Praeitą savaitę 32 metus be atostogų kiemus ir gatves Vilniuje tvarkiusi Sofija Znosko vos neteko amo sužinojusi, kad laimėjo kelionę į Gran Kanarijos kurortą dviems asmenims. Kasryt savo dieną pradedanti 4 val. ryto moteris trykšta optimizmu, nuoširdumu ir sako atsiduodanti Dievo valiai, rašo „Respublika“.
Kiemsarge būti nenorėjo
64-erių S.Znosko Vilniuje gyvena viena, pernai ji neteko vyro, o jos sūnus su šeima gyvena Minske. Kasdien moters gyvenimas prasideda tokiu pačiu metu - 4 val. Vėliausiai - 4.25 val. „Jau turiu tokį instinktą ir visai nesvarbu sekmadienis tai, ar kita diena. Būtinai pabundu“, - šypsodamasi pasakojo moteris.
Į Lietuvą prieš 44 metus iš Baltarusijos atvykusi moteris iš pradžių dirbo radijo montuotoja ir spaustuvėje. „Norėjau gauti butą, bet eilėje buvau įrašyta tik 425-uoju numeriu. Tada apsisprendžiau ieškoti darbo, kad butas būtų paskirtas greičiau“, - pasakojo pašnekovė.
Kai Sofijai buvo 32-eji, ji gavo pasiūlymą dirbti kiemsarge. „Buvau jauna, nenorėjau būti kiemsarge. Bet man pasakė, kad greit butą gausiu, tad ir įsidarbinau. Dirbau labai gerai, niekas švara su manimi negalėjo lygiuotis. Dirbdama ankstesniuose darbuose buvau išsiugdžiusi atsakomybę, viską dariau kruopščiai, dirbau sąžiningai“, - džiugiai pasakojo geriausia sostinės kiemsarge tapusi moteris.
Pastebi tai, ko kiti nemato
Per daugiau nei tris dešimtmečius keitėsi Sofijos darbo teritorijos, vadovai, net politinė šalies santvarka. „O aš visąlaik tokia pati likau.
Myli mane ir bendradarbiai, ir gyventojai. Tik žmonės žemyn, o medžiai į viršų auga. Ir kaskart vis daugiau lapų, nes medžiai auga. Nedirbate šio darbo, tai ir nepastebite tokių dalykų. O mums, kiemsargiams, tai akivaizdu“, - tikino S.Znosko.
Kaip ir prieš 32 metus, taip ir dabar kiemsargiai šluoja vytinėmis šluotomis. Pašnekovė pasakojo, kad vadovai jiems bandė įsiūlyti ir kitokių, plastmasinių, darbo priemonių, tačiau senamadiška šluota yra pati patogiausia.
Kita vertus, anksčiau mieste švariau buvo. Nebuvo tiek plastiko, kioskų. Dabar, kai vaikai praeina, iškart, žiūrėk, popierėlių, rožinių šiukšlyčių eilutė“, - nusijuokė moteris.
Moteris 30 metų neturėjo atostogų. Ji aiškino, kad minimalios algos niekada neužteko, todėl atsisakydavo atostogų, pasiimdama tik joms skirtus pinigus.
Meldėsi, kad laimėtų
Į geriausio Vilniaus kiemsargio vardą ir vertingą prizą pretendavo 12 kiemų šlavėjų. Jie į finalą buvo išrinkti įmonių vadovų, įvertinus darbo kokybę, stažą ir kitus profesinius įgūdžius. S.Znosko nugalėtoja tapo burtų keliu.
„Kai atėjau į Savivaldybę, kolega pasiūlė kėdę ir pasakė, kad tai prizinė vieta. Pasirodo, jis teisingai atspėjo. Man visi sakė, kad esu verta prizo, bet aš jo nesitikėjau. Tikėjau tik Dievu, todėl daug meldžiausi. Už mane meldėsi ir draugai. Kai meras traukė korteles su vardais, man širdis vis labiau šokinėjo. Vis ją raminau, kad tylėtų.
Likus dviems kortelėms, širdis dar labiau daužėsi. Kai išaiškėjo, kad laimėjau, negalėjau tuo patikėti. Galvojau, kad širdis iš džiaugsmo sprogs. Buvau dešimtame danguje, - spinduliuodama pasakojo S.Znosko.
Einant namo, ją jau sveikino kaimynai. Grįžusi namo ji iškart paskambino sūnui. „Aš jam sakiau: „Tau gimtadienio proga tokią dovaną padovanosiu! Kelionę į Kanarus! Mes... dviese, skrisime! Laimėjau, sūnau!“ - emocingai pasakojo moteris.
Laiminga S.Znosko dar nežino, kada išsiruoš į kelionę. Tai priklauso nuo Minske gyvenančio jos sūnaus. Bet pati ji norėtų keliauti rudenį, kai bus nuimtas daržo derlius.
„Daržo iš manęs niekas neatims. Aš žemę myliu. Man ir spaudimas vasarą krinta. Dirbi su žeme ir džiaugiesi. Jau žiūriu, kad agurkėlių nosytės kyšo, pakalbinu juos, paraginu lėčiau augančiuosius paskubėti. Augalėliai jaučia - kai yra mylimi, tai ir klauso“, - su meile kalbėjo geriausia sostinės kiemsargė.
