" Buvo lengviau tiesiog sėdėti ir laukti mirties": du tėvai tikėjosi nuskęsiantys o, kai sugedo jų vandens motociklas, o jie buvo nutolę 10 mylių nuo kranto.
Du geriausi draugai, kurie nuo kranto buvo nuplaukę 10 myliu ir kai sugedo jų vandens motociklas, šiandien jie suprato savo noro greičiau nusiskandinti prasmę. Vyrai šiandien suprato, savo noro pasiduoti mirčiai kainą.
28-erių G. Smitas ir 32-ejų B. Thomsonas Šiaurės jūroje šalia Tay įlankos praleido daugiau nei tris valandas po to kai jų vandens motociklas sugedo ir juos jūra nešė vis toliau ir toliau nuo kranto.
Kitas draugas, kuris kartu važinėjosi vandens motociklais, grįžo į krantą kviesti pagalbos, tačiau kol gelbėjimosi valtys pajudėjo, nelaimėliai jau buvo nunešti tolyn į jūrą.
Smitas, kuris turi dviejų metų sūnų, sakė: „Kai tu esi taip sušalęs, jog atrodytų, kad lengviau būtų tiesiog atsigulti ir ramiai sulaukti mirties. Laikui bėgant ima atrodyti, kad darosi jau šiltą, tačiau tai buvo tik iliuzija".
"Mes bandėme paskatinti vienas kitą, tačiau kai tik kuris vienas iš mūsų jau buvo beveik prarandantis bet kokią viltį išgyventi – kitas tuoj pat pakeldavo jam ūpą", sakė vienas jų. Visą tą laiką, kol laukė pagalbos, jie abu kalbėjosi apie savo vaikus.
Ieškoti dviejų nelaimėlių buvo išsiųstas gelbėjimo sraigtasparnis, tačiau gelbėtojai jų neaptiko.
Draugai buvo išgelbėti kai J. Thomsonas pamatė šviesą, kurią skleidė pro šalį plaukianti valtis ir radęs švilpuką draugo gelbėjimosi liemenėje, Thomsonas surado savyje dar jėgų papūsti švilpuką ir taip atkreipti valtyje esančių žmonių dėmesį.
Po to, ką patyrė abu draugai, jie išsitatuiravo ant rankų jų vaikų sugalvotą šūkį „myliu tave kaip guminukus“, kurį kartojo tol, kol laukė, kad juos kas nors išgelbėtų ir taip pat lemtingąją datą, kuri jiems primins tą dieną, kai jie rinkosi tarp gyvenimo ir mirties.
G. Smitas pasakojo: „sraigtasparnis skrido tiesiai virš mūsų, tačiau jis tiesiog praskrido. Tada aš maniau, kad mums jau galas. Tačiau pajutau tokį palengvėjimą, kai pamačiau link mūsų atplaukiančią valtį“.
„Mes abu turime vaikus ir tuo metu tik kelias akimirkas mes nebuvome tikri, ar dar kada nors išvysime savo mažuosius džiaugsmus“,- apie tai ką patyrė pasakojo vyrai.
Vyrai nuoširdžiai dėkojo įgulai už tai, kad juos išgelbėjo. Anot jų, kai juos rado, jie buvo kritinės būklės ir jei dar truputi – jie būtų ramiai pasitikę mirtį.
Prieš pat Kalėdas abu išgelbėtieji draugai apsilankė gelbėjimosi stotyje, kur visai įgulai padovanojo po dėžę alaus ir įteikė sūnaus raštelį, kuriame rašoma: „Ačiū jums labai, kad išgelbėjote mano tėtį ir dėdę. Tai man reiškia labai daug ir aš jums būsiu dėkingas visą savo gyvenimą“.
Statistika rodo, jog gelbėtojai vidutiniškai per metus iš jūros gelbėja daugiau nei 1000 „pasiklydusiu“ ar bangų nublokštų atostogautojų. Vidutiniškai per praėjusius metus gelbėtojai jūroje praleido apie 15,450 valandas.
