Šimtametis su savo mylimąja švęs 66-ąsias vedybų metines

Birželio 13 dieną šimto metų jubiliejų švenčiantis Šlienavos kaimo (Samylų seniūnijos) gyventojas Pranas Garmus iš kitų Kauno rajono ilgaamžių išsiskiria tuo, kad ilgame gyvenimo kelyje jį vis dar lydi sutuoktinė Marijona. Šiemet Garmai minės šešiasdešimt šeštąsias vedybų metines. Jie džiaugiasi dviem iš trijų vaikais (jauniausioji dukra žuvo autoavarijoje), trim anūkais ir dešimčia proanūkių.

Pasveikinti Praną Garmų amžiaus sukakties proga į senolio pastatytą medinuką susirinko ne tik gausus artimųjų būrys, bet ir Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Raminta Popovienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Angelė Ščiukauskienė, Sodros ir seniūnijos atstovai.

Pranas Garmus su žmona (nuotr. asm. archyvo)Pranas Garmus su žmona (nuotr. asm. archyvo)

Pranas Garmus su žmona jaunystėje (nuotr. asm. archyvo)Pranas Garmus su žmona jaunystėje (nuotr. asm. archyvo)

Linksmo būdo ir šviesios atminties senolis noriai bendrauja su žmonėmis ir dalinasi savo gyvenimo patirtimi. Abiejų Garmų sveikata nėra itin gera, abu kamuoja ta pati problema, kaip švelniai ją įvardina sutuoktiniai – neklauso kojos. Sukaktuvininkas diplomatiškai išsisuko nuo klausimo, ar švęsdamas 50 metų jubiliejų, tikėjosi gyventi dar tiek pat metų, ir pasakė labiausiai įsiminusią to gimtadienio dovaną – marčios įteiktą krepšelį su penkiasdešimčia rožių.

REKLAMA

P. Garmus gimė Kauno rajone, gretimos seniūnijos Taurakiemio kaime ūkininkų šeimoje. Be jo, dar augo trys broliai ir keturios seserys, kurių šiandien jau nebėra tarp gyvųjų. Senolis baigė tris Taurakiemio pagrindinės mokyklos klases ir iki 18 metų mokėsi siuvėjo amato. Savo darbą mėgo, todėl, kaip sakė pats, nė karto neteko remontuoti pasiūtų drabužių. Vienodai gerai jam sekėsi puošti moteris ir vyrus, siūti lengvesnius ir sudėtingesnius drabužius, netgi kailinius.

Tais laikais siuvėjai nesėdėdavo savo ateljė, o keliaudavo per kaimus. Turtingi ūkininkai namuose turėdavo knygų. Apsišvietusiam ir skaityti mėgstančiam siuvėjui tai buvo tikra atgaiva. Jis iki šiol prisimena perskaitytas istorijas, jas pasakodavo savo vaikams, paskui anūkams, o dabar – ir proanūkiams. Be spausdinto žodžio senolis neapsieina iki šiol – anūkė, su kuria gyvena, jam prenumeruoja „Kauno dieną“, kurią P.Garmus kasdien skaito nuo pirmo iki paskutinio puslapio.

Kaimus, per kuriuos su savo siuvimo mašina keliavo P. Garmus, iki šiol vadina savo parapija ir sako, kad ji buvo didžiulė. 1941 metais jis siūti atvyko į Šlienavos kaimą, čia sutiko būsimą žmoną. Nagingasis siuvėjas nuotaką papuošė paties siūta suknele.


Rašyti komentarą...
v
violeta
2012-06-14 20:46:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaip malonu skaityti tokias gražias istorijas. Visą gyvenimą nugyveno taip gražiai, o dabartinės šeimos kuo nors nepasidalina, tuoj skiriasi. Kaip reikėtų pasimokyti iš tokių žmonių gyvenimo šeimoje.
Atsakyti
0

j
joo
2012-06-17 16:44:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
dabar mergoms ir boboms rupi silikonas, priklijuoti plaukai, blakstienos, nagai, soliariumas..o vyrams kuo daugiau keisti tokias protezines babkas:)..dirbti ir gyventi seimoje, auginti vaikus-tam jie yra nebeigalus, silpnaprociai vienu zodziu pasakius.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų