• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

“Vakaro žinių” kalendoriaus rugpjūčio mėnesio mergaitė Renata Narkūnaitė turi lenkiškų šaknų ir tarp “Olialia” mergaičių garsėja pamaldumu. Per Žolinę ji būtinai eis į bažnyčią, gal net, kaip anksčiau, pins vainikus... Bet prieš tai Renata vieši rubrikoje “Gerai, geriau, geriausia”.

REKLAMA
REKLAMA

- Žolinė. Per Mišias bus šventinami žolynai. Tu gerai pažįsti laukų augalus, skiri žoles? Domiesi jų gerosiomis savybėmis, nauda sveikatai?

REKLAMA

- Ne visus augalus skiriu, bet liaudies medicina trupučiuką domiuosi. Apie kai kurias gerąsias augalų savybes išmanau. Šaltalankiai gydo žaizdeles, dilgėlių nuovirą gerai gerti - stiprina imunitetą, ramunėlės padeda puoselėti plaukus.

- Gerai moki pinti vainikėlius?

- Vaikystėje mokėjau. Per Žolinę turėdavau nupinti 7 vainikus ir nešti į bažnyčią. Čia gal daugiau lenkiška tradicija?

REKLAMA
REKLAMA

- Geriau penktadienio vakarą leisti folkloro koncerte ar reivo diskotekoje?

- Oi, diskotekoje! (Juokiasi.)

- Yra toks paprotys - per Žolinę giminėms susitikti. Tu gerai sutari su giminaičiais? Kai nusifotografavai “Vakaro žinių” kalendoriui, ko gero, tapai giminės žvaigžde?

- Iš pradžių buvo įvairių kalbų ir klausimų - kaip čia kas? Bet kai jau tapau “Vakaro žinių” mergaite, visiems pasidarė džiugu. O sužadėtinis mane ypač palaikė, jam labai gražu. Dabar namie kalendorius kabo virš lovos (Šypsosi.) Su giminaičiais per Žolinę susiburti neturime tradicijų, bet su pusbroliais, pusseserėmis neretai susiskambiname, susitinkame mieste.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

- Esi inicijavusi ne vieną gerą darbą. Kad ir “Olialia” mergaičių susitikimą su Santariškių onkologiniais ligoniukais. Ką jautei vėl atsidūrusi skyriuje, kuriame prieš keletą metu pati kovojai su liga?


- Tiek buvo džiugu, kad net verkti nebesinorėjo. Man buvo gera ne tik todėl, kad pati pagaliau išsigydžiau, - buvo gera nešti laimę kitiems, parodyti jiems, kad tikrai galima pasveikti. Kai aš 2001-aisiais atsiguliau į ligoninę, nebuvo tokio žmogaus, kurio pavyzdys įkvėptų, kurio pėdomis galėčiau sekti.

REKLAMA

- Iš ko sėmeisi gerosios vilties?

- Iš šeimos, artimųjų. Mama buvo šalia visą laiką. Seselės bendravo labai šiltai, ir gydytojas iškart atėjęs pasakė: “Aš tau būsiu kaip tėvas.”

- Įveikus tokią ligą turbūt kiekviena diena pasidaro gera, kiekvienas darbas - be galo įdomus...

- Kai pasveikau, norėjosi iškart daryti viską, tą ir tą, ir aną. Dabar viskas sustojo į savo vėžes.

- Ir laukia gera, graži ateitis?

- Tegul bus taip, kaip Dievas duos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų