Specialiai Kalėdoms sukurta daina “Aš pats sau Dovana” siekiama atkreipti dėmesį į socialinės atskirties ir visuotinio susvetimėjimo problemas. Dainos istorija apie benamį, kuris neturi namų, tačiau širdyje vis tiek jaučia švenčių ilgesį. Pagrindinė dainos žinutė, kad riba tarp nepritekliaus ir materialinės gerovės labai trapi, tad kiekvieną dieną gali atsidurti vienoje ar kitoje pusėje. O iš tiesų, kad ne materialinė gerovė lemia mūsų laimę, nes tiek benamis, tiek turtuolis gali jaustis vienišas ir užmirštas. Tad ši švenčių dvasia skatina mus prisiminti, kad neliktume abejingais vieni kitiems, o tame bėgimo, pirkimo, skubėjimo įkarštyje stabteltume ir pažiūrėtume, kas mus supa, įvertintume tai, ką turime šalia, padėkotume vieni kitiems. Turime prisiminti, kad kaip šios Žemės gyventojai mes visi susiję nematomais ryšiais ir turime padėti vieni kitiems, nes nuo to priklauso mūsų visų gerovė ir ateitis.
Kaip sako šios dainos žodžių ir idėjos autorius Zigmantas Baranauskas: “Dainos idėja kilo dėl to, kad šiuolaikinėja visuomenėje visi pamiršom tikrąją Kalėdų prasmę. Susvetimėjome, nebemokame užjausti ir nebematome nieko aplink save. Tapome atskirais individais sulaukėjusiame pasaulyje. O juk Kalėdos tai šventė, per kurią reikia dalintis šiluma, džiaugsmu ir meile. Daina norima atkreipti visų dėmesį į tuos, kurie nesėdės šiltai prie stalo, neras dovanų po eglute, o kitu atveju ir nakvos po ja ar prie jos neradę kitos užuovėjos. Būkim geresni, tauresni ir pasidalinkime su tais, kurie neturi. Jeigu žmogus žmogui žmogus, tai ir žmogus žmogui žmogus. Daugiau pozityvumo visiems ir darykime gerus darbus.”
Prie dainos įrašymo idėjos mielai prisijungė ir muzikos kūrėjas ir atlikėjas Petras Daunys. Kaip sako Petras, “Šia daina būtent tai ir norime priminti žmonėms, kad tiek turtuolis, tiek benamis gali jaustis vieniši ir to vienatvės jausmo neatstos jokia dovanų gausa. Dovanokime dėmesį vieni kitiems kas dieną ir nereikės laukti Kalėdų ar kitų švenčių bei visko maskuoti ir falsifikuoti materialių dovanų pertekliumi. Geriausia dovana – žmogaus artumas. To negali atstoti niekas kitas.”
Šios dainos muzikos autorius Justinas Stanislovaitis dalijasi mintimis ir pasakoja jog: “Šia daina norėjom papasakoti apie kitokias kalėdas, kalėdas kurių, tikėkimės, daug kas nepatyrė ir nepatirs, tačiau yra žmonių, kurie kalėdas įsivaizduoja būtent taip, kaip yra apdainuojama šios dainos tekste. Norėjome papasakoti apie kitokias šventes, tad ir muzikos formatas yra visiškai nestandartinis.”
Kažkodėl šventinis periodas asocijuojasi su dovanomis, maisto gausa ir pirkimu, eilėmis parduotuvėse. Masinėje pirkimo karštinėje pamirštame, kad šventės – tai ne gėrybėmis nusėtas stalas ir dovanų maišai, bet – atlaidumas, meilė ir dėmesys vienas kitam. Tad būtent dabar galime nelikti abejingi ir pamatyti tuos, kuriems šiomis dienomis kažko trūksta.
Jūsų dėmesiui, kitokios, netipinės ir priverčiančios susimąstyti Kalėdinės dainos versija.
