto, kolekcininko Ričardo Mikutavičiaus kapas. R. Mikutavičius buvo Vytauto Didžiojo, Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos), Aleksoto bažnyčios klebonas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kunigo gyvenimo baigtis buvo tragiškas – 1998 m. liepos 1 d. jis buvo nužudytas, tačiau klausimų jo istorijoje vis dar daugiau nei atsakymų. 1999 m. kovo 31-ąją R. Mikutavičius perlaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Kunigo Ričardo Mikutavičiaus kapas (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)

Kazimieras Būga

Kazimieras (Kazys) Būga buvo vienas žymiausių lietuvių kalbos tyrinėtojų, profesorius. Jis tyrinėjo lietuvių kalbos kirčiavimą, istorinę jų kilmę, išaiškino daugelio lietuviškų žodžių kilmę.

REKLAMA

1924 m. birželį peršalo, susirgo, ligai persimetus į smegenis, sveikata vis prastėjo, mirė naktį iš gruodžio 1-osios į 2-ąją Karaliaučiuje, tačiau seno bičiulio dėka jo kūnas buvo pargabentas į Lietuvą ir iškilmingai palaidotas Kauno kapinėse, vėliau palaikai perkelti į Petrašiūnų kapines.

Kalbininko Kazio Būgos kapas (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)

Jonas Jablonskis

Lietuvių kalbos tėvu tituluojamas Jonas Jablonskis (Rygiškių Jonas) – žymiausias šalies kalbininkas, bendrinės kalbos normintojas, laikraščių „Aušra“ ir „Varpas“ bendradarbis.

REKLAMA

J. Jablonskio išleisti vadovėliai padėjo tvirtą pamatą nusistovėjusiai lietuvių kalbos rašybai ir skyrybai, apvalė lietuvių kalbą nuo barbarizmų, naujadarų, pasiūlė naujų ir šiandien kalboje vartojamų žodžių, sukūrė ir padėjo kurti daugybę terminų.

1860-aisiais Marijampolės apskrityje, Kubilėliuose gimęs lietuvių kalbos tėvas mirė 1930 m. vasario 23-ąją Kaune, čia ir palaidotas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kalbininko Jono Jablonskio kapas (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)

Ričardas Vitkaitis

Trisdešimt metų atidavęs teatro scenai, Ričardas Vitkaitis savo talentą skleidė ne tik teatre, bet ir režisuodamas televizijos serialus, kurdamas masinių renginių scenarijus, o pastaraisiais metais itin sėkmingai save realizavo tarptautiniuose projektuose. Jis buvo menininkas, nuolat ieškantis naujų formų ir ryšio su žiūrovu.

REKLAMA

Ričardas Vitkaitis gimė 1972 m. kovo 19 d. Kaune. Save jis įsivaizdavo tik aktoriumi, todėl pasirinko studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1990–1994 m. mokėsi I. Bučienės, A. Dapšio bei E. Gabrėnaitės kurse, o 1995 m. buvo pakviestas į Nacionalinį Kauno dramos teatrą. Čia jis nuosekliai skleidėsi kaip aktorius, o 2011 m. debiutavo ir kaip režisierius, pastatęs spektaklį „Tegyvuoja Bušonas!“.

REKLAMA

 

Česlovas Norvaiša

Č. Norvaiša gimė 1935 metais Šiauliuose, 1960 metais baigė Kauno medicinos institutą, dirbo Kauno onkologinio dispanserio chirurgu, Kauno radijo gamyklos sanatorijos „Banga“ vyriausiuoju gydytoju.

1963–1985 metais su žmona Jūrate Norvaišiene buvo Kauno profsąjungų kultūros rūmų pramoginių šokių ansamblio šokėjai, nuo 1965 metų organizavo tarptautinį pramoginių šokių konkursą „Gintarinė pora“.

REKLAMA
REKLAMA

1967–1974 metais Č. Norvaiša dalyvavo pasaulio ir Europos pramoginių šokių čempionatuose, 1964–1974 metais tapo Lietuvos sportinių šokių čempionu.

Nuo 1974 metų kartu su J. Norvaišiene vadovavo sportinių šokių klubui „Sūkurys“, dirbo treneriu, kartu su žmona kūrė choreografijas dramos spektakliams.

Č. Norvaiša 1992–2000 metais buvo Lietuvos sportinių šokių federacijos prezidentas.

1996 metais jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2005 metais Kūno kultūros ir sporto departamento I laipsnio ordinu su grandine „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpine žvaigžde.

2017 metais J. ir Č. Norvaišos paskelbti Kauno miesto garbės piliečiais.

 

Vladas Garastas

Krepšinį jis žaidė 1952–1955 m. Kauno „Žalgiryje“, o nuo 1956 m. pradėjo trenerio karjerą Biržuose.

1979–1989 m. V.Garastas treniravo „Žalgirį“. Jo treniruojama vyrų krepšinio komanda SSRS čempionatuose tris kartus laimėjo aukso medalius (1985–1987 metais).

Vėliau V.Garastas ėjo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio (1992–1997 metais) pareigas. Jo treniruojama Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1995 metais tapo Europos čempionato sidabro medalio laimėtoja ir 2 kartus  olimpinių žaidynių (1992 metais Barselona ir 1996 metais Atlanta) bronzos medalininke.

REKLAMA

2003–2011 metais V. Garastas ėjo Lietuvos krepšinio federacijos prezidento pareigas.

Tarp žymiausių trenerio auklėtinių yra Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis ir kt.

Juozas Zikaras

Juozas Zikaras buvo vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių, profesorius, buvo Lietuvos dailininkų draugijos pirmininkas.

