REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune veikia  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamoji paroda „Rainių tragedija: atmintis gyva“, skirta Rainių žudynių 70-osioms metinėms paminėti.

Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune veikia  Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamoji paroda „Rainių tragedija: atmintis gyva“, skirta Rainių žudynių 70-osioms metinėms paminėti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Parodoje eksponuojamas žiauriai nukankintų žmonių sąrašas, kaltinimai, kuriais remianti buvo suimti, o vėliau ir nužudyti žmonės.  NKVD ir NKGB darbuotojai pasinaudojo tuo, kad prasidėjo karas, ir naikino kitokių pažiūrų žmones, buvusių lietuviškų organizacijų (tautininkų, jaunalietuvių, šaulių ir kt.) narius.

REKLAMA

Parodoje yra eksponuojami NKVD–NKGB Telšių apskrities skyriaus viršininko Petro Raslano ir Telšių vykdomojo komiteto pirmininko Domo Rociaus 1942 m. spalio 7 d paaiškinimai LKP (b) sekretoriui Antanui Sniečkui. P. Raslanas rašė: „buvo prieita išvados, kad palikti Telšių kalėjime virš 70 kontrrevoliucionierių savaime jau sudaro organizuotą gaują prieš Raudonąją armiją, ir juos ten palikti yra nusikaltimas. Tada man davė dalinį kariuomenės, keturis sunkvežimius ir du tankus, ir pasiūlė grįžti į Telšius. Aš sutikau ir pasiėmęs keletą darbuotojų ir Telšių Vykdomojo komiteto pirmininką drg. D. Rocių, 24-VI-41 m. į pavakarį išvykau.“ Vėliau P. Raslanas teigė: „Aš esu įsitikinęs, jog ten nebuvo nė vieno nekalto“.

REKLAMA
REKLAMA

Parodoje taip pat eksponuojami liudytojų prisiminimai, kurie pasakoja, kaip buvo išvežti politiniai kaliniai, kaip buvo surasti palaikai. Ekspertų, atkasus lavonus, išvados. Yra eksponuojamas  2001 m. balandžio 5 dienos Šiaulių apygardos teismo nuosprendis P. Raslanui. Parodą gausiai papildo nužudytųjų, kalėjimo, Koplyčios ir kt. nuotraukos, dokumentai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos ypatingojo archyvo.

Parodoje nuosekliai pasakojama kokia buvo to meto politinė situacija Lietuvoje, už ką, kodėl buvo suimti ir kalinami žmonės, kaip jie mirė. Parodyta, kad apie Rainių tragedijos nusikaltimus buvo prabilta tik 1988 metais, vėliau buvo sudaryta vyriausybinė komisija karo nusikaltimams tirti. Vienintelis gyvas likęs 1941 m. birželio 24–25 d. žudynių vykdytojas P. Raslanas Šiaulių apygardos teismo nutarimu (jam nedalyvaujant) nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos, dokumentai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Šiaulių apygardos teismo archyvo.

Paroda iškilmingai atidaryta 2011 m. birželio 12 d. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje.

Parodos autorė Nijolė Jonaitienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų