Seni rašteliai iš sienos, į kurios akmeninių blokų plyšius juos įspaudžia apsilankę maldininkai ir turistai, tradiciškai išimami du kartus per metus – prieš Pesachą ir Roš Hašaną – žydų Naujuosiusmetus, kurie šiemet bus švenčiami rugsėjo 14d. Raudų siena žydams yra šventa vieta jau daugybę amžių., o štai tradicija dėti raštelius į akmeninius sienos blokų plyšius išpopuliarėjo ne taip seniai – XVIII a.
Raudų siena yra pačioje Jeruzalės širdyje, vakarinėje Šventyklos kalno dalyje. Šis kalnas yra šventas ir žydams (čia stovėjo pirmoji ir antroji Jeruzalės šventuklos), ir musulmonams (ant kalno pastatyta al Aksos mečetė – viena svarbiausių islamo šventviečių po Mekos ir Medinos).
Raudų siena yra išlikęs antrosios šventyklos, romėnų sugriautos per karą su žydais 70m., fragmentas. Pirmoji šventykla čia buvo pastatyta dar apie X a. pr. Kr. ir sugriauta babiloniečių 586 m. pr. Kr., o antroji šventykla iškilo 516 m. pr. Kr. Valdant Romos, vėliau – Bizantijos imperatoriams, žydų galimybės gyventi Jeruzalėje, melstis šalia šventyklos griuvėsių nuolat kito: vieni valdovai leisdavo tai daryti kone laisvai, kiti – tik kartą per metus ir už solidų piniginį mokestį.
Patys žydai sau tokios brangios šventyklos sieną dažniausiai vadina ne Raudų siena, tiesiog Vakarine siena. Plačiai žinomas Raudų sienos pavadinimas prigijo vėliau, viduramžiais, kai Palestiną užėmę arabai, matydami prie sienos verkiančius žydų maldininkus (jie čia prisimindavo tragišką svarbiausios šventyklos likimą), įspūdingą akmens blokų statinį praminė Raudų siena.
Modernios technologijos neaplenkė ir tūkstantmetinės Raudų sienos: jau kurį laiką galima laiškus “į Jeruzalę Dievui” siųsti ir faksu ar elektroniniu paštu. Laiškai atspausdinami ant popieriaus, sulankstomi ir įdedami į sienos plyšius. Tačiau reikia nepamiršti, kad praeis vos pusmetis, ir siena bus valoma. Nukeliauti į Jeruzalę būtina, viešbutį rasite čia.
Kai ateina laikas išimti raštelius iš perpildytų sienos tarpų ir padaryti vietos naujiems tikinčiųjų laiškams, šį darbą atlieka Raudų sieną prižiūrinčio rabino vadovaujami žmonės. Iš sienos išimti rašteliai laidojami vienose iš Jeruzalės žydų kapinių.