Viena žymiausių J. Zikaro kurtų skulptūrų – „Laisvė“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune, paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę „Prie kapo“, paminklai Jonui Basanavičiui, Simonui Daukantui ir Vincui Kudirkai.

Ir jo kapas Petrašiūnų kapinėse – tarsi duoklė jo darbams. Tai jo paties kurto paminklo, pavadinimu „Sielvartas“, kopija. Garsiausio Lietuvos skulptoriaus gyvenimo pabaiga buvo tragiška – jis mirė 1944 m. lapkričio 10-ąją, kaip teigiama, išgėręs nuodų.

Skulptoriaus Juozo Zikaro kapas (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)

Antanas Žmuidzinavičius

Vienas garsiausių Lietuvos dailininkų, tapytojas, grafikas, kolekcionierius, vienas iš Lietuvių dailės draugijos įkūrėjų, buvęs Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas.

A. Žmuidzinavičius tapė peizažus, portretus, buitinio žanro kūrinius, religinius paveikslus, apipavidalino knygas, sukūrė taikomosios grafikos darbų. Dailininko darbų turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vytauto Didžiojo karo muziejus.

REKLAMA

A. Žmuidzinavičius mirė 1966 m. rugpjūčio 9 d. Kaune, 1989 m. Seirijų gimnazijai suteiktas jo vardas. Petrašiūnų kapinėse kartu palaidota ir jo žmona Marija Žmuidzinavičienė.   

Dailininko Antano Zmuidzinavičiaus ir jo žmonos Marijos kapas (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)

Stasys Raštikis

Stasys Raštikis – Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, politikas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras. Jo iniciatyva pertvarkyta Lietuvos šaulių sąjunga. Po pasitraukimo iš Lietuvos, buvo aktyvus išeivijos veikėjas.

1896 m. rugsėjo 13-ąją gimusio S. Raštikio gyvybė užgeso 1985 m. gegužės 3 d. Los Andžele, 1993-aisiais jo palaikai pervežti į Kauną ir palaidoti Petrašiūnų kapinių panteone.

Šalia S. Raštikio amžinojo poilsio atgulė ir jo žmona Elena Smetonaitė-Raštikienė, Antano Smetonos dukterėčia, ir dukros – Aldona Raštikytė, mirusi tremtyje, Meilutė Raštikytė ie Laimutė Raštikytė.

Stasio Raštikio kapas (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)

Antanas Merkys

Petrašiūnų kapinėse palaidotas ir teisininkas, karininkas, politikas, paskutinis tarpukario Lietuvos Ministras Pirmininkas, buvęs ir Krašto apsaugos ministras Antanas Merkys, prezidentui Antanui Smetonai pasitraukus iš Lietuvos ėjęs prezidento pareigas.

REKLAMA

Sovietams okupavus Lietuvą, A. Merkys buvo suimtas ir su šeima ištremtas, jam buvo skirti 25 metai kalėjimo Vladimire. 1954-aisiais, suteikus malonę, paleistas be teisės sugrįžti į Lietuvą, tačiau 1955 m. mirė Malenkų invalidų namuose.

Ministro Pirmininko Antano Merkio kapas (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)

Viktoras Valašinas

Lietuvių aktorius ir režisierius Viktoras Valašinas dirbo Kauno dramos teatre, buvo šio teatro aktorius, nuo 1998-ųjų ėjo Kauno menininkų namų direktoriaus pareigas. Sukūrė daugybę teatro ir kino vaidmenų.

Už nuopelnus 2000-aisiais V. Valašinui įteiktas Lietuvos Respublikos nepriklausomybės medalis, 2009 m. jis apdovanotas trečiojo laipsnio Santakos garbės ženklu. Jo gyvybė užgeso 2018-ųjų sausio 1 d. Kaune.

Aktoriaus Viktoro Valašino kapas (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)

Algimantas Masiulis

Algimantas Masiulis – iškilus Lietuvos kino ir teatro aktorius, per karjerą sukūrė daugiau nei 160 vaidmenų teatre, filmavosi daugiau nei 100 filmų. A. Masiulis dirbo Panevėžio dramos teatre, vėliau Kauno valstybiniame dramos teatre.

1996 m. aktorius apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, įvertintas ir daugybe kitų apdovanojimų. A. Masiulis mirė 2008 m. rugpjūčio 19 d., po ilgos kovos su onkologine liga. Jam buvo 77-eri.

REKLAMA

Aktoriaus Algimanto Masiulio kapas (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)

Petras Babickas

Petras Babickas buvo garsus lietuvių fotografas, žurnalistas, rašytojas, pirmasis Lietuvos radijo pranešėjas. P. Babickas sukūrė filmus apie svarbius šalies politikos, visuomenės, kultūros veikėjus.

Antrojo pasaulinio karo metais pasitraukęs iš Lietuvos gyveno Vokietijoje, vėliau Italijoje, Kanadoje, Brazilijoje, buvo aktyvus išeivijos veikėjas.

Paskutines savo gyvenimo akimirkas praleido Rio De Žaneire, kur 1997 m. rugpjūčio 27-ąją ir užgeso jo gyvybė. 2006-aisiais P. Babickas perlaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Petro Babicko kapas (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)

Pranas Mažylis

Pranas Mažylis – itin garsus Lietuvos gydytojas akušeris-ginekologas, profesorius, vienas iš kraujo perpylimo pradininkų Lietuvoje, vienas iš Kovos su vėžiu draugijos steigėjų.

Už Antrojo pasaulinio karo metais vykdytą holokausto aukų gelbėjimą 2006 m. jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Šiandien veikia jo vardo gimdymo namai Kaune.

P. Mažylis mirė 1966 m. vasario 28 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse kartu su žmona Antanina Mažyliene ir sūnumi Jonu Mažyliu.

Gydytojo Prano Mažylio kapas (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų